Ketveri metai po Breiviko: atsakinga yra visa visuomenė

Autorius: Ekspertai.eu Šaltinis: http://www.ekspertai.eu/ketver... 2015-07-17 08:10:49, skaitė 3304, komentavo 0

Ketveri metai po Breiviko: atsakinga yra visa visuomenė

Osnė Sejerstad (Åsne Seierstad) – žymi norvegų žurnalistė, dirbusi Kabule, Bagdade, Grozne, Kosove, baigusi rusų ir dar devynių kalbų studijas Oslo universitete, neseniai išleido naują knygą, tik šįsyk ne apie egzotiškus kraštus, kuriuose teko gyventi ir dirbti, bet apie gimtąją Norvegiją.

500 puslapių knyga "Vienas iš mūsų: pasakojimas apie Norvegiją" (En av oss : En fortelling om Norge) jau tapo bestseleriu. Tačiau ši knyga nėra tiesiog įprasta gabios žurnalistės ataskaita apie kraupų įvykį ir jo sumanytoją. Pasak O. Sejerstad, sunkiausia rašant knygą buvo patekti į jo aukų, o ne į žudiko pasaulį.

Knyga skirta tikrai ne vaikams: joje pažymėta kiekviena kulka kiekviename kūne, į kurį pataikė A. Breivikas. Kaip žinome, 2011 m. liepos 22 d. jis nužudė 77 ir sužeidė dar 241 žmones.

LDiena.lt: o kaip nežinome, ir kaip mums nesakoma, A. Breivikas vienas fiziškai negalėjo atlikti savo išpuolio - susprogdinti savadarbį sprogmenį šalies sostinėje, tada netrukdomas pakliūti į salą ir nesikišant policijai demonstratyviai iššaudyti valdančiosios partijos jaunimo organizacijos narius. Už visos to atseit "pamišėlio išpuolio" stovi geležinė antvalstybinės valdymo struktūros ranka, kuri tokiu būdu pademonstravo Norvegijos (ir ne tik jos) šūdeličiui, kur jų vieta. 

Su O. Sejerstad A. Breivikas kalbėti nesutiko. 

Šaltinis: theaustralian.com.au

Labai tiksliai O. Sejerstad knygoje išsakomas mintis apibendrino Lenkijos radijo laidos „Z najwyższej półki“ (Viršutinėje lentynoje) klausytoja Violeta, kurios komentaras publikuotas minėtos laidos facebook paskyroje liepos 15 d.:

Gyvenu šioje šalyje ir bandau suprasti čionykštę kultūrą, papročius. Mano manymu, Breiviko veiksmai buvo neįsisąmonintų, neišsakytų, užspaustų norvegiškos visuomenės emocijų prasiveržimas. Norvegijoje stiprus rasizmas dėl šalies padėties, jos izoliuotumo. Materialinė gerovė nepadeda išspręsti problemų, padeda tik jas užglaistyti. Turi visada būti malonus ir negalima sakyti ne. Egzistuoja tam tikras taip sakymo būdas, kuris reiškia ne. Viešai negalima rodyti emocijų ir yra daug tabu temų. Savo darbe vaikų darželyje susidūriau su nuostata, kad neetiška priglausti vaiką. Negerai yra kaip nors išsiskirti iš grupės. Greičiausiai viso to šaknys slypi netolimoje praeityje, kai norint išgyventi daugelyje Norvegijos vietovių reikėjo būti monolitine bendruomene. Deja, tokia atmosfera sąlygojo daug psichikos nukrypimų. Breivikas yra vienas iš mūsų, jis įkūnijo tai, kas Norvegijoje blogiausia. Nekaltinu vien tik Breiviko. Atsakinga yra visa visuomenė. Kai tai įsisąmonsime, pripažinsime, tada galėsime pradėti sveikti.

O ar sveika mūsų visuomenė, kurioje tiek daug neapykantos sau ir kitiems? Ar ne laikas susimąstyti, kol dar nėra visai vėlu?