Sfinkso paslaptys: kuo toliau kasinėja, tuo daugiau mįslių

Autorius: Versijos.lt
2015-09-23 | 1475 | 23   1 | 0
http://versijos.lt/sfinkso-paslaptys-kuo...
G-pliusino: 1 Slėpti reklamą

Daugelio tyrinėtojų nuomone, Egipto Sfinksas slepia savyje netgi daugiau mįslių nei Didžiosios piramidės. Niekas nežino kada ir kokiais tikslais buvo pastatyta ši gigantiška skulptūra.

NYKSTANTIS SFINKSAS

Priimta manyti, kad Sfinksą pastatė drauge su Chefreno piramide. Tačiau senoviniuose papirusuose, datuojamuose piramidžių statybos laikais, apie jį nėra jokių užuominų. Dar daugiau, mes žinome, kad senovės egiptiečiai kruopščiai fiksavo visas išlaidas, susijusias su kulto pastatų statyba, tačiau ūkinių dokumentų, susijusių su Sfinkso statyba, neaptikta.

V amžiuje prieš mūsų erą Gizos piramides aplankė Herodotas, kuris smulkiai aprašė visas jų statybos detales. Jis aprašė „viską, ką matė Egipte“, tačiau apie Sfinksą nepratarė nė žodžio.

Iki Herodoto Egipte pabuvojo Hekatėjus iš Mileto, po jo – Strabonas. Jų užrašai detalūs, tačiau apie Sfinksą duomenų nėra. Ar galėjo graikai nepastebėti skulptūros, kurios aukštis siekia 20 metrų, o plotis – 57?

Atsakymą į šį klausimą galima rasti Romos mokslininko Plinijaus Vyresniojo darbe „Gamtos istorija“, kuriame rašoma, kad jo laikais (I mūsų eros amžius) Sfinksas buvo eilinį kartą atkastas iš po smėlio, kuris buvo atneštas iš vakarinės dykumos pusės. Ir iš tiesų Sfinksas buvo reguliariai „išlaisvinamas“ nuo smėlio sąnašų iki pat XX amžiaus.

SENESNIS UŽ PIRAMIDES

Per restauracijos darbus, susijusius su Sfinkso avarine būkle, mokslininkams kilo minčių, kad objektas galimai senesnis, nei buvo laikoma iki tol.

Kad tai patikrintų, japonų archeologai, vadovaujami profesoriaus Sekudžio Jošimuros, su echolokatoriaus pagalba iš pradžių peršvietė Cheopso piramidę, o paskui tokiu pačiu būdu ištyrė skulptūrą. Išvada apstulbino – Sfinkso akmenys gerokai senesni nei piramidėje. Kalba eina ne apie pačios uolienos amžių, o apie jos apdorojimo laiką.

Vėliau japonus pakeitė grupė hidrologų, jų išvados irgi tapo sensacija. Ant skulptūros jie aptiko erozijos, kuria sukėlė dideli vandens srautai, pėdsakų. Pirmoji prielaida, pasirodžiusi spaudoje – Nilo vaga senovėje ėjo kitoje vietoje ir skalavo uolą, iš kurios ištašė Sfinksą.

Hidrologų gi spėlionės dar drąsesnės: „Erozija – tai greičiausiai ne Nilo, o potvynio, galingų vandens srautų pėdsakas. Mokslininkai padarė išvadą, kad vandens srautai plūdo iš šiaurės į pietus, o apytikrė katastrofos data – 8000 metų prieš mūsų erą.

Britų mokslininkai, pakartoję hidrologinius uolienos, iš kurios padarytas Sfinksas, tyrimus, pastūmėjo potvynio datą iki 12 000 metų prieš mūsų erą. Tai iš esmės sutampa su pasaulinio tvano data, jis daugelio mokslininkų nuomone įvyko apie 8-10 tūkstančius metų prieš mūsų erą.

KUO SERGA SFINKSAS

Arabų išminčiai, kuriuos apstulbino Sfinkso didybė, teigė, kad milžinas nepavaldus laikui. Tačiau per tūkstančius metų paminklui gerokai kliuvo ir dėl to daugeliu atvejų kaltas žmogus.

Iš pradžių mameliukai treniravo taiklumą šaudydami į Sfinksą, šią praktiką pratęsė Napoleono kareiviai. Vienas iš Egipto valdovų įsakė numušti skulptūrai nosį, o anglai nušvilpė akmeninę milžino barzdą ir išvežė ją į Britų muziejų.

1988 metais nuo Sfinkso atskilo ir su trenksmu nukrito didžiulis akmeninis luitas, sveriantis 350 kilogramų. Šis faktas sukėlė rimtą nerimą UNESCO. Buvo nutarta suburti pačių įvairiausių specialybių atstovų konsiliumą, kad būtų išsiaiškinta dėl kokių priežasčių griūna senovinis statinys.

Kompleksinės apžiūros metu mokslininkai atrado Sfinkso galvoje paslėptus ir labai pavojingus įskilimus, be to, nustatė, kad lygiai taip pat pavojingos yra išoriniai nekokybišku cementu užtaisyti įskilimai – tai kelia sparčios erozijos pavojų. Sfinkso letenos – ne ką geresnėje būklėje.

Specialistų nuomone, labiausiai statulai kenkia žmonių veikla: į skulptūros poras skverbiasi išmetamosios dujos ir aitrūs Kairo gamyklų dūmais. Mokslininkai teigia, kad Sfinksas rimtai serga.

