Biurokratija trina istorinius Preilos, Pervalkos vardus

Autorius: Saulius Sodonis Šaltinis: http://alkas.lt/2019/10/01/biu... 2019-10-02 11:45:00, skaitė 79, komentavo 0

Biurokratija trina istorinius Preilos, Pervalkos vardus

Kuršių nerija | G. Oržikausko nuotr.

Rugsėjo 23 dieną Klaipėdoje posėdį surengė Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba (MLEKGT). Buvo tariamasi dėl antro pusmečio darbų plano, apsikeista nuomonėmis dėl Seime planuojamų su etnine globa susijusių dokumentų naujų redakcijų projektų, kalbėta dėl kitais metais paskelbtų tautodailės metų galimų darbų.

Posėdyje taip pat dalyvavo ir Lietuvos etninės kultūros globos tarybos pirmininkė Dalia Urbanavičienė. Ji pasidalino naujausiomis žiniomis apie valdžios rūmuose rengiamus dokumentus bei papasakojo, kaip ir kuo gyvena regionai.   Viena iš aktualių etnokultūros globos problemų tai, kad savivaldybėms ji palikta kaip savarankiška funkcija.

Tai suteikia pagrindą ne vienos savivaldybės vadovams į etnokultūros problemas žiūrėti pagal turimus piniginius išteklius bei bendro jos požiūrio į tai. Todėl Lietuvos etnografinių regionų etninės globos tarybos jau kreipėsi į Seimą, kad pakeitus kai kuriuos teisės aktus etnokultūra būtų deleguotoji valstybės savivaldybėms funkcija.

Dėl to jos privalėtų skirti daugiau dėmesio, o tuo pačiu šiai sričiai būtų numatytas finansavimas. Šis prašymas yra analizuojamas, tačiau kol kas visuotino pritarimo tam dar nėra.

Šiuo metu yra rengiamas Kultūros politikos pagrindų įstatymas. Mažosios Lietuvos etninės globos tarybos nariai buvo pasirengę išsakyti šio projekto atžvilgiu nemažai pastabų.

Tačiau D.Urbanavičienė paaiškino, kad pristatant šį projektą Seimo Kultūros komitete buvo sulaukta daug kritikos ir pastabų, į kurias turės būt atsižvelgta.

Tuo pačiu buvo pastebėta, kad etninei kultūrai derėtų suteikti aukštą statusą, nes – piliečių tautinis identitetas – viena iš valstybės saugumo ir stiprybės dalių. 

Viešnia iš Vilniaus taip pat pasakojo, kad yra rengiama etnografinių regionų herbų ir vėliavų naudojimo tvarka. D.Urbanavičienė sakė, kad jei dėl herbų lyg ir viskas aišku, tačiau dėl regionų vėliavų naudojimo nėra taip paprasta.

Prakalbus apie regionų herbus, buvo paprašyta Lietuvos etninės kultūros globos tarybos paramos etnografinio Mažosios Lietuvos herbo kūrimui – jo rengimas artėja prie penkmečio. Vilma Griškevičienė, Mažosios Lietuvos etninės globos tarybos pirmininkė, supažindino susirinkusiuosius su kokiomis problemomis šiame darbe tenka susidurti.

Posėdyje taip pat buvo kalbama ir apie šiuo metu vieną didžiausių kultūros finansavimo šaltinių – Lietuvos kultūros tarybą. Sistema nėra tobula – ne kartą įvairių sričių kultūros darbuotojai yra išsakę viešus priekaištus dėl tos sistemos. Kad ją reikėtų modernizuoti bei tobulinti, kalbėjo viešnia, imama suprasti ir aukščiausiuose valdžios sluoksniuose.

Iš artimų mums šalių patraukliausiai atrodo estų pasirinktas kultūrai finansuoti skirtas kelias. Ten aiškiau sudėliot lėšų skyrimo prioritetai, kultūros sritys nekonkuruoja vien su kita, o konkursams pateiktų projektų vertinimus atlieka daugiau ekspertų.

Kaip sakė D.Urbanavičienė, pamažu toks modelis skinasi ir pas mus kelią – apie tai vis daugiau kalbama ir Seime.  

2020 metai Lietuvoje yra paskelbti Tautodailės metais. Tautodailė – viena iš taip pat šioje taryboje jau ne kartą aptariamų temų.

Klaipėdoje posėdį surengė Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba (MLEKGT)
Klaipėdoje posėdį surengė Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba (MLEKGT) | rengėjų nuotr.

Viena iš aktualijų, kad gal būtų tikslinga Mažosios Lietuvos tautodailininkams susiburti į savo padalinį ir atsiskirti nuo Žemaitijos skyriaus. Šį kartą MLEKGT posėdyje dalyvavo naujai išrinkta Šilutės rajono tautodailininkų skyriaus pirmininkė Rūta Emigart Čiuželienė.

Ji pasidalino savo įžvalgomis, kaip tai atsilieptų tautodailininkams bei kokiomis problemomis šie žmonės šiandien gyvena.  

Posėdžio pabaigoje į MLEKG Tarybos narius kreipėsi viena jos narių, Kuršių Nerijos nacionalinio parko vadovė Aušra Freser. Ji išsakė labai skaudžią problemą ir paprašė patarimo, kaip ir kur kreiptis dėl jos sprendimo. Esmė labai paprasta – rengiamas Kuršių nerijos kelių tinklo tvarkymo projektas. Jame nebeliks nuorodų į Preilos bei Pervalkos, o gal ir kitų smėlio nerijos gyvenviečių, pavadinimų.

Po senų laikų tarybiniais metais vykdytos administracinė reformos, visa Kuršių nerija yra vienas miestas, su šiam kraštui sugalvotu vardu: nei Preilos, Pervalkos ar net Juodkantės oficialiai tiesiog nėra. Kaip sakė ir kiti Kuršių nerijai atstovavę tarybos nariai, gyvenantys, pavyzdžiui, Juodkrantėje registruojami tiesiog Neringos miesto tokioje ir tokioje gatvėje.

Ir kaip sakė A.Freser, ji išbandė įvairius kelius šiai problemai spręsti, tačiau nieko iki šiol nepavyko pasiekti. Todėl kreipėsi į patarimo, kaip tai galima būtų spręsti, kad istoriniai Kuršių nerijos vietovardžiai nebūtų trinami iš dabartinio gyvenimo.