Kodėl žydų intelektas neįtikėtinai aukštas [1 dalis]

Autorius: Sarmatas.lt Šaltinis: http://www.sarmatas.lt/07/zyda... 2015-07-01 07:50:41, skaitė 4049, komentavo 0

Kodėl žydų intelektas neįtikėtinai aukštas [1 dalis]

LDiena.lt: žydų žyniai - "žydiškiausi iš žydų" ir "išrinkčiausi iš išrinktosios tautos" - levitai tūkstantmečius kalė savo ganomiesiems į galvą apie jų išskirtinumą. Lygiai taip pat tūkstantmečiais vykdė savo "išrinktojoje tautoje" eugenikos principais pagrįstą sociumo modeliavimą. Nekalbant apie reguliariai organizuotus holokaustus - arba kaip patys iuberžydai tai vadino: "sausų šakų apipjaustymas". Todėl nieko keisto, kai po tūkstantmečio darbo tie, kas save šiandien save vadina žydais, sudaro labai savitą grupę žmonių, labiau primenančią kultūrinę mafiją (tai yra, grupę, siekiančią savo tikslų per "kultūrinį bendradarbiavimą", o ne atviru fiziniu kriminalu), negu tautą.

Žinoma, už viską reikia mokėti: natūrali ir dirbtinė "išrinktosios tautos" selekcija bei bekompromisis zombinimas davė ne tik aukštesnį intelekto vidurkį, bet ir lygiai taip aukštesnį procentą genetinių apsigiminų, bei psichinių sutrikimų.

Tai irgi labai svarbu žinoti visiems eugenikos ir dirbtinės žmonių atrankos bei socialinio modeliavimo šalininkams ar teisintojams, siūlantiems moderniomis priemonėmis "pagerinti žmonių veislę" .


1493 metų medžio raižinys - Žydų deginimas: viduramžių inkvizicijos taikinys buvo ne tik krikščionys eretikai, tokiu būdu, atidžiai prižiūrint levitams, buvo naikinami tie, kas "neverti tapti dievo išrinktosios tautos" dalimi

I-a dalis

Aškenaziai – viduramžių Elzaso, Reino slėnio ir Rytų Europos žydų palikuonys. Alberto Einšteino medicinos koledžo (Albert Einstein College of Medicine) genetiniai tyrimai leidžia spėti, jog Aškenazių kraujo linija nuo kitų žydų atsiskyrė maždaug prieš 2500 metų. 40 % jų – tik keturių žydų motinų palikuonys. Apie 80 % viso pasaulio žydų šiandien – aškenaziai.

Tyrėjai, nagrinėjantys aškenazius, sutinka, jog Abraomo palikuonys užima aukščiausias vietas sąraše pagal IQ. Styvenas Pinkeris (Steven Pinker), 2007 metais skaitęs lekciją „Žydai, genai ir intelektas“, teigia, jog „jų vidutinis intelektas yra tarp 108 ir 115“. Ričardas Linas (Richard Lynn), 2004 metų „Amerikos žydų intelektas“ autorius, sako, jog jis „tik“ perpus aukštesnis – 107,5. Henris Harpendingas (Henry Harpending), Džeisonas Hardis (Jason Hardy) ir Gregoris Kochranas (Gregory Cochran) iš Jutos universiteto, 2005 metų tyrimo ataskaitos, pavadintos „Aškenazių intelekto gamtotyra“, autoriai, tvirtina, jog jų intelekto lygis yra standartiškai nukrypęs nuo bendro europietiško per 0,75-1,0. Čarlzas Miurėjus (Charles Murray) savo 2007 metų esėje „Žydų genijai“ teigia: „vidutinis jų IQ lygis yra tarp 107-115, didžiausia tikimybė – 110“.

Vidutinis žydų IQ lygis – 115, tai 8 punktais aukščiau už bendrai pripažintą jų artimiausių konkurentų – šiaurės rytų azijiečių – vidurkį, ir maždaug 40 % aukštesnis nei bendras vidutinis IQ – 79,1, kurį išskaičiavo Ričardas Linas (Richard Lynn) ir Tatu Vanhanenas (Tatu Vanhanen) savo darbe „IQ ir globali neteisybė“.

