Zelenskis ir laisvieji radikalai. Kaip Paryžiuje Kijevas liko be palaikymo

Autorius: Rostislavas Iščenko Šaltinis: https://sputniknews.lt/columni... 2019-12-10 16:12:00, skaitė 150, komentavo 2

Zelenskis ir laisvieji radikalai. Kaip Paryžiuje Kijevas liko be palaikymo

Nepaprastai įdomu buvo vienu metu stebėti Ukrainos delegaciją "Normandijos ketverto" susitikime Paryžiuje, prezidentą Zelenskį ir jo radikaliai nusiteikusius oponentus vidaus politikoje

Ukrainos delegacija spinduliavo pasitenkinimu ir pasitikėjimu savimi. Zelenskis visa tą laiką prisiminė savo nacional-radikalus (nors jis pats buvo Paryžiuje, tačiau netrukus jie turėtų susitikti Ukrainos sostinėje). O radikalai Kijeve bandė sustabdyti tai, kas, jų manymu, yra "kapituliacija ir gėda".

Kalbant apie kapituliaciją, nesu tikras. Kol kas Ukraina vis dar bando priešintis. Iš tikrųjų, Zelenskis buvo "pastūmtas" pripažinti Minsko susitarimų neginčijamumą, ir jis padarė išlygą dėl ketinimo ginti savo poziciją kituose susitikimuose. O štai dėl gėdos jie yra teisūs.

Maskva, Berlynas ir Paryžius buvo solidarūs

Žinoma, tai prasidėjo ne vakar. Karčią "Minsko gėdos" taurę pirmiausia išgėrė Petro Porošenka. Bet tada tai nebuvo taip akivaizdu. Pirma, kai Porošenka pasirašė Minsko susitarimus, Ukrainos armija buvo beveik nugalėta ir pabėgo, bet kurią akimirką tarp Maidano rėmėjų galėjo kilti panika. Buvo galima pasirinkti, ar bent kažką išsaugoti, ar viską prarasti.

Antra, tomis tolimomis dienomis Paryžius ir Berlynas buvo Ukrainos pusėje ir visose rungtynėse žaidė kartu su Kijevu. Porošenka vylėsi, kad ateityje galės savaip persvarstyti susitarimą arba perskaityti jį sau palankia kalba.

Dabartiniame susitikime Zelenskis (kuris, beje, pats jį inicijavo) liko vienas. Rusija, Vokietija ir Prancūzija pateikė praktiškai vieningą, suderintą poziciją dėl civilinio konflikto Ukrainos teritorijoje sprendimo formato.

Ir pati Ukraina organizavo tokią situaciją. Nesvarbu, kiek beaiškinsi Ukrainos politikams, kad laikai keičiasi, kad šios dienos sąjungininkas gali būti rytojaus priešininkas, kad išorinė parama yra gera, kai ji papildo pasitikėjimą savimi, o ne ją pakeičia, — jie ir toliau tiki, kad Vakarai visada besąlygiškai rems bet kokį rusofobinį režimą ir kad galima tiesiog patikėti Vakarams tam tikrus šalies užsienio politikos ir saugumo politikos paibrėžimus. Vakarai yra stiprūs, jie apsaugos. Dėl to, kai nuspėjamai pasikeičia Vakarų padėties vertinimas, Ukraina lieka vieniša.

Pasikartosiu, pati Ukraina sukūrė situaciją, kai išorės pajėgos jai nurodo, kaip ji turėtų išspręsti savo vidaus problemas. Kijevas spėjo, kad "Normandijos format", solidariai su sąjungininkais, darys spaudimą Rusijai. Tačiau sąjungininkai greitai suprato, kad buvimas konfrontacijoje su Rusija yra nepalankus dalykas. Zelenskio diplomatai ir biurokratai pažadėjo, kad "Normandijos format" jam tereikia pasakyti, kad jis yra "naujasis padorus prezidentas", nori peržiūrėti Minsko susitarimus, kuriuos pasirašė "korumpuotas Porošenka", nepaisant nei Ukrainos interesų, kaip Prancūzija ir Vokietija iškart atsistos į jo pusę. Tačiau iš tikrųjų jam teko susidurti su tuo, kad Merkel ir Makronas ne tik palaikė Rusijos poziciją, bet ir darė didesnį spaudimą Ukrainai nei Putinas.

