ES bankinė sistema griauna valstybes

Anonimusas

Nori prisidėti? Dalinkis straipsniu socialiniuose tinkluose!

Graikų bendruomenėje Lietuvoje “Pontos” įvyko tarptautinis mokslinis seminaras, skirtas Bizantijai ir Justiniano Didžiojo epochai. Seminaro metu pranešimą apie Graikijos krizę padarė ekonomikos docentė Aušra Maldeikienė.

Masinės informacijos priemonėse tai, kas atsitiko su Graikija, vaizduojama kaip „Graikijos krizė“. Kadangi šio seminaro tema skirta Bizantijos imperatoriaus Justiano epochai (o kaip žinome, Justianas pakeitė tuometinę teisinę sistemą), per „Graikijos krizę“ įvykius galime matyti, kaip įstatymai keičia valstybių gyvenimą, ir kad „Graikijos krizę“ tiksliau būtų vadinti „Įstatymų krize“.

„Graikijos krizės“ esmė masinėje sąmonėje pateikiama taip: egzistuoja tokia tauta pietuose, kuri baisiai nenori dirbti, o gyventi nori gerai. Todėl eina į bankus, skolinasi be proto, ir žinoma, kad tas procesas kažkada turi pavirsti į visos valstybės krizę. Maždaug taip jums apie „Graikijos krizę“ papasakos pirmas gatvėje sutiktas žmogus, kuris graiko savo gyvenime nebuvo sutikęs, o informaciją gauna iš Masinės informacijos priemonių.

Toks įvykių pateikimas absurdiškas. Nes paprasta logika sako, kad paėmus 300 milijardų į skolą, kiekvienam gyventojui būtų tekę po 25 000 eurų. Išgaruoti be pėdsąkų tokie pinigai negalėtų, ir Graikija turėtų atrodyti kitaip, negu atrodo. Būtų techniškai neįmanomas stabilus vidaus vartojimo produktų nuosmūkis 30 procentų per pastaruosius penkerius metus, būtų neįmanoma 50 procentų bedarbystė jaunimo tarpe, 25 procentų bedarbystė, imant bendrai. Paėmus tokio dydžio paskolą, minėti rodikliai turėjo augti į dangų.

Iš tiesų taip vadinamos „Graikijos krizės“ esmė susijusi su Europos bankų sistemos atsiradimu prieš 15 metų ir su Euro sukūrimo machanizmu. Logika buvo tokia: šalys, stodamos į Eurozoną, turi maždaug panašią ekonomiką, vadinasi, ir pinigų kaina jose panaši. Graikija į Eurozoną pateko 2000-aisiais, kuomet pasaulio ekonomika staigiai kilo. Tokiomis sąlygomis visad kylą aktyvų kaina, o pinigų kaina krenta. Ir ta pinigų kaina sąlyginaiypač pigi periferinėse valstybėse, kurios pionigų prasme labai priklausomos nuo centrinių Eurozonos valstybių. Analogiška situacija buvo Lietuvoje, kai mes galėjome imti paskolas nekilnojamam turtui už 1,5 procento metinių palūkanų, kai ekonominė logika sakė, kad taip būti negali. Graikijos bankai tokias paskolas ir dalino, nors pinigai buvo Prancūzijos ir Vokietijos bankų. Taigi bankai pradėjo milžiniškais tempais duoti paskolas mainais į turtą, kurius bankų balansuose pavirsta aktyvais. Per dešimtmetį bankų aktyvai padvigubėjo. Prancūzijos ir Vokietijos bankai pavirto į milžinus, kurių bankrotas neįmanomas iš principo, nes tokiu atveju griūtų bankinė sistema.

Graikijos vidaus produktas apie 2010-uosius sudarė apie 0,3 procento Eurozonos šalių bendrojo vidaus produkto, ir Graikijos ekonominis benkrotas visai ES ekonomikai beveik nieko nereikštų. Galima buvo išgelbėti Graikiją be jokių pasekmių kitoms šalims. Tačiau tokiu atveju apsinuogintų ES bankinės sistemos pagrindinė yda, kuri yra tarsi ekonomikos vėžys. Mat jau 2008 metais išaiškėjo, kad bankų–milžinų aktyvai gerokai didesni už rinkos vertę. Kai kurių šaltinių duomenimis, ta vertė skiriasi netgi dvigubai.

