Achtung! Внимание! 注意!

Gera žinia visiems skandinaviškų Masinio Durninimo Priemonių nukankintiems Lietuviams:
Nuo balandžio 24-os dienos savo transliacijas pradeda vienintelė visuomeninė televizija Lietuvoje!
BANZAI, draugai!

Bus smagu, jopštararai...

Lietuvos dalybos pradėtos. Pokalbis su Remigijumi Žemaitaičiu

Autorius: Petras Dargis
2015-10-03 | 1349 | 11   0 | 0
http://petrasdargis.lt/rasiniai/lietuvos...
G-pliusino: 1 Slėpti reklamą

Į žurnalisto klausimus atsako Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Remigijus ŽEMAITAITIS.

- Kitais metais, prieš pat Seimo rinkimus, šiek tiek padidės minimali alga ir jau viršys oficialią skurdo ribą. O gal dar sulauksime socialdemokratų seniai pažadėtų progresinių mokesčių, kurie didžiąja naštą turėtų užkrauti ant turtuolių pečių?

- Vietoj progresinių mes greičiau sulauksime automobilių mokesčio, kurio socialdemokratai siekia bet kokia kaina. Nauja mokesčių našta dar sykį bus išdalinta mažiesiems. Beje, progresiniai mokesčiai didžia dalimi irgi tektų ne turtuoliams, kurie paprastai dirba už minimalią algą, bet truputėlį geriau uždirbantiems specialistams, tokiems, kaip programuotojai, gydytojai, aukštos kvalifikacijos inžinieriai. O kur dar tokie nepopuliarūs žingsniai, kaip Darbo kodekso liberalizavimas? Didelių pyragų piliečiams už būsimus rinkimus neverta tikėtis.

- Išeitų, vieną populiaresnį sprendimą seks keli nepopuliarūs? O dar pabėgėlių problema, kuri Vyriausybei nepridės papildomų balų... Rinkimai dar taip toli, kad niekas negalvoja apie būsimą valdžia?

- Rinkimai visai netoli, jiems atkakliai rengiamasi. Tačiau didieji darbai vyksta partijų užkulisiuose, tai plika akimi nematyti. Pasakysiu dar daugiau: būsimoji valdžia jau dalijama. Tarp didžiųjų partijų prasidėjo Lietuvos dalybos.

- Kaip tai suprasti?

- Rengiamasi rinkimų reformai. Naujieji Seimo rinkimai jau bus ne tokie, kaip iki šiol. Reforma labiausiai palies vienmandates apygardas. Oficialus pretekstas - apygardos yra nevienodos, todėl rinkėjai nėra tolygiai atstovaujami. Vilniaus mieste apygardos didelės, rajonuose - mažos. Viliuje rinktas kuris nors Seimo narys atstovauja 45 tūkstančiams rinkėjų, o štai aš - tik 30 tūkstančių. Vadinasi, Vilniuje rinkimų apygardų turėtų padaugėti, rajonuose - sumažėti. Tikslas teisingas, bet pasiekti jį galima keliais būdais.

Dar anoje kadencijoje siūliau Seimo narius rinkti apskrityse, kaip tai daroma Latvijoje. Mažesnė apskritis išrinktų mažiau Seimo narių, didesnė - daugiau. Tačiau konservatoriaus Stasio Šedbaro vadovaujamas Teisės ir teisėtvarkos komitetas tada pareiškė, kad mano projektas prieštarauja Konstitucijai, todėl Seime net nebuvo svarstytas. Dabar jis prisimintas, bet labai nedaug šansų, kad bus įgyvendintas. Pagal mano projektą turėtų mažėti Seimo narių, jų liktų 103. Tai netinka nei socialdemokratams, nei konservatoriams. Jie turi sugalvoję kitokią reformą.

- Kuo čia dėti konservatoriai? Argi jie - valdančiosios koalicijos partneriai?

- Oficialiai jie nėra socialdemokratų partneriai, bet tai netrukdo užkulisiuose veikti išvien. Pagal jų planą rinkimų apygardos bus visai kitaip permaišytos. Tarkime, mūsiškė Šilalės - Šilutės apygarda bus ne papildyta rinkėjais iš kokio kito rajono, bet visai panaikinta, o vietoje jos sukurta Žemaitijos apygarda, į kurią įeis Šilalės rajonas, Rietavo savivaldybė ir dalis Klaipėdos rajono. Taip būtų sukurtas visai kitas politinių jėgų balansas. Juk atkristų Šilutės rajonas, kur turiu stiprų palaikymą, o Rietavo savivaldybė ir Klaipėdos rajonas yra palankesni konservatoriams. Taigi būsimoji Žemaitijos apygarda užkulisiniu susitarimu atiduodama konservatoriams. Socialdemokratai čia turėtų kelti nestiprų kandidatą, tokį, kuris labai nekliudytų konservatoriui. O aš vienų ir kitų laikomas rakštimi, todėl turėčiau būti eliminuotas iš Seimo.

