Kamieninės ląstelės – brangiai parduodamas melas

Autorius: Algimantas Lebionka Šaltinis: http://lebionka.blogspot.com/2... 2019-10-05 13:31:00, skaitė 103, komentavo 0

Kamieninės ląstelės – brangiai parduodamas melas

Nesenai per vieną iš lietuviškų televizijos kanalų man teko matyti siužetą apie „mokslinių“ sukčių įmonę, kuri dideliuose Diuaro induose, kuriuose pripilta skysto azoto, vis dar saugo jų apgautų žmonių naujagimių placentas, iš kurių jie žada ateityje prigaminti kamieninių ląstelių ir jomis ateityje gydyti šių ląstelių donorus, priauginti jiems kokį sugedusį organą: širdį, kepenis, penį ir panašiai.  

Kamieninės ląstelės – brangiai parduodamas melas

Kamieninės ląstelės – brangiai parduodamas melas

Tereikia paieškos sistemoje surinkti žodžius „žmogaus kamieninės ląstelės“ ir pasipila melagingos publikacijos, adresai panašių „mokslinių“ įmonių.

Norėdamas padėti klaidinamiems, kad jie nepakliūtų į sukčių spąstus, nešvaistytų be reikalo savo pinigus, kviečiu juos pažiūrėti prof. Sergejaus Saveljevo video „Kamieninės ląstelės“. Žemiau pateikiu pasakojimo santrauką lietuviškai.

Prof. Sergejus Saveljevas pasakoja:

Nesenai Rusijoje buvo leidžiami bent trys žurnalai, skirti kamieninėms ląstelėms. Jie jau numirė. Iš kur kilo visa ši kamieninė istorija? Yra oficiali versija, kad jas sugalvojo mokslininkas Džeimsas Tomsonas iš JAV Viskonsino valstijos. Jis 1998 metais sugalvojo, kad yra tokios ląstelės, kurios turi kamienines savybes. Kas tai per savybės? Buvo padaryta prielaida, kad visuose organuose gali gyventi „kamieninės ląstelės“, kurios gali gyventi kiek tik reikia ilgai. Be to jos išlaiko savo nuostabias embrionines funkcijas. Tarytum, tokie „embrioniniai konservai“, ir jeigu juos kažkokiu tai būdų stimuliuoti, jos gali virsti į bet kokį audinį arba organą. Tai stebuklinga paslaptis pratęsti gyvenimą, kad koks nors oligarchas alkoholikas galėtų išsiauginti sau kepenis, jos išaugs, jos prigis, iš nuosavų ląstelių, ir jis toliau galės gerti nuostabius ir labai brangius gėrimus. Kodėl gi neišsiauginus širdies? Vienam JAV milijardieriui penkis kartus buvo persodintas širdis, bet neišaugino jam širdies iš kamieninių ląstelių. Neįvyko toks paradoksas.

Šitas Tomsonas nieko naujo nesugalvojo. 19 amžiaus pradžioje pasirodė knygelė „Žmogaus susirgimų gydymas įvairių gyvūnų audiniais“. Kai medicina buvo embriono būklėje. Tuomet gydytojai vakaruose priėjo išvados, kad norint pagydyti pavyzdžiui širdį, reikia išimti iš gyvūnų širdį ir blogiausiu atveju ją sumaitinti, o dar geriau - suleisti į veną. Minėtoje knygelėje buvo išdėstytos metodikos, kaip reikia gydyti. Farmakologija buvo užuomazgos būklėje. Biologiškai aktyvias medžiagas buvo sunku išskirti iš augalų ir gyvūnų. Jau 19 ir 20 amžių sandūroje buvo aišku, kad tai yra savotiška alchemija. Užsimezganti imunologija atnešė supratimą, kad prisiuvus svetimą pirštą jis atmetamas. Tada buvo sugalvota autohemoterapija. Kas tai yra? Tai yra nespecifinė stimuliacija. Kraujas įtraukiamas su švirkštu, kuriame yra destiliuoto vandens, jis lizuojasi ir sušvirkščiamas atgal. Tai sukelia imuninės sistemos stimuliavimą. Tai buvo naudojama gydyme trofinių žaizdų.

Nauja ideologija išaugo iš to, kad studentus mokė seni profesoriai nukvailinti ankstesnės patirties, atneštos iš 18-to šimtmečio. Prie Miuncheno 30 - dešimtaisiais metais veikė klinika. Jai vadovavo Šmitas. Jis propagavo fetalinę terapiją. Fetus – embrionas. Naudojo triušio embrioną, kurie mažiausiai perneša žmogaus infekcijas. Jis naudojo šias ląsteles, kad išvesti ligonius iš komos. Tam tikri pasiekimai buvo. Sugalvojo vėliau gydyti žmogaus ląstelėmis.