Beje, atkreipkite dėmesį į vieną įdomų dalyką: aškenazių erdvinis vizualinis IQ lygis gana vidutiniškas; vieno tyrimo metu jo vidurkis buvo net žemiau nei vidutinis – 98. Šis trūkumas kompensuojamas registruojant astronominius kalbinio IQ dydžius, į kurį įeina loginis žodinis mąstymas, suvokimas, trumpalaikė atmintis ir matematiniai sugebėjimai; 1958 metų tyrimai parodė, jog vidutinis ješivos studentų verbalinio IQ lygis – 125,6.


Intelekto paieškos tangencirkulio pagalba - būtent tuo užsiima ir šio straipsnio autorius (LDiena.lt komentaras)

Ar tikrai aškenaziai turi aukštą IQ lygį ir yra genijai? Atsakymas – TAIP. Gauso kreivė naudojama parodyti procentinį specifinės grupės IQ lygio atitikimą; bendrai tarp gyventojų, kur vidutinis IQ – 100, kreivė rodo tokias proporcijas:

mažiau nei 70 IQ – 2,5 %

70-85 IQ – 12,5 %

86-100 IQ – 35 %

101-115 IQ – 35 %

116-130 IĄ – 12,5 %

daugiau nei 130 IQ – 2,5 %

Pritaikius tą pačią kreivę aškenaziams, tačiau padidinus vidurkį 17 punktų (naudojant skaičius nuo Šanso iki Pasirinkimo) gauname tokį IQ padidėjimą:

mažiau nei 87 IQ – 2,5 %

88-102 IQ – 12,5 %

103-117 IQ – 35 %

118-132 IQ – 35 %

133-148 IQ – 12,5 %

daugiau nei 148 IQ – 2,5 %

Šis kreivės nuokrypis į didesnę nei standartas pusę (15 punktų) rodo, jog visi aškenaziai tinkami Mensai (mažiausia 130 IQ), o jų vidutinis IQ yra toks pat, kaip Gebenės lygos absolventų.

Iš tikro, tarp lygos narių aškenazių yra gerokai didesnė proporcija, nei kitų; pavyzdžiui, jie sudaro 30 % Jeilio universiteto studentų, 27 % Harvardo, 23 % Brauno, 32 % Kolumbijos universiteto ir 31 % – Pensilvanijos.

Tai leidžia mums spėti, jog Gauso kreivė aškenazių atžvilgiu yra šiek tiek pailginta – įtakoja jų sugebėjimą siekti sėkmės. Jei kalbame apie pirmąjį variantą, tai Čarlzas Miurėjus pažymi, jog „Žydų su 140 ir daugiau IQ proporcija yra 6 kartus didesnė nei kitų“. Harpendingas, Hardis ir Kochranas gauna apytiksliai tokią pat lygybę: „4 iš kiekvieno tūkstančio šiaurės europiečių intelekto koeficientas yra 140+, o žydų tarpe tokių yra 23“. Miurėjus taipogi pasakoja apie 1954 metų neįprastai aukštus Niujorko mokyklų genijų duomenis, turinčių IQ 170+, 24 iš 28 tokių vaikų buvo… žydai.

Dabar, kai jau įrodžiau, jog aškenaziai turi didelį IQ, imkime ir pažiūrėkime, ko jie pasiekė su tomis daugiafunkcinėmis smegenimis.

19 amžiuje Markas Tvenas pastebėjo:

(Žydai) tipiškai ir pastebimai yra pasaulio intelektualioji aristokratija… (žydų) indėlis į žymiausių pasaulyje vardų literatūroje, moksle, mene, muzikoje, finansuose, medicinoje sąrašą yra proporcingas jų nedideliam kiekiui. Jie perėjo žiaurius išbandymus.. ir padarė visa tai savo rankomis, surištomis jiems už nugaros.

Tveno pastebėjimai nepaseno. Aškenazių vis dar labai mažai. Štai trumpas aškenazių pasiekimų per paskutinius 90 metų sąrašas.

Nobelio premija: nuo 1950 metų 29 % premijų atiteko aškenaziams, nežiūrint į tai, jog jie atstovauja tik mažytę žmonijos dalį. Aškenazių pasiekimai yra 177 kartų didesni, nei jų pačių skaičius. Ir jie nelėtina greičio, netgi priešingai – jį didina. XXI amžiuje jie gavo 32 % visų premijų, 2011 metais penki iš trylikos Nobelio premijos laureatų buvo žydai (t. y. 38,5 %).

1930 metų Vengrija: aškenaziai sudaro 6 % visų gyventojų. Iš jų buvo 55,7 % visos šalies gydytojų, 49,2 % advokatų, 30,4 % inžinierių ir 59,4 % banko tarnautojų; be to, jie kontroliavo 49,4 % metalurgijos, 41,6 % mašinų gamybos, 72,8 % drabužių gamybos pramonės, o kaip nekilnojamo turto savininkai jie gavo 45,1 % visų pajamų iš nuomos Budapešte. Kaimyninėse šalyse, tokiose kaip Lenkija ir Vokietija, žydus taip pat lydėjo sėkmė.

„Svarbūs skaičiai“: Knygoje „Žydų genijai“ Čarlzas Miurėjus paskaičiuoja žydų indėlį į įvairias sferas, pažymėdamas, kiek daug jie nuveikė, palyginus su tokiu nedidelių jų pačių kiekiu. Jis padarė šias išvadas: biologija – žydų nuopelnai 5 kartus viršija jų pačių kiekį, chemija – 6 kartus, fizika – 9 kartus, literatūra – 4, muzika – 5 kartus, vaizduojamasis menas – 5 kartus, matematika – 12 kartų, filosofija – 14 kartų.

JAV (šiuo metu): žydai-aškenaziai sudaro 2,2 % gyventojų, tačiau atstovauja 30 % visų elitinių koledžų profesūros, sudaro 21 % visų Gebenės lygos absolventų ir 25 % Tiuringo prizo laureatų. Be to, žydai sudaro 50 % iš dviejų šimtų intelektualų… 40 % pirmaujančių Niujorko ir Vašingtono advokatų kontorų partnerių… 59 % direktorių, rašytojų ir penkiasdešimties ryškiausių kino filmų prodiuserių…

Izraelis: 1922 metais nuskurdinta šios pelkių ir dykumų žemės gyventojų dalis tesudarė 752 tūkstančius žmonių. Šiandien jų jau 7,746 milijono gyventojų, didžiausia jų dalis – aškenaziai (3 milijonai ir 60 % darbo jėgos), jie sudaro sėkmingą verslininkų naciją, gaunančią didžiausią pelną vienam žmogui. Izraelis yra pirmoje vietoje pagal aukštųjų mokyklų absolventų skaičių, muziejų skaičių, namų kompiuterių ir mokslinių leidinių skaičių.

Mane labiausiai stebina Nobelio premijos laureatų statistika. Tik pamanykite: jei kiekvienas planetos gyventojas būtų žydas aškenazis, tai Nobelio premijos laureatų būtų 117 kartų daugiau, ir atitinkamai 117 daugiau išradimų per metus? NEĮTIKĖTINA! Be jokios dirbtinio intelekto pagalbos…

Viduramžiais žydų-sefardų pasiekimai taipogi buvo nemaži. Džordžo Sartono „mokslo istorijos“ įvade autorius pažymi, jog 95 iš 626 pasaulio mokslininkų 1150-1300 metais buvo žydai sefardai, o tai 15 % viršija jų pačių skaičių.

Tačiau, kai paskaičiavo sefardų IQ, jis pasirodė ne aukštesnis, nei vidutinis šiaurės Europos rodiklis ir visiškai ne toks aukštas, kaip aškenazių.

Sprendžiant iš šių faktų, tik visiškas kvailys dar gali ginčytis, jog vidutiniškai žydai aškenaziai nėra ypač protingi. Aš nekalbu apie jų kognityvinius sugebėjimus, aš nesu prosemitas ir ne sionistas, aš išskiriu faktus, kurie įrodo, jog tai – neginčijama tiesa.

Tai rodo, jog savo darbu aš bandau atsakyti į klausimą – kodėl? Kodėl žydų aškenazių IQ yra toks aukštas? Kalta genetika, aplinka, kultūra, švietimas ar unikali daugelio faktorių kombinacija?

Savo pirminėje šios medžiagos publikacijoje aš daviau aštuonis aukšto aškenazių IQ paaiškinimus. Tada gavau kalną elektroninių laiškų (daugelis jų iš profesūros), kurie suteikė man papildomos informacijos. Mano išplėstame darbe – dvidešimt teorijų. Aš pasitikiu padėjusiais man autoriais, nors kai kurių net vardo nežinau, tik jų slapyvardžius interneto pokalbiuose. Štai mano sąrašas, pateikiu chronologine tvarka.

Babilono eugenika. 586 metais prieš mūsų erą Jeruzalę visiškai sugriovė Babilonas, vadovaujamas Navuchudonosoro, kuris „ištrėmė visus (žydus) karininkus ir kareivius, visus stalius ir kalvius… išskyrus vargšus šios žemės žmones“ (Antroji Karalysčių knyga 24; 10-14). Savo knygoje „Nesutriuškinamieji žydai“ Maksas Dimontas (Max Dimont) teigia, jog belaisviai buvo „geriausi judėjų aristokratijos ir inteligencijos atstovai“.

Pirmosios Diasporos žydai pasižymėjo tremties į Babiloną metu. Dimontas teigia: „Babilono bibliotekose žydai intelektualai atvėrė naują idėjų pasaulį. Per penkis dešimtmečius žydai tremtiniai atsidūrė Babilono visuomenės viršūnėse – verslo, mokslo ir kultūros pasaulyje. Jie tapo prekybos lyderiais, mokslo veikėjais, valdančiųjų patarėjais“.

538 metais prieš mūsų erą Persijos karalius Kiras Didysis leido žydams grįžti į tėvynę. Turtingi žydai, sukūrę sėkmingus prekybos kelius ir verslą Babilone finansavo trokštančius grįžti ir atstatyti Judėją. Pirmieji bandymai buvo nesėkmingi, bet galų gale 1760 persikraustėlių, vadovaujamų pranašo Jezdros ir valdovo Nejemijos atstatė Jeruzalės sieną ir atkūrė naciją. Grįžę į Izraelį Babilono žydai rado savo vargšus brolius pusę amžiaus atsilikusius ir dėl asimiliacijos beveik išnykusius, ištirpusius pagonių gentyse. Kirilas Darlingtonas (Cyril Darlington) savo darbe „Žmogaus ir visuomenės evoliucija“ mano, jog žydų elito atskyrimas bei nuolatinis neišsilavinusių bei beraščių nušalinimas lėmė genetinį intelektualinį pakilimą.

Sugrįžtantys žydai taip pat sukūrė dvi tradicijas, stiprinančias protą ir jų kultūrą ateityje – uždrausta santuoka su pagonimis ir penkios pirmosios Mozės knygos buvo kanonizuotos į Torą.

Paini knyga tautai. Tora (penkios pirmosios žydų Biblijos knygos) ir Talmudas (rabino argumentų užrašai) kompleksiniai ir sudėtingi. Praktikuojantys judaizmą turi studijuoti sudėtingus didelės apimties įstatymų tekstus. Raštų turinys nėra paprastas ir suprantamas pažodžiui, o priešingai – sukurtas daugelio abstrakčių lygių supratimui. Aklas tikėjimas ir vergiškas pasišventimas, įkvėptas tikėjimo – ne judaizmui. Vietoje to, vienatinio Dievo garbinimui reikalingas raštingumas, kognityviniai sugebėjimai, kad suprastum tekstus. Tradicinis Talmudo supratimas reikalauja „studijuoti jį po septynias valandas per dieną septynis metus iš eilės“. Čarlzas Miurėjus pastebi, jog „jokia kita religija nepateikia tiek pretenzijų tikinčiajam“, vėlesnė analizė parodė, jog „judaizme būti geru žydu, reiškia būti protingu žydu“.

Sveika gyvensena ir maitinimasis. Profesorius Semas Lemanas-Vilcigas (Sam Lehman-Wilzig) iš Izraelio Bar-Ilan universiteto pateikė man dar vieną teoriją. Jo spėjimas remiasi faktu, jog savo tradicijoje žydai buvo švaresni, nei pagonys. Jis pažymi rankų plovimą prieš kiekvieną maitinimąsi, kasdienis vyrų apsiprausimą „mikvoje“ (vonios kambarys apsivalymui) ir kasmėnesinį moterų apsivalymą pasibaigus menstruaciniam periodui. Jis taip pat pažymi, jog draudimas valgyti kiaulieną saugojo žydus nuo trichineliozės. (Žinomiausios mirtys nuo šios ligos – Gotama Buda (Gautama Buddha) ir Volfgangas Mocartas (Wolfgang Mozart). Taigi, žydai mažiau sirgo ir jų kūnai mažiau kentėjo, o tai gerino jų protinius sugebėjimus.

