90 milijardų eurų skirtų Afrikai – labai daug, bet ilgametė Juknevičienės patirtis pediatrijoje ir Krašto apsaugos ministerijoje padės juos visus mikliai įsisavinti

Autorius: Rasa Juknevičienė Šaltinis: https://www.facebook.com/rasa.... 2019-10-28 18:13:00, skaitė 1683, komentavo 10

90 milijardų eurų skirtų Afrikai – labai daug, bet ilgametė Juknevičienės patirtis pediatrijoje ir Krašto apsaugos ministerijoje padės juos visus mikliai įsisavinti

Adis Abeboje neramumai jau baigėsi - laikas sugrąžinti į ją ir visus pabėgėlius, tokius Juknevičienės draugė Eskedar

Esu pakeliui į Etiopiją. Nors ši savaitė yra vadinama žaliąja, tai yra Europos Parlamente nevyksta posėdžiai, tačiau dažniausiai per šią savaitę yra suplanuojami įvairūs vizitai. Atvirai pasakius, tai tikėjausi, kad EP skiria daugiau laiko darbui apygardose, tačiau per šią sesiją žalia savaitė tik viena ir ta pati užimta darbo vizitu toli nuo Lietuvos.

Į delegaciją pakvietė Europos Parlamento Vystymosi (DEVE) komitetas, nes esu svarbaus naujai modeliuojamo ES finansinio pagalbos instrumento pranešėja. Tas naujasis instrumentas, jei bus priimtas kitąmet, apims paramą ir ES kaimynystės valstybėms, ir kitoms besivystančioms šalims. Pinigų kitai finansinei septynerių metų perspektyvai planuojama skirti įspūdingą sumą - 90 mlrd eurų.

Afrika tradiciškai yra ES objektyve, ten patenka daugiausiai paramos, todėl turiu geriau pažinti, kaip paramos procesai vyksta ten, kur ta parama nukeliauja.

Vilniuje prieš išskrisdama susitikau su Eskedar Maštavičiene, ji yra iš Etiopijos. Pažįstamos iš seniau, tačiau dabar mus suvedė nauji mano darbai.

Eskedar pabėgo iš neramumų apimtos Adis Abebos, buvo perkelta į Lietuvą. Čia puikiai integravosi, išmoko lietuviškai, įsitraukė į gražias visuomenines veiklas.

Jos, gerai žinančios savo šalies situaciją, patarimai man labai naudingi.

Jau matau besiraukančius, kam ta Afrika, ar nėra ką veikt Lietuvoje? Aišku, kad yra. Tačiau išrinkote į Europos Parlamentą, kuriame jau esame ne tik dėl Lietuvos reikalų. Mes atstovaujame visai Europos Sąjungai, todėl ir dirbti reikia ten, kur yra Europos interesai. Nes Europos interesai yra ir Lietuvos interesai. Grėsmės Europai, yra grėsmės ir mums. Ir atvirkščiai, sėkminga Europa yra ir sėkminga Lietuva.

Nors ES išlieka didžiausia paramos Afrikai davėja, tačiau šis žemynas yra visų didžiausių pasaulio žaidėjų akiratyje.

Štai jau ne pirmi metai į Afriką skverbiasi Kinija, kurios tikslai yra strateginiai Afrikos valstybių objektai - uostai, geležinkeliai, iškasenos. Ekspertai sako, kad procesai negrįžtami, Kinija jau tapo didžiausią įtaką turinčia valstybe Afrikoje. Jei ES, JAV, savo paramą sieja su demokratijos, darnaus ir pastovaus vystymosi, kovos su korupcija, žmogaus teisių reikalavimais, tai Kinija ateina tiesiog su dideliais pinigais, duoda paskolas ir paskui pasiima objektus, nes šalys dažnai nesugeba tų skolų atiduoti. Jokių demokratijos ar kovos su korupcija reikalavimų tikrai nėra.

Atvirkščiai, su korumpuotomis valdžiomis reikalus tvarkyti lengviau.

Kai supratau, kad komitetas, kuriame dirbsiu, didžiausią dėmesį skirs Afrikai, atrodė, viskas bus gerokai toliau nuo reikalų, kuriuose teko darbuotis iki šiol.

Bet yra kitaip.

Savo draugų tarpe juokauju, kad vos turėjau pradėti domėtis Afrika, Putinas kur buvęs, kur nebuvęs jau ten

Aną savaitę Vladimiras Putinas į Soči susikvietė visų Afrikos valstybių vadovus, šių dienų spaudoje apie tai daug rašoma ir diskutuojama, keletą nuorodų siūlau ir jums.