- Jeigu socialdemokratai su konservatoriais jau dalijasi būsimąsias rinkimų apygardas ir susitarė labai netrukdyti vieni kitiems, tai visai netuščios yra vis garsiau girdimos kalbos apie būsimą socialdemokratų ir konservatorių koaliciją?

- Taip, tai jau labai menka paslaptis. Mačiau jų susitarimą. Socialdemokratai su konservatoriais jau pasidalijo beveik visas būsimos vyriausybės ministerijas. Pagal jų susitarimą socialdemokratams turės atitekti Finansų, Užsienio reikalų, Teisingumo, Žemės ūkio, Švietimo ir Kultūros ministerijos. Konservatoriams - Vidaus reikalų, Ūkio, Aplinkos apsaugos, Energetikos. Kitos ministerijos dar nepasidalintos. Premjeras bus tų, kurie laimės daugiau Seimo mandatų. Kas turės premjerą, tiems klius viena ministerija mažiau.

Jau ir paprasti rinkėjai spėjo pamatyti, kad ši Vyriausybė dirba be opozicijos, valdžia vis labiau koncentruojasi keliose rankose. Opozicija atsiranda tik koalicijos viduje, o konservatoriai kritikuoja tik tas ministerijas, kurios pagal bendrą susitarimą atiteks jiems. Tų ministerijų perėmimas į kitas rankas po tokios kritikos atrodys logiškas, be to, tai kelia demokratijos iliuziją.

- Išeitų, "kairiųjų" ir "dešiniųjų" žaidimas baigtas, tariami oponentai pagaliau pasirodys visuomenei kaip bendražygiai?

- Daugelyje rajonų ir miestų tas žaidimas seniai pasibaigęs. Šilalės rajono savivaldybėje socialdemokratai jau antra kadencija tupinėja apie konservatorius, bet jie - ne vieninteliai šalyje. Visuomenė pamažu rengiama tariamų oponentų vedyboms. Ne mažiau keistas bus Darbo partijos ir Liberalų sąjūdžio susijungimas. Juk už Darbo partiją paprastai balsuoja skurdžiausiai gyvenantys žmonės, kurie toli gražu nesiekia liberaliojo kapitalizmo.

- Toks keistas susijungimas tikrai įmanomas?

- Taip, po kitų Seimo rinkimų. Tai rodo kad ir Mazuronių ėjimai. Tėvas V. Mazuronis perėjo į Darbo partiją, jo sūnus A. Mazuronis - į Liberalų sąjūdį. O už ką Vilniaus miesto savivaldybės rinkimuose agitavo balsuoti V. Uspaskichas? Negi už Darbo partijos kandidatą J. Pinkų? Ne, V. Uspaskichas agitavo už liberalą R. Šimašių.

- Jeigu staiga paaiškės, kad tariamieji darbo gynėjai iš tiesų yra liberalai, o socialdemokratai - tai beveik konservatoriai, tai kaip ir iš ko mes rinksimės? Dar visai neseniai konservatoriai gąsdino Lietuvą, kad socialdemokratai mus parduos rusams, o socialdemokratai gąsdino žmones "Landsbergio diktatūra". Dabar nebeliko ir tos tariamos priešpriešos. Ar gali būti rinkimai be ideologijos ir konfrontacijos?

- Socialdemokratai ir konservatoriai nepaliko be priešų. Dabar jie susirado bendrą priešą, ir tas priešas - už Lietuvos ribų. Bet jeigu dvi didžiosios partijos nebenori rodyti tariamų tarpusavio prieštaravimų, tai dar nereiškia, kad prieštaravimai išnyks ir gyvenime. Juk tai, apie ką mes kalbėjome, yra tik dviejų didžiųjų partijų planas, jų siekimas sunaikinti mažąsias partijas. Bet planai ne būtinai išsipildys. Mažosios partijos pradės vienytis. Ir ne tik "darbiečiai" su liberalais. Dabar, kai Lietuvos valdžia susirado išorės priešą ir ėmėsi propaguoti rusafobiją, psichologinį spaudimą pajuto Lietuvoje gyvenantys rusai, ko anksčiau pas mus nebūdavo. Dabar jie jaučiasi labai panašiai, kaip ir lenkai. O spaudžiamos ar ignoruojamos mažumos verčiamos vienytis, ir tai neišvengiama. Anksčiau Lietuvos rusai noriai balsuodavo iš už socialdemokratus, ir už konservatorius, o praėję savivaldybių rinkimai parodė, kad jie ima rinktis savo atstovus tautiniu pagrindu. "Rusų aljanso" ir Lietuvos rusų sąjungos populiarumas išaugo. Jeigu jie susivienys su Lietuvos lenkų rinkimų akcija, tai bus labai stipri, trečia pagal dydį politinė jėga.

- Tarkime, po kitų rinkimų vienos partijos gins darbdavių, kitos - rusų ir lenkų interesus. O kas atstovaus man, jeigu aš nesu nei rusas, nei lenkas, nei kapitalistas?

