Kodėl plaukia seno šlamšto upeliai?

Anonimusas
Pridėti naują straipsnį >

Nori prisidėti? Dalinkis straipsniu arba rašyk savo!

Prisipažinkime, ar pirkdami pramonines prekes dažnai pasidomime, kaip seniai jos buvo pagamintos? Greičiausiai daugelis niekuomet to net ir nedarėme. Ir čia nėra ko stebėtis, nes, kaip rodo tyrimai, net ir greitai gendančių maisto prekių pagaminimo ir galiojimo terminu domisi vos kas antras pirkėjas. Likusieji linkę besąlygiškai tikėti gamintojų ir pardavėjų sąžiningumu, manydami, jei jau prekė guli parduotuvės lentynoje, ji neabejotinai tinkama vartoti. Kas nutinka, kuomet mūsų patiklumas nugali atsargumą, kiekvienas mūsų puikiai žinome ir ne tik žinome, tačiau ir esame patyrę tai savo kailiu.

Tačiau šiandien norėčiau pakalbėti ne apie fizines „antikvarinių“ prekių vartojimo pasekmes, juolab, kad apie tai esu ir taip ne kartą rašęs, bet apie kur kas mažiau matomus, tačiau mus įtakojančius dalykus. Ir, beje, įtakojančius mus daug stipriau, nei per žioplumą suvalgytas pašvinkusios dešros gabalas.

Neseniai pats to iš anksto neplanuodamas atlikau nedidelį „eksperimentą“. Darbo reikalais atvykęs į stambios elektrotechniką prekiaujančios įmonės sandėlį ir turėdamas laisvo laiko nutariau įdomumo dėlei pasižiūrėti, kada buvo pagamintos jų siūlomos prekės. Tai nėra pernelyg sudėtinga, nes dažniausiai pagaminimo data atsispindi etiketėse arba bent jau ant didžiųjų pakuočių. Ir nors aš numaniau, kad tikrai pamatysiu daug gerokai „pagyvenusių“ prekių, tačiau tai, ką pamačiau, nustebino ir mane patį. Absoliuti dauguma gatavų gaminių buvo pagaminta dar 2010-2012 metais, na, o atskirai parduodamos dalys buvo sužymėtos net ir 2000 metų indeksais. Sakysite, anokia čia problema? Juk tai ne pienas, ne dešra ir net ne kava ar arbata. Imk ir naudok sau į sveikatą.

Anaiptol. Pirmiausiai, ne viskas, kas atrodo saugiai, iš tiesų yra saugu, ir ne viskas, kas, jūsų manymu, turėtų tinkami veikti, veiks tinkamai. Jau dabar retai ant pramoninių prekių pakuotės pamatysime užrašą apie rekomenduojamą saugojimo laiko trukmę, o gaila. Nes tuomet mes sužinotume, kad, pvz., gyvsidabrio turinčioms lempoms – tai 2 metai, elektronikos prekėms, priklausomai nuo sudėtingumo ir savaime greitai senstančių dalių kiekio, – tai 5-7 metai, na, o natūralios tekstilės gaminius apskritai nerekomenduojama sandėliuoti ilgiau nei 1 metus.

Be abejo, tai nėra griežtos taisyklės, o tik rekomendacijos, tačiau jos tikrai ne tuščioje vietoje atsirado. Pvz., prastai vėdinama ir sandėliuojama natūrali tekstilė ganėtinai greitai gali tapti įvairių mikroskopinių grybelių „namais“ – ir labai pavojingų, galinčių sukelti ir sunkias alergines reakcijas, ir astmos priepuolį, o galimai dar ir rimtesnes problemas. Kaip tik šiuo metu vykdomi net keli ilgalaikiai tyrimai dėl pelėsio poveikio plaučių vėžio ir kitų navikų atsiradimui.

Ir jei geros šeimininkės puikiai žino, kad net ir spintoje sukrautus rūbus ar patalinę bent kartą per metus reikia išvėdinti, o dar geriau padėti saulės atokaitoje, tai net ir pats atsakingiausias sandėlio darbuotojas niekaip nesugebės perrūšiuoti dešimčių tonų tekstilės gaminių, kurie kartais saugomi kelerius metus.

Tiesa, gamintojai moka kovoti su grybeliais ir tai jie daro naudodami ganėtinai agresyvias priešgrybelines medžiagas, kurios pačios savaime taip pat yra alergenai ir sveikatos taip pat neprideda. Ypač, jei šioji medžiaga yra formaldehidas.

Tačiau, kaip ir minėjau aukščiau, vis tik šiandien aš norėčiau pažvelgti į „prieštvaninių“ prekių problema kiek kitaip, nei vardinti gamintojų ir prekybininkų kruopščiai slepiamas blogybes, kurios atsiranda pernelyg ilgai gaminiui keliaujant vartotojo link. Daug įdomiau panagrinėti, o kaip apskritai mus veikia šiuolaikinė neribojamu augimu paremta gamyba.

Tai, kad nemenka dalis prekių, kurioms buvo panaudoti ištekliai (t.t. ir neatsinaujinantys), keliauja tiesiai į sąvartyną arba į utilizavimo įmonių rankas, nėra paslaptis. Taip pat nėra paslaptis ir tai, kad gamybininkai puikiai moka naudoti nuo ilgo saugojimo pažeistas komplektuojančias dalis, o prekybininkai – parduoti jau savaime pradėjusius gesti gaminius ir šie jau lyg ir būna „suvartoti“, tačiau iš tikro jie jau yra būna geriausiai tinkami ne naudojimui, o būtent utilizavimui.

Deja, tikslių skaičių mes greičiausiai niekuomet nežinosime. Rimtesni tyrimai ( t.t. ir JTO užsakymu) buvo atliekami tik siekiant išaiškinti išmetamo maisto kiekį. Taigi, viso Pasaulio mastu tai net 30 proc. T.y. toks skaičius yra bendras sudėjus turtingų Vakarų ir pačių varganiausių Azijos ir Afrikos valstybių maisto praradimus.

„Gerieji“ Vakarai juk irgi iš to šlamšto gamybos naudą gaudo. Tiksliau, rašydamas „Vakarai“, turiu omenyje ne vartotojus, kurie perka vis dažniau vedami ne tik kaip įprastą manyti vartotojiško egoizmo, o dažnai būtinybės pasikeisti sugedusi menkavertį daiktą nauju. Aš kalbu apie lyg piktžoles ant atliekų krūvos vešiantį utilizavimo verslą. Šiam verslui atliekos yra aukso kasykla. Nesvarbu, ar tai perteklinė pakuotė, ar prieš laiką sugedusios, ar apskritai pagamintos, tačiau taip ir pirkėjo nesulaukusios prekės. Tai – milijardų vertės verslai, kurie tiek įtakingi, kad seniausiai tapo visokio plauko „žaliųjų“ partijų rėmėjai, o kartais net įkūrėjai.Išmetamų nepanaudotų pramoninių prekių numanomas kiekis, manoma, taip pat artimas šiam skaičiui. Maža to, smulkiems žemesnės kokybės gaminiams jis gali siekti iki pusės viso pagaminamo kiekio. T.y., pvz., pietryčių Aziją šiandien vis dar besispecializuojanti, kalbėkime atvirai, šlamšto gamyboje yra didysis išteklių eikvotojas. Ir eikvoti juos ji gali netrukdomai, nes lygiai tą patį gali daryti ir visas likęs „augimo ekonomikos“ dėsniais paremtas Pasaulis.

Jie ne tik suinteresuoti, tuo, kad vis didesnė atliekų dalis būtų privalomai pateikiama į jų rankas ir kad už jų tvarkymą būtų mokama kuo brangiau (beje, iš mokesčių mokėtojų kišenės), tačiau jie suinteresuoti, kad atliekų būtų vis daugiau. Juk ir čia veikia liberalusis „augimo ekonomikos“ principas. Galiausiai dabar Europos Parlamente net visa visa „žaliųjų“ frakcija susiformavo, kurios pagrindinis tikslas – „išmušti“ iš ES valstybių kuo daugiau pinigų jos narių proteguojamiems verslams, jų tarpe – ir atliekų tvarkymo, o taip pat užtikrinti niekuo nepagrįstus „alternatyvios“ energijos įkainius ar, pvz., ginti stambias ES maisto korporacijas nuo amerikietiškų (kas iš principo neturi didelės reikšmės mums vartotojams, nes čia tėra pasirinkimas tarp mažesnės ir didesnės blogybės).

Todėl tikėtis, jog savaime išauš diena, kuomet perprodukcija arba bent jau prastos produkcijos gamyba bus ribojama. Liberalios „laisvosios rinkos“ sąlygomis tai tiesiog neįmanoma. Maža to, vos tik vartojimas pasiekia augimo ribą, tai tučtuojau pagal kapitalo, kuris šiuo atveju yra pirmiausiai investuotojai, norintis užsidirbti iš didėjančios gamybos, reikalavimą naikinami arba švelninami reikalavimai gamintojams ir prekybininkas, esą taip „stimuliuojama ekonomika“. O kai nėra nei gamybos kiekių, nei laiko, kuomet gaminys turi pasiekti vartotoją apribojimams, tai ir gaminama iki to momento, kuomet perprodukcijos burbulas sprogsta. Na, o toliau, priklausomai nuo krizės masto, mes arba tiesiog „išsidrembiame“ tai, kas augimo metu buvo pagaminta, arba, jei krizė gili gelbėti tuos pačius investuotojus, kurie savo pinigais pūtė burbulą. Gelbėti per mokesčius per mūsų santaupų nuvertėjimą, per socialinių garantijų mažinimą.

Kas pamiršote, kaip tai atrodo, tai prisiminkime visai nesenus įvykius ir bankų gelbėjimą. Bet pernelyg neišplėskime, nes dar ne kartą turėsime progą pakalbėti apie tai ir grįžkime prie paprastesnių dalykų.

Kaip matote, „pagyvenusios“ prekės yra ne tik tiesioginė žala vartotojui, tačiau ir labai prasto proceso atspindys. Ir jei jau ieškoti priešnuodžio, kuris taptų ir vartotojo apsauga ir galėtų paveikti gilesnius dalykus, tai vienas jų yra griežtų saugojimo terminų įvedimas. Ne rekomenduotinu, o būtent sunormuotu, neleidžiančiu kaupti gendančių prekių atsargų.

Jau ne kartą rašiau ir apie būtinybę įtvirtinti tokią prekių kokybės kontrolės nuostatą, pagal kurią, nustačius 5 proc. broką prekių siuntoje, visa jį privalėtų būti grąžinta gamintojui. Taip pat turi būti draudžiamos visos manipuliacijos su suplanuotu gaminių senėjimu ir draudžiama tiekti į rinką gaminius, kurių remonto ir planinio techninio aptarnavimo galimybės dirbtinai apsunkintos, kad priverstų vartotoją pirkti papildomus mazgus ar detales.

Taigi bent jau teorinių galimybių apsisaugoti nuo šlamšto turime tikrai nemažai. Tiesa, aš stipriai abejoju, kad tai įmanoma ES mastu, tačiau o kas pasakė, kad mes būsime joje amžinai?

Šauksmas

 

Įvertink straipsnį: +2 -0

Pridėti naują straipsnį >

Nori prisidėti? Dalinkis straipsniu arba rašyk savo!

VISI STRAIPSNIAI LIETUVA PASAULIS KAIMYNAI SMAGUMAI


Paprasti komentarai

Feisbukiniai komentarai


Naujausi 10 straipsnių

31 | 2017-07-25 | Kaimynai | +2 -0
A. Ždanova, V. Judinas
Интернет последних дней буквально переполнен публикациями сочинения ученицы 11 класса Анны Ждановой, 16-ти лет, участницы областного конкурса юнкоров «Свой голос» и многочисленными комментариями к нему. Прежде чем высказать своё мнение об этом сочинении, предлагаю вам лично с ним познакомиться. Skaityti toliau...
99 | 2017-07-25 | Lietuva | +6 -0
Durnių Laivo Kapitonė
Pasak VSAT, kad tai tikrai yra meškos pėdsakai, patvirtino jų nuotraukas matę ekspertai. Apie Lietuvos Valstybine sieną ir Europos rytinės sienos apsaugą. Citatos iš delfiųėLėRTė. O paskui paskaitysime tarp eilucių. Nemokate skaityti tarp eilucių? Patikėkite- tai bus įdomu! Skaityti toliau...
86 | 2017-07-25 | Pasaulis | +3 -0
LVI
„Mes norime, kad Komisijos personalas būtų vertinamas ir priimamas nepriklausomai nuo žmonių amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos ar negalios. Jeigu remsimės įvairove, būsime novatoriškesni ir ES piliečiams pateiksime geresnius rezultatus“. Skaityti toliau...
153 | 2017-07-25 | Smagumai | +8 -0
Lidžita
Aš visados stebėjausi (ir, ką čia slėpti, – stebiuosi iki šiol) žmonių mąstymo siauraregiškumu. Tarsi kiekvieno jų gyvenimas užsibaigtų ties nuosavu kiemu, vaikais ir darbu. Lyg pasaulyje vykstantys procesai niekaip neįtakotų jų ir jų vaikų padėties. Aš manau, kad daug engiamų grupių galėjo išvengti engimo, jei būtų pasiryžusios išeiti už savo virtuvės ribų. Tačiau, būkime atviri, net ir vadinami intelektualai dažnai palaimingai nesikiša į „ne savo reikalus“. O kas yra „ne tavo reikalas“ šiame globaliame pasaulyje? Skaityti toliau...
68 | 2017-07-25 | Lietuva | +4 -0
Algimantas Lebionka
Na iš štukorius tas laisvosios rinkos specialistas, o dabar ir Lietuvos sostinės Vilniaus meras Remigijus Šimašius. Ko jis per dvejų metų sėdėjimo mero kėdėje laiką tik nepridirbo! Jau Zuokas buvo ilgapirštis štukorius, o šitas dar ir už aną Ostapą Benderį didesnis šposinininkas. Paskelbė Šimašius, kad prie Neries įrengs pėsčiųjų ir dviračių takus, o nepraėjus net savaitei ėmė ir įrengė. Skaityti toliau...
111 | 2017-07-25 | Lietuva | +5 -0
Algimantas Lebionka
Ši svoločių valdžia neriasi iš kailio, besistengdama kaip kuo labiau engti lietuvius, varyti juos iš tėvynės, senelius marinti badu, bet ji yra gerumo ir dosnumo įsikūnijimas, kai kalba eina apie taip vadinamus „pabėgėlius“, kuriuos ji be tautos mandato veža į Lietuvą iš Afrikos ir Artimųjų Rytų. Kaip elgiasi šita svoločių valdžia su savo piliečiais, mes gerai žinome. Senovės graikų išminčiai yra teigę (Plutarchas, „7 graikų išminčių puota“), kad pati sunkiausia žmogui yra skurdi senatvė. Senatvė žmogui savaime yra kančia, o skurdžią senatvę yra sunkiausia ištverti. Dauguma Lietuvos pensininkų negauna net 200 eurų pensijos per mėnesį, už kuri Skaityti toliau...
67 | 2017-07-25 | Kaimynai | +2 -1
Algimantas Lebionka
Viktoro Orbano žodžiais, „egzistuoja Sorošo planas“, kuris numato perkelti į Europą milijoną migrantų iš musulmonų pasaulio ir juos paskirstyti tarp ES valstybių. Agentūra TASS informuoja, kad Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas, kalbėdamas šeštadienį Rumunijos mieste Baile Tusnad, pareiškė, kad „Sorošo imperija“ griauna ne tik Vengrijos interesus, bet ir visos Europos. Skaityti toliau...
63 | 2017-07-25 | Kaimynai | +4 -1
Algimantas Lebionka
Lenkija paveldėjo iš komunistinės epochos būrį privilegijuotų tos epochos mastodontų-teisėjų, kurių interesai buvo priešingi demokratijai, t. y. tautos daugumos interesams. Lygiai tokia pati situacija pas mus, kur teismai patys save renka, patys sau skiria karališkas privilegijas, modifikuoja savo nuožiūra konstituciją. Lenkija ėmėsi sausinti šią teismų sistemos pelkę. Skaityti toliau...
73 | 2017-07-25 | Smagumai | +2 -1
Šarūnas Navickis
Valdžia – blogis. Nuo šio fenomeno niekur nepabėgsi ir nieko nepadarysi, tačiau suprasti – bent jau pamėginti – galima ir netgi verta. Maža, kas. “Valdžia gadina, o absoliuti valdžia gadina absoliučiai“ kitados ištarė lordas Aktonas. Šis pakankamai plačiai žinomas teiginys lyg ir turėtų prablaivinti žmogaus protą bent jau tiek, kad jis nustotų tikėti (aš net nesakau – pasitikėti) valdžia. Tačiau kažkodėl taip neatsitiko... Gal proto įmigis per gilus? O gal jo išvis nėra? Skaityti toliau...
72 | 2017-07-25 | Lietuva | +3 -0
Ekspertai.eu
Paklauskime savęs – ar „Vakaro žinių“ publikacija tėra nevykęs ir nekaltas pokštas, ar tai, vis tik, Rusijos minkštosios galios ataka prieš svarbiausią asmenį valstybėje, kuris formuoja valstybės nacionalinio saugumo politiką ir prašosi būti išgirstas? Priešas nesnaudžia, būkime budrūs. Skaityti toliau...

Reklama

Paveiksliukai


Rėmėjas

Puslapis feisbuke

Dar komentarų

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas
Kiekvienas žmogus su čia pateikta informacija elgiasi savo nuožiūra.
Pradžia: 2014 rugpjūčio 18 | 1.367 | 441.851