Kiaušinienė iš „Maximos“ kiaušinių

Autorius: Paulius Radvanskis Šaltinis: http://radvanskis.lt/mintys/ki... 2015-07-23 15:49:53, skaitė 2493, komentavo 0

Kiaušinienė iš „Maximos“ kiaušinių

Norint gyventi geriau, pirmiausia reikia suprasti dėl ko gyvename taip, kaip gyvename šiandien ir dėl ko mums neužtenka to, ką turime dabar. Žinoma, turbūt būtų labai negražu pradėti kažką kaltinti, tačiau neįsigilinus į problemos ištakas, turbūt nėra įmanoma sužinoti apie esamas ir būsimas tų problemų pasekmes. Gilinantis į tas problemas, visuomet randama padarytų klaidų, tačiau mes gi žmonės, mes darome klaidas ir gerai, kad darome, todėl, kad jeigu mes būsime gudrūs, praeityje padarytos ir išmoktos klaidos mus gali nuvesti į šviesų rytojų, į laisvę nuo šiuo metu pasaulį valdančių kiaulių elito.

„Revoliucija – kaip kiaušinis, jeigu ji kils iš vidaus, tautos, bus gyvybė, jeigu ji bus kalama iš išorės – bus tik kiaušinienė“. Kaip jums atrodo? Ar Lietuva gyva? Ar žmonės Lietuvoje laimingi? Geras klausimas, tačiau nors šiek tiek vingių smegenyse turintis žmogus atsakys: mūsų laisvė yra ne kas kita kaip vergija, o nepriklausomybė tai iš „maximos“ kiaušinių iškepta kiaušinienė. Turbūt geriausias laikas kažką keisti yra tuomet, kai tautos revoliucija kyla iš vidaus, o ne dėl išorės veiksnių. Štai dėl ko mūsų tauta nyksta nuo pasaulio žemėlapio. Nykstame, nes prieš 25 metus kilusi revoliucija prasidėjo ne viduje, prasidėjo todėl, kad „ES’ams“ (nors ir sutampa, tačiau Europos Sąjungos omenyje neturėjau) labai niežėjo nuversti Tarybų sąjungą. Mes buvome panaudoti, o baisiausia, kad mumis vis dar naudojasi. Tai kada tauta atsimerks ir pažvelgs į tai kas iš mūsų liko? Turbūt labiausiai mane gąsdina tautos miego gylis ir nenoras pabusti iš šio košmaro.

Per 25 metus mes padarėme daug klaidų, o turbūt didžiausia klaida yra tokia, kad mes nesimokome iš praeities, nesimokome iš jau padarytų klaidų. O nesimokant ir nesidomint, apie šviesų rytojų galime pamiršti. Ateitis bus tik blogesnė ir blogesnė, tol, kol pamiršime, kad kažkada gyvenome taip, kaip šiuo metu. Ir kai ateis ta diena, kai savo anūkams seksime neišgalvotas pasakas apie tai, kaip valstybėje gyveno šeimos sudarytos iš vyro ir moters, koks tyras buvo mūsų vanduo, kokia derlinga buvo mūsų žemė, didingi miškai. Pasakosime apie tai, kaip buvo galima gyventi be įsiskolinimų bankui, galima viešai kalbėti gimtąja lietuvių kalba, kurioje nebuvo kitos tautos hieroglifų… Prisiminsime, kad turėjome savo valstybės ribas, savo vėliavą, himną ir tautos tradicijas. Pasakosime ir skruostais ridensime ašaras, todėl, kad buvo laikai kai visą tai galėjome išsaugoti, tačiau kopijuojant kitų tautų populiarius, tačiau visiškai beprasmius ir nenaudingus iškrypimus, mes užsimerkėme prieš tuos, kurie dėl sau naudingų priežasčių, norėjo visą tai iš mūsų atimti. Ir noriu jus nustebinti. Dar turime laiko pakeisti ateitį, tačiau tik nuo mūsų visų, mažų ir didelių, tų, kurie dar nepasidavė globaliai pasaulio mafijai, visa tai priklauso.

Kažkodėl tikiu, kad dėl visos tautos ateities yra atsakingi būtent jauni, 20-30 amžiaus žmonės. Žmonės, kurie vis dar turi parako, noro kažką keisti, noro tapti laisvais ir gyventi nepriklausomais. Tačiau vien noro neužtekta. Reikia galimybės, šiek tiek nuo kranto išsikišusios medžio šakos, plaukiant stiprioje upės tėkmėje. Todėl grįžus į tas dienas, kai kelioms sekundėms, greičiausiai kažkokios, mūsų tautai nežinomos jėgos padedant, mes išsivadavome iš kitų tautų sąjungos ir tapome laisvais. Tos euforijos užvaldyta tauta, pamačiusi, kad tuo metu esanti valdžia mus išvedė iš gniaužtų, patikėjo jais ir manė, kad jie puikiai atstovaus ir ateityje. Tauta atidavė savo minčių raktus keliems asmenims. Valstybės piliečiai savo idėjas ir mintis užrakino stalčiuose. Ir vėl, klaida, kuri kartojasi jau šimtus metų… Gyvūlių ūkio vartų raktus negalima patikėti kiaulėms. Gyvūlių ūkio nereikia valdyti. Ūkyje reikia gyventi!

Daugelis klausia, o tai kaipgi gyventi? Koks gi tas planas su naujomis idėjomis? Pirmiausia ką žmonėms, mano nuomone, reikia daryti, tai stengtis pabusti iš košmaro, stengtis suprasti aplinkui vykstančius procesus. Tai padarius, reikia pradėti žaisti kitomis taisyklėmis. Jau ne kartą esu minėjęs, jog politika yra tik tarpas tarp prastuomenės ir mafijos, šiuo metu, pasaulinės mafijos. Politika yra tik žaidimas, kurio taisyklės buvo parašytos šio žaidimo kūrėjų. Veikiant pagal jas, veikiant taip, kaip mafija tikisi iš mūsų, mes niekuomet nieko nepasieksime. Po vienos valdžios ateina kita valdžia, o mes kaip buvome vergai taip ir liksime. Taigi, norint suprasti aplink vykstančius procesus ir laužyti sukurtas taisykles, siūlau keletą, mano nuomone, svarbiausių veiksnių, ką žmonės turi atlikti, norint išsivaduoti iš manipuliatorių rankų:

1. Alkoholio ir kitų nuodų atsisakymas;

2. Televizoriaus ir kitų manipuliacijos įrankių išjungimas;

3. Visiškas bankų boikotavimas, jokių kreditų, jokių paskolų;

4. Dalyvavimas rinkimuose, tačiau vietoj to, kad rinktumėte vis tuos pačius „snukius“, gražiai besišypsančius ir reklaminei kompanijai milijonus švaistančius kvailius, rinkite tuos, apie kuriuos dar nesate nei girdėję, nei matę. Galiu garantuoti, kad bet koks kaimo ūkininkas, Ūkio ministerijai vadovautų kelis kartus geriau, nei diplomuoti, karvės tešmens nematę miestiečiai, todėl, kad ūkininkas ieškotų naudos sau, tačiau tai paliestų ne tik jį, bet ir visą Lietuvos ūkio sektorių. O jeigu ir jis būtų tampomas už virvelių, kylančių iš aukščiau nei politika, tas žmogus, kuris yra pirmą kartą išrinktas, turbūt arba visai nemokės meluoti arba bus aiškiai suprantamas, todėl, kad jis dar nebus įvaldęs to meno meluoti, ne taip kaip pavyzdžiui šiuo metu esantys valdžioje, kurie jau turi 25 metų patirtį šioje meno srityje. Jie taip meluoja, kad net patys patiki savo perliukais, bei šedevrais. Žinoma, labai tikėtina, kad rinkimai yra tik akių dūmimas masėms. Nesvarbu ką rinks žmonės. Išrinktas bus tas, kuris buvo rodomas per televizorių. Štai dėl ko reikia jį išmesti arba bent jau išjungti.

5. Valstybę sudaro piliečiai, ir kiekvienas savo šalį mylintis pilietis privalo bent jau kartą per savaitę, vieną valandą savo brangaus laiko skirti valstybės reikalams apgalvoti. Žinoma daugumai tai labai sunku, tačiau įvykdžius 1 punktą, manau to laiko jums liktų labai nemažai.

Taigi, taisyklės yra sukurtos tam, kad jas laužytume, tačiau šiuo metu, tauta neturi progos arba nenori prisikelti iš numirusių. Todėl būkime budrūs, domėkimės aplink vykstančiais procesais, laužykime mafijos sukurtas taisykles ir tai, mano nuomone, privers kiaušinį skilti iš vidaus. Svarbiausia, kad pasitaikius tai progai, mes būtume pasiruošę gyventi ir Gyvūlių ūkio raktus laikyti savo galvos spintoje, o ne kiaulių kostiumo kišenėje.