Radikalai laiko "įkaitas" Zelenskį

Galima būtų trenkti durimis ir pasakyti, kad "mums tokio formato nereikia". Tačiau "Normandijos formatas" yra paskutinis apčiuopiamas Ukrainos ir Vakarų vienybės, "judėjimo į Europą", kurį galima pristatyti savo žmonėms, įrodymas. Jei pasakysi jiems tiesą, kad Europa (Paryžius ir Berlynas) jau žaidžia Rusijos pusėje, žmonėms natūraliai kils klausimas, dėl ko buvo visos tos žmonių aukos, kam buvo sunaikinta valstybė ir visuomenė, sunaikinta ekonomika, jei "Europa išdavė" ir "šviesi ateitis" niekada neateis? Ir Ukraina nebus ES, o ukrainiečiai negyvens kaip vokiečiai, o dirbs kaip albanai.

Iki šiol Maidano šalininkai atleisdavo savo lyderiams tikėdamėsi, kad stojimas į ES yra visai šalia, o po to visos bėdos iškart pasibaigs. O čia paaiškėja, kad tikra bėda dar net neprasidėjo — šiaip apšilimas.

Taigi Zelenskis turi ištverti ir net apsimesti, kad jam patinka. Jis negali įvykdyti rinkimų pažadų ir užmegzti taiką Donbase, todėl šalininkai nusigręžia nuo jo. Tačiau jis dėl visiškai objektyvių priežasčių negali suteikti Ukrainai tokio lygio europinės paramos, kokia buvo būdinga Porošenkos laikais. Nacional-radikalai nuolat įtaria jį išdavyste. Jis negali įvykdyti Minsko susitarimų, kaip reikalauja "Normandijos formato" partneriai (šiuo atveju jis neturi vidaus politinės ateities), ir negali atsisakyti jų vykdyti (šiuo atveju jis neturi ateities užsienio politikoje).  Jis yra situacijos, kurios pats nesukūrė, įkaitais ir neturi nei patirties, nei kvalifikacijos, kuri leistų tai perlaužti savo naudai.

Visa tai matėme Paryžiaus susitikimo metu. Natūralu, kad šioje situacijoje jis negalėjo būti produktyvus. Be to, net jei Zelenskis būtų pasižadėjęs nedelsdamas pradėti visapusišką Minsko susitarimų įgyvendinimą, jis tiesiog negalėtų to padaryti. Arba jis atsisakys šio įpareigojimo grįžęs į Ukrainą, arba radikalai Kijeve jo atsisakys.

Ar bus rezultatas iki Naujųjų metų?

Tą patį galima pasakyti apie dujų klausimą, kuris Paryžiuje buvo svarstomas su tokia pat sėkmingai kaip ir Minsko susitarimų įgyvendinimo klausimas. Be to, Rusijos poziciją palaikė ne tik Vokietija, bet ir Prancūzija. Kijevas nenusileido, tačiau ir neturi jokių perspektyvų — Europa reikalauja užtikrinti  tranzitą.

Zelenskis gavo trumpą pertrauką. Sutarė po keturių mėnesių susitikti dar kartą, jei Ukraina pademonstruos Minsko susitarimų įgyvendinimą. Manau, kad Kijevo galimybė užtikrinti nenutrūkstamą Rusijos dujų tranzitą į ES suvaidins ne mažiau svarbų vaidmenį sprendžiant kito susitikimo klausimą. Pirmuosius rezultatus (apsikeitimas visais sulaikytais asmenimis ir dujų problemos sprendimas) Ukraina turėtų pateikti prieš Naujuosius metus. Žinoma, galima suspėti, bet ar Kijevas norės ką nors padaryti šia linkme?

Zelenskis turi rinktis tarp "Normandijos format" sprendimų įgyvendinimo ir karo su savo radikalais. Bijau, kad jis neišdrįs pasirinkti.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.