- Taip, bendras nacionalinis interesas lieka šešėlyje, ir tai darosi rimta problema. Briuselio diktatas stiprėja, o kas jam atsispirs? Štai jis nustatė kvotas, kiek mes turim priimti pabėgėlių, ir net neklausė, kiek mes galėtume. O ką daro Europos Parlamente Lietuvos socialdemokratai ir konservatoriai? Jie balsuoja už kvotas Lietuvai! Lenkų rinkimų akciją mėgstama pavaizduoti kaip "priešišką", bet jos lyderis V. Tomaševskis už kvotas nebalsavo. Nebalsavo, žinoma, ir mūsų partijos lyderis R. Paksas.

Paaštrėjus santykiams su Rusija, kai Europos Sąjunga ir Rusija apsikeitė embargais, pirmoji nukentėjo Lietuva, ji nukentėjo labiausiai. O kai reikia dalintis nuostolius, mes jau paskutiniai. Mūsų nuostoliai sudaro 74 milijonus eurų, o Europa kompensuos tik 12 milijonų. Šilalės rajonas Lietuvoje pirmauja mėsos ir pieno gamyba, taigi mūsų rajono žmonėms tenka didžiausi nuostoliai. Netrukus mums visiems bus išdalinta ir brangiųjų norvegiškų dujų kaina. Nors mūsų daugiabučiai nešildomi dujomis, bet didesnė kaina ateis per elektrą. Vilniui būtų per sunku šildytis brangiomis norvegiškomis dujomis, todėl dalis jų nukreipta į Elektrėnų elektrinę. Nuo kitų metų sausio pirmosios elektros kilovatvalandė turėjo pigti 2,5 euro cento arba 8 lietuviškais centais, tai buvo visiškai įmanoma, bet dabar jau aišku, kad tokio palengvėjimo laukti nėra ko. Mes visi turėsim mokėti už trumparegišką politikų sprendimą išsinuomoti laivą ir pirkti 27 procentais brangesnes norvegų dujas.

Ir taip - kiekviename žingsnyje. Kai tik iškyla kokia problema, ji paprasčiausiai perkeliama ant piliečių pečių. Būti nuolankiam prieš Briuselį yra daug paprasčiau, negu ginti mūsų visų nacionalinį interesą. Štai dabar yra daug norinčių atsivežti pabėgėlius, nes jie bus išlaikomi už Europos Sąjungos pinigus, o kažkas iš mūsiškių turės tuos pinigus skirstyti ir už juos teikti paslaugas. Kas bus po to ir kokių tai sukels socialinių pasekmių, apie tai visai negalvojama.

Yra sakoma, kad anksčiau Lietuvos valdžia bijojo Maskvos, o dabar esanti nebaudžiama. Bet dabar už trumparegę politiką gali nubausti rinkėjai.

- Mėgstama sakyti, kad Maskvą pakeitė Briuselis, bet ar tai - ne per stiprus palyginimas?

- Nemanau, kad per stipru. Jeigu turima galvoje autonomijos paklusnumą centrinei valdžiai, yra kaip tik. Štai aš, būdamas Seimo Ekonomikos komiteto pirmininku, skraidau į Briuselį ir su jo valdininkais papunkčiui derinu būsimo biudžeto projektą. Spalio mėnesį turime jiems pristatyti visą projektą ir gauti leidimą. Tai jie nuspręs, ar mūsų išlaidos atitinka pajamas. Ir kada gausim Briuselio leidimą, galėsim balsuoti Seime. Priešingu atveju Briuselis Lietuvą baustų sunkiomis baudomis. Autonomija mažėja, o pikčiausia, kad ji labai lengvai ir nuolankiai atiduodama Briuselio valdžiai. Ši situacija kaip įmanoma slepiama nuo piliečių, bet yla pamažu lenda iš maišo. Nemanau, kad rinkėjai lengvai susitaikytų su nauja situacija, o tai gali pakeisti politines nuotaikas ir sugriausti dviejų didžiųjų partijų planą. Naujasis Seimas bus renkamas čia, Lietuvoje, o ne Briuselio kabinetuose.

Kalbėjosi Petras DARGIS

Įvertink: 11 0 | Skaitė: 1349
http://petrasdargis.lt/rasiniai/lietuvos-dalybos-p...

G-pliusino: 1 Slėpti reklamą

Padėk skleisti INFORMACIJĄ!
Paremk LDieną.lt

Naujausi

Skaitomiausi


1
2
3
4
5
6
7
8
Visi videoklipai


Rimtos istorijos:

Populiariausi per 7 dienas


Populiariausi per 30 dienų


Populiariausi per visą laiką



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas
Kiekvienas žmogus su čia pateikta informacija elgiasi savo nuožiūra.
Pradžia: 2014 rugpjūčio 18 | 1.367 | 441.851
Susisiekti: