Ekspertų diskusija Minske: iš Jekaterinos Lietuva gavo vardą, iš Stalino – Vilnių, iš Putino tikisi Baltarusijos sunaikinimo

Autorius: Anonimusas Šaltinis: http://ldiena.lt... 2019-11-28 15:19:00, skaitė 162, komentavo 2

Ekspertų diskusija Minske: iš Jekaterinos Lietuva gavo vardą, iš Stalino – Vilnių, iš Putino tikisi Baltarusijos sunaikinimo

Baltarusijos ekspertų diskusijose apie Rytų partnerystės ateitį skamba ne tik svarstymai apie Minsko galimybes grįžti prie derybų stalo su ES, tačiau ir priekaištai Lietuvai – kad ši tapo pagrindiniu kliuviniu tai padaryti, o pasak kai kurių, Lietuvos „kraštutiniai dešinieji valdžioje“ esą netgi svajoja apie „Baltarusijos sunaikinimą“.

Tokiomis frazėmis kalbėta lapkričio 22 d. įvykusioje apskritojo stalo diskusijoje, surengtoje kaip projekto „Rytų partnerystė 2030“ dalis. Renginį atidarė Lenkijos ambasadorius Baltarusijoje Arturas Michalskis, jame kalbėjo regiono ekspertai ir valdžios atstovai, kurių pasisakymų ištraukas publikavo portalas reform.by.

Pasak Minsko verslo mokyklos IPM vadovo Pavelo Daneiko, Baltarusijos santykiai su ES išliks sudėtingi, kol vadinamąjį „Partnerystės prioritetų“ susitarimą Lietuva vetuoja, motyvuodama Astravo atominės elektrinės grėsme.

„Su Lietuva, kuri blokuoja mūsų santykius su Europa, dabar mes turime visiškai aiškią situaciją. Lietuva sužlugždiusi reformas, dešinieji nacionalistai, kurie nori panaudoti nacionalizmą tam, kad pasidintų reitingus. Gavus iš Jekaterinos rankų vardą „Litva“, iš Stalino rankų – Vilnių, jų svajonė iš Putino rankų gauti Baltarusijos ir Lietuvos didžiosios kunigaikštystės įpėdinio sunaikinimą, likti vieniems. (...) Kraštutiniai dešinieji su šiuo laukiniu mąstymu naudoja visiškas nesąmones atominės elektrinės atžvilgiu“, – cituojamas renginio dalyvis.

Aliaksandras Lukašenka ir Vladimiras Putinas
Aliaksandras Lukašenka ir Vladimiras Putinas / AP nuotr.

Oficiali Lietuvos valstybės vadovų pozicija – parama Baltarusijos savarankiškui, jos atsparumo Rusijai didinimui ir eurointegracijai. Spalį užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius teigė, kad „mes tikrai esame suinteresuoti, kad Baltarusija bent kažkiek išsaugotų savo suverenitetą“.

 

„Šiuo metu iššūkiai ten yra dideli. Mes turime matyti visą paveikslą – turime matyti ir tuos skaudulius, kurie yra ir jie niekur nedingo. Mūsų požiūris į juos, tie kas domisi – puikiai žino, kad niekuo nepasikeitė. Dialogas turi vykti“, – interviu TV3 kanalui sakė ministras.

Diskusijoje Minske kalbėjęs Vladimiras Mackevičius, pristatomas filosofu, teigė, kad „pagrindinė šiandienos tendencija – stabilumas“.

„Europa suinteresuota tuo, kad mes turėtume stabilią situaciją, t.y. diktatūrą. Ne paskutinę diktatūrą Europoje, bet pirmą 21 a. diktatūrą“, – reform.by cituoja V. Mackevičių.

Baltarusijos strateginių studijų instituto direktorius Piotras Rudkovskis paprieštaravo kai kurioms kolegų išsakytoms nuomonėms.

„Dalyvaudamas tokiose diskusijose kas kartą sužinau ką nors naujo. Pavyzdžiui, kad Lietuvoje – konservatyvi-nacionalistinė vyriausybė. Man atrodė, kad ji centro kairės, kad prezidentas – liberalas, o pasirodo, kad nacionalistinė-konservatyvi“, – replikavo jis.

P. Rudkovskis atkreipė dėmesį, kad tarp šešių rytų partnerystės šalių baltarusiai yra skeptiškiausiai nusiteikę ES atžvilgiu ir vieninteliai, kurių dauguma mano, kad ES prasilenkia su tradicinių ir nacionalinių vertybių puoselėjimu.

Minskas, Baltarusija
Minskas, Baltarusija / AP nuotr.

Politologas Valerijus Karbalevičius diskusijoje dalinosi įžvalgomis, kad Europos Sąjunga atominės elektrinės Astrave atžvilgiu pastaruoju metu esą kiek pakeitė poziciją – iš neutralios ji tapo palankesne Lietuvai. Jo vertinimu, Baltarusijos ir ES santykių atšilimas tęsis labai ilgai ir „Partnerystės prioritetų“ susitarimo pasirašyti greitai nepavyks.

Jis atkreipė dėmesį į eurokomisaro Johanneso Hahno pasisakymą lapkričio pradžioje, kad susitarimo tarp ES ir Baltarusijos „rezultatas priklausys nuo to, ar rasime sprendimą dėl Astravo AE“.

Johannesas Hahnas
Johannesas Hahnas / AP nuotr.

„Lietuva seniai stengėsi įtraukti ES į šį konfliktą, bet iki šiol pastangos buvo nesėkmingos. ES nenorėjo veltis į šį ginčą. Tai štai eurokomisaras Hahnas, kalbėdamas EP komisijoje (iš tikrųjų – Užsienio reikalų komitete – LRT.lt past.) pasakė labai įdomų dalyką. (...) Iš konteksto galima buvo suprasti, kad reikia išpildyti tuos reikalavimus, kurių prašo Lietuva“, – interpretavo baltarusių politologas. O Baltarusijos ir Lietuvos pozicijos kardinaliai priešingos, todėl susitarimas yra aklavietėje, pridūrė jis.

LRT.lt primena, kad dėl įšalusio „Partnerystės prioritetų“ susitarimo pasirašymo Lietuvą be užuolankų ne kartą kritikavo ir Baltarusijos diplomatinio korpuso vadovai.

Šių metų gegužę Baltarusijos užsienio reikalų ministras Vladimiras Makėjus sakė, kad „faktiškai viena šalis visą ES laiko įkaite“. „Negerai, kad dėl vienos šalies visiškai dirbtinės ir išgalvotos pozicijos negalime pasirašyti susitarimo dėl „Partnerystės prioritetų“, – pridūrė jis.