Restauracijai reikia šimtų milijonų dolerių. Tokių pinigų nėra. O kol kas Egipto valdžia atkuria skulptūrą savo jėgomis.

PASLAPTINGAS VEIDAS

Dauguma egiptologų įsitikinę, kad Sfinksas vaizduoja IV dinastijos faraoną Chefreną. Šio įsitikinimo niekuo negalima išklibinti – nei kokių nors liudijimų apie skulptūros ryšį su faraonu nebuvimu, nei tuo, kad galva buvo ne vieną kartą perdaryta.

Tuo, kad Sfinksas vaizduoja Chefreną, įsitikinęs žinomas Gizos monumentų specialistas daktaras I. Edvardsas. „Noes veidas šiek tiek sužalotas, jis vis dar primena Chefreno portretą“ – teigia mokslininkas.

Įdomu kad paties Chefreno kūno taip ir nerado, dėl to palyginimui naudojamos jo skulptūros. Pirmiausiai kalba eina apie skulptūrą, iškaltą iš juodojo diorito, kuri saugoma Kairo muziejuje, būtent su ja lyginamas Sfinkso veidas.

Kad patvirtintų ar paneigtų tokią identifikaciją, grupė nepriklausomų tyrinėtojų įtraukė į darbą žinomą Niujorko policininką Frenką Domingą, kuris kūrė fotorobotus paieškomiems nusikaltėliams. Po kelių mėnesių darbo Domingas padarė išvadą: „Šiedu meno kūriniai vaizduoja skirtingus veidus. Frontalinės proporcijos ir ypač kampai ir veido išsikišimai žvelgiant iš šono įtikino mane, kad Sfinksas – tai ne Chefrenas“.

BAIMĖS MOTINA

Egipto archeologas Rudvanas Aš-Šamaaa mano, kad Sfinksas turi moteriškos lyties porininkę ir slypi ji giliai smėlyje. Didįjį Sfinksą neretai vadina „Baimės tėvu“. Archeologo nuomone, jei yra „Baimės tėvas“, tai turi būti ir „Baimės motina“.

Savo samprotavimus Aš-Šamaaa grindžia senovės egiptiečių mąstymo būdu – jie visur griežtai laikėsi simetrijos. Jo požiūriu, vieniša Sfinkso figūra atrodo labai keistai.

Tos vietos, kur mokslininko manymu tūrėtų būti antroji skulptūra, iškilusi virš Sfinkso keliais metrais. „Logiška daryti prielaidą, kad statula paprasčiausiai paslėpta po smėliu“ – įsitikinęs Aš-Šamaa.

Savo teorijos naudai archeologas pateikia kelis argumentus. Jis primena, kad tarp priekinių Sfinkso letenų stūkso granitinė stela, ant kurios pavaizduotos dvi skulptūros. Yra ir kalkakmenio lentelė, kurioje kalbama apie tai, kad į vieną skulptūrą trenkė žaibas ir ją sugriovė.

SLAPTAS KAMBARYS

Viename iš Senovės Egipto traktatų, parašytų deivės Izidės vardu, pranešama, kad dievas Totas padėjo slaptoje vietoje šventąsias knygas, kuriose slypi „Ozirio paslaptys“, o paskui užbūrė tą vietą, kad žinios liktų „neatskleistos iki to laiko, kol Dangus nepagimdys būtybių, kurios bus vertos šios dovanos“.

Kai kurie tyrinėtojai ir šiandien tiki, kad egzistuoja slaptas kambarys. Jie prisimena, kaip Edgaras Keisis išpranašavo, jog kartą Egipte po dešine Sfinkso letena bus aptiktas kambarys, pavadintas „Liudijimų sale“ ar „Metraščių sale“. Informacija, saugoma slaptame kambaryje papasakos žmonijai apie aukšto išsivystymo civilizaciją, kuri egzistavo prieš milijonus metų.

1989 metais grupė mokslininkų iš Japonijos radiolokaciniu būdu aptiko po kaire Sfinkso letena siaurą tunelį, einantį link Chefreno piramidės, o į šiaurės vakarus nuo Karalienės Kameros atrado didžiulę tuštumą. Tačiau atlikti detalesnius požeminių patalpų tyrimus Egipto valdžia japonams uždraudė.

Amerikiečių geofiziko Tomo Debeckio tyrimai parodė, kad po Sfinkso letenomis yra didelė stačiakampė kamera. Tačiau 1993 metais jo darbus netikėtai sustabdė vietinė valdžia. Nuo to laiko Egipto vyriausybė oficialiai draudžia atlikti geologinius ar seismologinius tyrimus aplink Sfinksą.

www

Įvertink: 23 1 | Skaitė: 1475
http://versijos.lt/sfinkso-paslaptys-kuo-toliau-ka...

G-pliusino: 1 Slėpti reklamą

Padėk skleisti INFORMACIJĄ!
Paremk LDieną.lt

Daugiau:

Persilaužimas informaciniame kare
840
Nuo feminizmo iki androginijos ir pickup’o – kur ritasi pasaulis? (V dalis)
969
Anime: meno rūšis ar šėtono pinklės?
4097

Naujausi

Skaitomiausi


1
2
3
4
5
6
7
8
Visi videoklipai


Rimtos istorijos:

Populiariausi per 7 dienas


Populiariausi per 30 dienų


Populiariausi per visą laiką



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas
Kiekvienas žmogus su čia pateikta informacija elgiasi savo nuožiūra.
Pradžia: 2014 rugpjūčio 18 | 1.367 | 441.851
Susisiekti: