Postpasaulis. Tiesa, teisybė, teisingumas

Anonimusas
+ 1 - 0
Autorius: Mindaugas Peleckis
Šaltinis: http://radikaliai.lt/radikaliai/2098-postpasaulis-tiesa-teis...
7532-10-15 (2014 m.), skaitė 3798
0

- Guru Guru, kas yra Tiesa? Ar reikia šį žodį rašyti didžiąja raide? Ar Tiesa - tai Dievas, tiksliau, Jo projekcija ir Tiesos monopolis priklauso tik Dievui, o žmogus pajėgus vien realizuoti ir teatralizuoti tik savo teisybę, kuri labai reliatyvi, kintanti, nepastovi... Ar įmanoma įgyvendinti teisingumą, jei žmogus operuoja tik kintančia, nefiksuota (abejotina) tiesa?


Mindaugo Peleckio nuotrauka

- Mano Mokytojas žodį „Tiesa“ rašė mažąja, kaip ir „Būtis“, - pabrėžtinai, kad nesureikšmintume to. Tiesa yra Viena, vadinkim ją Dievu ar Tuštuma. Nėra „tiesos monopolio“, tai Postpasaulio išrastas terminas. Postmodernybėje visi turi savo tiesas, tad jų yra tiek, kiek žmonių, t. y. visi teisūs. Tradicijoje Tiesa - Viena, nors turi daugybę manifestacijų, tradicijų. 

- Jei Postpasaulyje (kuriame gyvename dabar?!) yra tiek daug tiesų, tai kaip suprasti, kas yra teisus?

- O teisus yra tas, kuris laimi ginčą. Sakoma, kad teisiųjų neteisia, nes jie laimi. Kare teisiųjų nėra, o visas gyvenimas yra kaip toj „Airijos“ dainoj „Kasdien į karą“. Todėl mes visada esame kare dėl Tiesos, kurios nepažįstame, bet kurios link savo takais ir takeliais einame.

- Guru Guru, ar šventraščių tekstai yra Tiesa, nes juose užrašyti Krišnos, Budos, Kristaus ir Pranašo žodžiai? Ar yra garantija, kad šie žodžiai neiškraipyti, nepakeisti, autentiški? O kaip su Tradicija be knygos, ar pasakotojų žodžiai - Tiesa?

- Sakoma, kad Koranas užrašytas Tiesos rašikliu (qalam), todėl kiekvienas Jo žodis yra Tiesa, nes tai - žodžiais perteikta Tiesa, Dievo žodis, apreiškimas. Aš tuo tikiu. Tikiu ir kitais autentiškais šventraščiais. Deja, yra ir „papildų“: kai kurių religijų „pusiau šventraščiai“ iš tikro yra žmonių sukurti, tad netobuli, turi savo kontekstą, atspindi tam tikrą laikmetį, papročius. Juose aprašyti dalykai gali būti teisingi, gali būti ir neteisingi, jei nutolta nuo apreiškimo, nuo Tradicijos. Pasakotojai yra Postpasaulio bardai. Kiekvienas pateikia skirtingą Tiesos vitražo šukę. Paimkime kad ir „mūsų“ teogoninį mitą „Eglė Žalčių karalienė“. Jo versijų aptikta daugybėje tautų. Taigi visi „teisūs“, nes visi kalba apie Vieną Tiesą, tik savaip. Na, o Postpasaulis labai gudriai, rafinuotai iškraipo Tradiciją - tartum Andy Warholo darbai, kuriuose matome „tikrus“ daiktus ar žmonių veidus, tačiau jie yra suinterpretuoti savaip. Postpasaulis - tai POP-pasaulis. 

- Guru Guru, kas gali ir turi vykdyti teisingumą?

- Teisingas tas, kuris remiasi sąžine, etika, moralės principais, ir jis vykdo teisingumą. Pop-pasaulio egzekuciją vykdome MES, kultūros teroristai, radikalai, požemio regėtojai, JŲ priešai. Aukščiausiąjį Teisingumą vykdo TIK Dievas. Jei nepatinka - Likimas, Gyvenimas. Žmogus gali vaidinti Dievą, bet jis ne Dievas. Žmogus tik gali sekti moralės principais, etika, arba to nedaryti, tai jo sąžinės reikalas. Pakanka laikytis dešimties Dievo įsakymų. 

- Guru Guru, Postpasaulis supainioja vertybes, labai gudriai suplaka įvairius Tradicijos teiginius, juos paskanina mokslo hipotezėmis, šarlatanų „atsivėrimais“, ir žmogus atsigėręs tokio kokteilio tampa postholiku, jam reikia vis naujų „tiesų“, nes netikros tiesos nepasotina, bet sužadina apetitą ir sukasi, sukasi velniška meinstrymo mašina... O Tradicija pavojinga - ji nuramina žmogų, pasotina jo dvasios alkį ir jam nereikia meinstrymo karuselės bei naujausių religinių judėjimų lunaparko... Bedvasiam elitui, tarnaujančiam pinigams, labai patinka tokia pozicija - Tiesos nėra, ir jie geri, nors išnaudoja žmones ir dėl pelno ar šlovės sukelia ligas, karus. Ir kaip turi elgtis Postpasaulyje paprastas žmogus? Kur jis turi ieškoti teisybės?

- Tradicija niekada negali būti pavojinga, nes joje yra saugiklis - Vienas Dievas, kuris visada teisus. Jis nėra tik ramintojas, kaip tik, - tai Jis sukelia žinių ir teisingumo alkį, norą kovoti su neteisybėmis, ir tai MES darome. Bedvasis elitas niekada nepripažins Vienos Tiesos, nes jame kiekvienas pats sau žvaigždė, kaip dainavo Marilyn Manson, „Antichrist Superstar“. Postpasaulyje paprastas žmogus turi prisiminti Twankstos išminčių Immanuelį Kantą, kuris kalbėjo, kad turime nepamiršti, jog dogmos mirtis yra moralės gimimas, o noras kalbėtis su Dievu yra absurdas, nes mes Jo negalime suprasti, galime tik juo tikėti. Neturime pamiršti der bestirnte Himmel über mir, und das moralische Gesetz in mir. *

- Sakoma, kad progresas pasiekiamas tik atsidavimu: galima neturėti gilaus proto, nebūti apsiskaičiusiam, mažai praktikuoti, bet jei tavo širdyje yra atsidavimas Tradicijai ir pagarba Mokytojui - rezultatas bus pasiektas...

- Draveni, MŪSŲ atsidavimas ir JŲ atsainumas, paviršutiniškumas - tai du skirtingi pasauliai, todėl ir nesutariantys tarpusavyje. 

- Guru Guru, čia ir užbaigsime diskusiją.

-----------------------------

* (Vok.) „Žvaigždėtas dangus virš manęs, ir moralės dorovės įstatymas manyje“. 

Vilnius, 2014 m.


1   0
Pridėti naują straipsnį

Nori prisidėti? Dalinkis straipsniu arba rašyk savo!

Komentarai: 0

viešai nebus rodomas, įvesk, jeigu nori gauti pranešimą apie kitų komentarus

Siųsti komentarą

VISI STRAIPSNIAILIETUVAPASAULISKAIMYNAISMAGUMAI






Laisva informacija - laisvas žmogus!

Straipsnių TOPas

Reklama

Paveiksliukai


Video



Draugai

VISUOMENĖS SAUGUMO KONCEPCIJA

Puslapis feisbuke


Švieskis







150 metų Maksimui Gorkiui! Pilnas raštų rinkinys lietuviškai

Mus skaito