Vadinasi, gelbstint Graikiją, per obligacijų rinkas išaiškėtų ši aktyvų vertės disproporcija, kuri gelbėjimo atveju privalo atsispindėti ir anksčiau išduotų paskolų santykiuose su tais pačiais aktyvais. Todė Tarptautinės Valiutos fondas ir ES Centrinis bankas pradėjo specifinį žaidimą: jie pavertė Graikiją tarpine šalimi, per kurią gelbėjosi didieji ES bankai, pirmoje eilėje Prancūzijos ir Vokietijos bankai. Mokslininkų vertinimu, 2010 metais Prancūzijos bankuose buo nesubalansuotų aktyvų už 410 milijardų eurų, o Vokietijoje – už 493 milijardys eurų. O Graikijoje tuo metu tokių aktyvų buvo 2 procentai. Ir kai Graikija buo paversta didžiųjų bankų gelbėtoja, per ją buvo pradėta pumpuoti pinigai. Tačiau realiai šalis didžiosios dalies tų sumų nematė. Įvairiais skaičiavimais, iš tų įvardintų 300 milijardų, Graikija realiai paėmė 25-27 milijardus, tai yra nepilną dešimtadalį nuo jai primetamos skolos.

Ir grįžtant prie šiandieninės temos apie Justinianno epochą mes matome, kad nesubalansuotos sistemos gali sugriauti ištisų tautų gyvenimą. Iš kitos pusės mes matome, kaip sistema stengiasi sugriauti ir šalis, ir demokratiją. Beje, kalbant apie tariamą graikų tingumą: pagal statistiką jie yra antri pasaulyje pagal darbo valandų kiekį savaitėje (pirmoje vietoje –Čilė). Per metus jie išdirba apie 1000 valandų daugiau, negu vokiečiai.

Buvęs Graikijos finansų ministras Y.Varoufakis – absoliučiai genialus ekonomistas. Apie sistemos krizę jis šaukė pusę metų, ir visi žinome, kuo viskas baigėsi. Graikijos bėda jau ne tik ekonomikos, tai demokratijos krizė Europos sąjungoje.

Tekstą iš pasisakymo užrašė ir redagavo Kazimieras Juraitis

Šauksmas

Nori prisidėti? Dalinkis straipsniu socialiniuose tinkluose!

VISI STRAIPSNIAI LIETUVA PASAULIS KAIMYNAI SMAGUMAI


Paprasti komentarai

Feisbukiniai komentarai


Paveiksliukai

Skaitomiausi straipsniai

Prieš 77-erius metus liepos 21-ąją Kaune Valstybės teatre pradėjo savo darbą pirmasis Lietuvos Liaudies Seimas.
1035 | 2017-07-21 | Lietuva
Laurynas Ragelskis

Prie Valstybės teatro susirinkusi milžiniška žmonių minia mitingavo tris dienas - reikalaudama, kad Liaudies Seimas kuo greičiau patvirtintų ir įteisintų Lietuvos žmonių troškimą visam laikui atsikratyti ponų ir jų pimpačkiukų jungo. Ir Lietuvos Respublikos Seimas, vykdydamas Lietuvos žmonių valią priėmė tikrąją laisvę žmonėms garantuojančius sprendimus. Skaityti toliau...

Globalizmo naikinamos buvusios TSRS respublikos: Lietuvos ir Rusijos paralelės
766 | 2017-07-21 | Kaimynai
Algimantas Lebionka

Ar sveiko proto ir pasaulio politika besidomintis žmogus gali patikėti buka propaganda, kad JAV kolonijai Lietuvai „keltų grėsmę“ kita JAV kolonija Rusija? Aš manau, kad Lietuvoje sukelta karo isterija, mūsų tautų kiršinimas ir durninimas reikalingas tam, kad užsienio bankininkams būtų lengviau mūsų tautas plėšti ir išlaikyti savo vergijoje. Skaityti toliau...

Netanyahu: Europa turi pasirinkti klestėjimą ar žlugimą
359 | 2017-07-21 | Pasaulis
Algimantas Lebionka

Netanyahu žodžiais, Višegrado grupė turi palaikyti Izraelį ir įtikinti ES keisti savo poziciją Izraelio atžvilgiu. Europos pusė dažnai kelia išankstinius reikalavimus, bet tai absurdas, nes Izraelis yra daugelyje sričių pasaulio lyderis. Netanyshu paklausė: „Aš manau, kad Europa turi nuspręsti, ar ji nori gyventi ir klestėti, ar ji nori susitraukti ir išnykti“. ES politikus jis pavadino „bepročiais“. Skaityti toliau...

Reklama

Justo Paleckio kalba pirmajame Lietuvos Liaudies seimo 1940 m. liepos 21 d. posėdyje
285 | 2017-07-21 | Lietuva
Kibirkštis

Niekam ne paslaptis, kad 1940 m. – sudėtingas momentas Lietuvos istorijoje, žymintis tiek Raudonosios armijos dislokavimą mūsų šalyje, tiek fašistinės diktatūros su A. Smetona priešakyje žlugimą ir liepos 21 d. atidaryto Liaudies seimo paskelbtą naujos, Tarybų Lietuvos valstybės, kūrimosi pradžią. Bet, kaip ir daugelis kitų Lietuvos istorijos epizodų, šis laikotarpis pristatomas vienašališkai, piešiant jį tik juodžiausiomis spalvomis, užmirštant realias socialines bei geopolitines aplinkybes. Todėl istorinės pažinties tikslais pateikiame minėtojo Liaudies seimo deputato, to meto Lietuvos politinio veikėjo, J. Paleckio kalbą, pasakytą atidarom Skaityti toliau...

Unikali Lietuvos pažanga
244 | 2017-07-21 | Lietuva
Ekspertai.eu

Valstybinis transliuotojas LRT pranešė, kad stulbinamai išaugo Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos populiarumas ir drąstiškai krito norinčių studijuoti Edukologijos universitete skaičius. „Būsimieji Lietuvos studentai vis labiau nori būti kariūnais ir vis mažiau mokytojais“, - sakoma reportaže. Be komentarų. Skaityti toliau...

Dėl Baltarusijos kaltės Lietuvoje klesti kontrabandinių cigarečių rinka
191 | 2017-07-21 | Kaimynai
Ekspertai.eu

Nors Lietuva pagal daugelį parametrų yra pavyzdys Europos Sąjungai ir pasauliui (vienas geriausių BVP, veiksmingas Rusijos karinės agresijos atgrasymas, kylantys darbo užmokesčiai ir t.t.), tačiau mūsų šalies kontrabandinių cigarečių rinka – viena didžiausių Europoje. Pagrindine nelegalių tabako gaminių tiekėja į Lietuvą dar vis įvardijama diktatoriaus Aleksandro Lukašenkos valdoma Baltarusija. Skaityti toliau...

Kaip Ikea ir Harvardas vogė Rumunijos miškus. Koks lietuviškas scenarijus?
112 | 2017-07-24 | Lietuva
Gyvas miškas

Nuo 2004 m. Harvardo universitetas, veikdamas per savo investicinį padalinį, tapo vienu pagrindiniu Rumunijos miškų pirkėju - jis nusipirko apie 33,600 hektarus (83,000 akrų) miško. Tada, 2015 m. birželio mėnesio pabaigoje Harvardo universitetas netikėtai pardavė beveik visą žemę IKEAI. Sandoris sudarytas daugeliu etapų, prasidėjusių 2014 m., kai Harvardas pirmą kartą pardavė žemė Rumunijos įmonei, priklausančiai ofšorinėms įmonėms, kurias valdo Harvardas, o tada IKEA perėmė Rumunijos įmonę. Skaityti toliau...

Kodėl vokiečiai nepašalino Hitlerio, kodėl jie nepašalina Merkel? O mes?
110 | 2017-07-24 | Kaimynai
Algimantas Lebionka

Pasikėsinimo į Hitlerį minėjimas liepos 20 dieną vokiečiams sukėlė mintis apie Merkel ir Hitlerio politikos panašumą, mintis apie jų slogią praeitį ir tokią pačią slogią nūdieną. Kodėl Vokietija tada ir dabar naikinama, o vokiečiai tyli ir nesipriešiną valstybės naikinimui? Kodėl vokiečių pasipriešinimas nepašalino Hitlerio, kodėl jis nepašalina Merkel? Kodėl „niekas iš artimiausios Hitlerio aplinkos nenuspaudė pistoleto gaiduko“ ir neapsaugojo savo Tėvynės nuo pražūties anksčiau negu įvyko katastrofa? Skaityti toliau...

Globalistų mitologija: Išsisklaidęs globalistų mitas apie imigrantų iš atsilikusių Afrikos ir Azijos šalių naudą Europos ekonomikai
85 | 2017-07-24 | Pasaulis
Algimantas Lebionka

„Europa išmiršta, reikia gyventojų Europos ekonomikai“ - skelbia globalistai. Jeigu globalistams Europoje būtų reikalingi gyventojai, jeigu jie rūpintųsi tautų gerove, tai jie neužsiimtų sodomijos ir kitų lytinių iškrypimų propagavimu, kurie kaip tik ir yra skirti gyventojų skaičiaus mažinimui, jie neardytų normalios šeimos juvenalinės justicijos pagalba, nedarytų iš moters vergo ir darbinio gyvulio. Skaityti toliau...

Lenkijos radijas: Viktoras Orbanas pareiškė apie solidarumą su Lenkija jos ginče su EK
80 | 2017-07-24 | Pasaulis
Algimantas Lebionka

Vizito į Rumuniją metu Viktoras Orbanas pasakė, kad ataka prieš Lenkiją niekada nepavyks. Europos Sąjungos veiksmus Orbanas pavadino „inkvizicine kompanija“. Vengrijos premjeras pažymėjo, kad Budapeštas panaudos visas juridines galimybes ginti Varšuvą. Vengrijos vyriausybės įsitikinimu, „Briuselyje sukurta biurokratų ir elitų sąjunga, kurie veikia prieš europiečių valią“. Skaityti toliau...

Rėmėjas

Puslapis feisbuke

Dar komentarų

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas
Kiekvienas žmogus su čia pateikta informacija elgiasi savo nuožiūra.
Pradžia: 2014 rugpjūčio 18 | 1.367 | 441.851