Po įsitvirtinimo Sirijoje ir susitarimo su Turkijos Prezidentu, Kremliuje jaučiamas įkvėpimas eiti dar toliau.

Kodėl Kremliui parūpo Afrika?

Tiesą sakant, rusai ten jau ne pirma diena. Sovietmečiu tam buvo skiriami didžiuliai resursai, kai kurios Afrikos šalys buvo tapusios SSRS satelitais.

Dabartinė Rusija bando vėl sugrįžti į šį žemyną. Štai Centrinėje Afrikos respublikoje, kuri turi daug deimantų, Kremlius jau kuris laikas su savo patarėjais ir taip vadinamais privačios kariuomenės padaliniais.

Labiausiai Rusiją Afrikoje domina prekyba ginklais. Jei JAV ir ES ginklų neparduoda nestabilioms, tarpusavio ginkluotuose kivirčuose paskendusioms Afrikos valstybėms, Rusijai tai nesvarbu. Rusiška ginkluotė Afrikoje liejasi laisvai.

Afrikoje rusai siekia uždirbti visais būdais, galimybių nešvariems pinigams ten daug.

 Leisime sau užduoti klausimą: o kaip Juknevičienės brolio logistikos versliukas Rusijoje? Matyt, jam irgi labai patinka kartu su rusais uždirbinėti nešvarius pinigus...

Putinui Afrikos valstybių reikia ir dėl politinės paramos Jungtininėse Tautose.

Susitikimas Sočyje buvo su didžiule pompa, siekiant sudaryti įspūdį. Tačiau ar Rusija pajėgi finansiškai dideliems užmojams Afrikoje? Tikrai ne, tačiau jos ir tikslai kiti. Kremliui nereikia stabiliai besivystančio žemyno. Jiems reikia naudos dabar, jiems naudingas chaosas ir kuo daugiau pabėgėlių į Europą.

Reikia pripažinti, kad į Soči suvažiavo labai daug Afrikos valstybių vadovų, kitos šalys atsiuntė antruosius asmenis, ministrus. Ekspertai kalba apie afrikiečių lyderių nusivylimą Vakarais, nes iš ten už teikiamą paramą ateina reikalavimai geriau valdyti ir diegti demokratijos principus, kovoti su korupcija. Tokioje erdvėje Kremliaus antivakarietiški naratyvai gali atrasti dirvą.

Tačiau aš manau, kad iš tos trumpalaikės naudos Rusija gali turėti ir kitokių pasekmių. Ar neužsprings, kaip užspringo su savo grandioziniais užmojais SSRS?

Matysim, kaip bus. Dabar tik aišku, kad šis žemynas yra ant netolimos ateities iššūkių. Iššūkiai pirmiausia Europai, nes mes esame arčiausiai. Jau dabar didžiausi migracijos srautai yra iš Afrikos, o gyventojų skaičius auga labai sparčiai. Prognozuojama, kad jei išliks tokie tempai, kokie yra dabar, tai 2050 metais Afrikos gyventojų padaugės vienu miljardu ir pasieks 2,5 milijardo. Ten gyvena daugiausiai pasaulyje jaunų žmonių, kuriems reikia darbų. Jauni žmonės yra ir nauja viltis. Pasaulyje plinta technologijos, informacija sklinda greitai, žmonės greitai sužino, kaip gyvena ir tvarkosi kiti. Todėl jauni, labiau išsilavinę žmonės yra tie, į kuriuos Europai labiausiai verta investuoti. Apie tai kalbėjomės ir su Eskedar.

Štai tokios yra šio mano vizito į Etiopiją aplinkybės.

Per pustrečios dienos susipažinsime ne tik su politine, ekonomine situacija, bet ir domėsimės, kaip yra naudojami ES pinigai, kokios ateities perspektyvos.

Beje, turbūt girdėjote, kad šių metų Nobelio Taikos premija paskirta būtent Etiopijos Ministrui pirmininkui už per gana trumpą laiką sureguliuotą karinį konfliktą tarp Etiopijos ir Eritrėjos.
Jeigu įdomu ir jei turėsiu galimybių, bandysiu kai ką parašyti ir iš vietos.

Kol kas rašau lėktuve į Stambulą, iš ten - skrydis į Adis Abebą.

https://www.svoboda.org/a/30234304.html
https://regnum.ru/news/economy/2759147.html