Toks manymas kartojasi ne vieną kartą. 1953 metais Džono Hopkinso universiteto farmakologas Deividas I. Machtas (David I. Macht) atliko tyrimą, kurio rezultatais remdamasis jis teigia, jog dešimtys draudžiamų Pakartoto Įstatymo ir Levitų knygos mėsos patiekalų iš tikro buvo labai nuodingi, lyginant su leidžiamu košeriniu maistu. Be to, Šeronas Moalemas (Sharon Moalem) savo paskutinėje knygoje „Ligonio gyvybės išgelbėjimas“ spėja, jog raugintų produktų atsisakymas žydų Velykų metu išgelbėjo juos nuo žiurkių ir buboninio maro plitimo 13 amžiuje. Ir paskutinis, ne mažiau svarbus faktas – turtingi žydai-aškenaziai gyveno erdvesniuose, nei rytų Europos gyventojai, namuose, o tai padėjo jiems lengviau išgyventi epidemijas.

Tamprus ryšys tarp aukšto IQ, sveiko maisto, infekcinių susirgimų, sanitarinių normų ir gyventojų tankumo aprašomas kitose šios knygos dalyse, ypač skyriuje „Ankstyvieji metai“.

Ypatingas dėmesys išsilavinimui. Jeremija Untermanas (Jeremiah Unterman) iš Jeruzalės papasakojo man, jog Tora kiekvieną tėvą prisako išmokyti Toros įstatymo savo vaikus, Marisa Landau (Marisa Landau) puslapyje futurepundit.com taip pat pažymi, jog žydų religija draudžia auginti beraščius vaikus. Be to, Landau teigia, jog žydų moterys taip pat mokėsi skaityti ir rašyti – unikalus senovės pasaulio fenomenas. Landau taipogi mini, jog žydai turėjo tradiciją aprūpinti žentą viskuo 10 metų į priekį, jei jis norėjo pasišvęsti mokslui. Panašu, jog būtent žydai bus išradę kažką panašaus į stipendiją.

Viduramžiais prancūzų vienuolis Pjeras Abeliaras (Peter Abelard) (1079-1142) štai ką rašė apie žydų išsilavinimą: „Žydas, netgi neturtingas, net jei turi dešimt sūnų, išmokys juos visus, ir ne tam, kad užsidirbtų, kaip tai daro krikščionys, o kad suprastų Dievo įstatymą. Ir ne tik sūnus, bet ir dukras“.

Privalomos mokyklos berniukams. 64 metais vyriausiasis rabinas Ješua ben Gamla išleido įsaką apie privalomas mokyklas visiems berniukams nuo 6 metų. Per 100 metų žydai pasiekė visuotinį raštingumą ir mokėjimą skaičiuoti tarp vyrų ir taip tapo pirmąja istorijoje tai pasiekusi nacija.

Progresyvus įsakas padarė milžiniškus demografinius pokyčius. Aukšta mokslo kaina ir vyraujantys gyvuliniai ūkiai tarp 2 ir 6 amžiaus daugelį žydų pastūmėjo į krikščionybę, o tai lėmė žydų sumažėjimą nuo 4,5 milijono iki 1,2.

Prigimtinė eugenika šioje situacijoje teikė pirmenybę dviem grupėms: 1) turtingesnių, atseit protingesnių žydų sūnūs, kurių tėvai galėjo leisti juos į mokyklą ir taip suteikdami jiems galimybę likti žydais ir 2) protingiausiems berniukams, kurie greitai mokėsi skaityti, rašyti ir skaičiuoti su sąlyga, jog jie galėjo leisti sau „likti žydais“.

O kas gi iškrito? Kas buvo išmestas iš genofondo? Atsakymas: neturtingi, neišsilavinę žydai ir/arba tie, kurie turėjo žemiausią IQ.

(laukite tęsinio)

Parengė Darius Dimbelis pagal newrezume.org

infa.lt