D.Thomsonas tuomet paskelbė apie gydymą kamieninėmis ląstelėmis. Kardiomiocitai, neva, buvo pastebėti mirusioje širdies citologiniuose pavyzdžiuose. Tai įvyko po moters kraujo perpylimo vyrui. Šis pranešimas buvo paneigtas, bet paneigimo niekas nepastebėjo. Procesas buvo paleistas.

Tūkstančių sandūroje Minesotoje atsirado Katerina Verfail. Ji sugalvojo sukurti žmogaus kamieninių ląstelių banką. Buvo imama paprasta ląstelė ir ypatingo kultivavimo keliu gaunama 200 tipų žmogaus ląstelių. Toliau jos naudojamos medicinos tikslams. Visos kultivuojamos ląstelės formuoja fibroblastus. Sukčiai jas vadina atauginėmis ląstelėmis, mezenchiminėmis ląstelėmis, dendritinėmis ląstelėmis ir kitais vardais, kad užmaskuoti tai, kad po poros persėjimų jos virsta fibroblastų sankaupa. Verfail ėmė fibroblastus, iš kurių apart kolageno niekas nesusidaro, ir toliau darė nuostabią manipuliaciją. Pvz. imama kremzlė, smulkiai sumalama, išpilama į kultūra, natūralu, kad alkani fibroblastai juos praryja. Visa tai nuplaunama, o po to monokloninių antikūnų metodu įrodoma, kad fibroblastai, kurie imamai vadinti mezenchiminėmis ląstelėmis, virsta į kremzlę. Kodėl? Nes jų viduje yra kremzlė. Verfail buvo sukurtas institutas, bet kamieninių ląstelių ten neliko, apsiribojama kraujo ląstelėmis.

2003 metais, po kelių melagingų publikacijų, apie „kamieninių ląstelių“ panaudojimo stebuklus, atsirado masė nenaudėlių, kurie ėmė parazituoti ant to melo. Prasideda gydymas. Ką galima „gydyti“?

Pasirodo, kad milžinišką skaičių ligų: neurologines, hepatozę, opaligę, cerozę, autizmą, smegenų traumą. Kur tik nekiši „kamienines ląsteles“ viskas gyja. Rezultatas – pinigų praradimas pas tuos, kas tuo gydosi.

Kokie mechanizmai neleidžia vykti šiam stebuklingam gydymui.

Kame problema? Nespecifinė stimuliacija gali būti? Gali būti. Bet sukčiai pasakoja, kad šio ląstelės nukeliaus į organus, tenai apsigyvens. Bet kas bus jei eksperimentiniams gyvūnams įvesti užmuštas ląsteles kelis kartus. Niekas nevyksta. Šmitas naudojo liofilizuotus audinius. Tai nespecifinis stimuliavimas. Kad ląstelės kažkur nukeliauja ir ima kažką ten remontuoti yra bepročio kliedesiai, už kurių užkimba tik naivuoliai. Iš radijo klausytojų tokių buvo 3 procentai, ką parodė laidos metu atlikta apklausa. Yra ir pavojus. Neduok Dieve, jums injekuos gyvas ląsteles. Pavyzdžiui: mūsų radijo vyriausiam redaktoriui Darenko siaubingai pasisekė. Aš maždaug žinau, kur jam įkišo kamienines ląsteles. Ačiū Dievui, kad jas įkišo jam visiški beraščiai, kurie nežino, kad tam, kad išsaugoti gyvas ląsteles, reikia žeminti temperatūrą po laipsnį per minutę iki minus 80 laipsnių ir turi būti ląstelių monosluoksnis. To niekada nesilaikoma, todėl jam buvo injekuojama šaldymu nužudytos ląstelės. Todėl jis gyvas ir su mumis. Tai didžiulė laimė. Bet įsivaizduokime, kad jiems injekavo, neduok Dieve, gyvas ląsteles. Embrioninės ląstelės, kurių nesibaigęs heiflikas - ląstelių pasidalinimų skaičius. Žmogaus ląstelės pasidalina 50-54 kartus. Po to ląstelės miršta. Pas augalus haiflikas yra 95 ciklų. Todėl Mičiurinas galėjo prakišti savo vegetatyvinio augalų dauginimo metodus. Nuvažiuokite į Mičiurinską. Jūs ten tų veislių nerasite. Jos išsigimė.

Jūs įsivaizduokite, kad jūs nuvykote į rytus ir tenykščiai gydytojai injekavo jums kamienines ląsteles. Žmogus numirė, su kraujo perpylimu užkrėtus vėžiu. Bet kuris patologoanatomas ieškos pirminio vėžio židinio, nuo kurio išplito metastazės. Jei židinio nėra, už vienos vietos galima imti tuos didžiuosius gydytojus, ir su jais teistis iki pamėlynavimo. Jei židinio nėra, reiškia jie su gyvomis kamieninėmis ląstelėmis jus juo užkrėtė. Tokiu būdu, tai tikras kriminalas.