Trumpas komentaras apie Rusiją

Autorius: Marius Jonaitis Šaltinis: http://kulgrinda.lt/1035/trump... 2015-12-16 17:59:30, skaitė 3365, komentavo 0

Trumpas komentaras apie Rusiją

Šiandien aptikau tokią informaciją: Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė įstatymo projektą, kuriuo suteikiama galimybė Rusijos konstituciniam teismui nuspręsti, ar priimti Europos žmogaus teisių teismo (EŽTT) nutarimus, ar ne, skelbia reuters.com.

Šis įstatymas išleistas po to, kai Strasbūro žmogaus teisių teismas 2014 metais įpareigojo Rusiją išmokėti 1,9 mlrd. eurų buvusiems koncerno „Jukos“ akcininkams. Praėjusiais metais EŽTT iš Rusijos sulaukė 218 ieškinių, iš kurių 122 buvo išspręsti ne Maskvos naudai.

Dabar būtų protinga atmesti visas simpatijas ar antipatijas Putinui ar Vakarams ir pažiūrėti iš logikos pozicijų. Tu ateini į valdžią 2000 metais (1999 dar kaip premjeras) ir matai, jog tavo šalies svarbiausi ištekliai yra privatizuoti (jeigu galima taip pavadinti) saujelės oligarchų. T.y., jog visai tautai priklausiusius ir turinčius priklausyti išteklius jie išgauna, parduoda ir visą nuo to esančią naudą pasisavina tik sau. Aišku, koks laisvarinkininkas pasakys, jog tai natūrali rinkos ekonomika, bet grįžkim dar kiek atgal ir pasidomėkim, kokiu būdu tie ištekliai atkeliavo į jų rankas.

Galiausiai rinkimai (1996 metai) vis dėlto buvo surengti,. B. Jelcinas juos laimėjo gavęs maždaug šimto milijonų JAV dolerių (t.y. Trisdešimt tris kartus didesnės nei leistina suma) oligarchų paramą, taip pat ir dėl to, kad per oligarchų valdomą televiziją jis rodytas aštuonis šimtus kartų daugiau nei jo varžovai. Gąsdindami staigiomis vyriausybės permainomis, mėgdžiojantieji „Čikagos berniukai“ galėjo pereiti prie prieštaringiausios ir pelningiausios savo programos dalies: parduoti tai ką Leninas kadaise pavadino „vadovavimo aukštumomis“.

40 proc. Naftos kompanijos, kurią dydžiu galima palyginti su Prancūzijos „Total“, buvo parduota už 88 milijonus JAV dolerių („Total“ 2006 m. Buvo įkainota 196 milijardais). „Norilsk Nickel“, išgaunantis penktadalį viso pasaulio nikelio, parduotas už 170 milijonų JAV dolerių – nors vien jo metinis pelnas netrukus pasiekė 1,5 milijardo JAV dolerių. Didžiulė naftos kompanija „Jukos“, valdanti daugiau naftos nei Kuveitas, parduota už 309 milijonus JAV dolerių; dabar jos metinės pajamos viršija 3 milijardus JAV dolerių. 51 proc. Naftos giganto „Sidanko“ parduotas už 130 milijonų JAV dolerių; vos po dviejų metų šio kapitalo vertė tarptautinėje rinkoje sieks 2,8 milijardo JAV dolerių.

Skandalas buvo ne vien tai, kad Rusijos valstybės turtai išparduoti tik už dalį jų vertės. Skandalinga buvo ir tai, kad tikru korporatyvistiniu stiliumi jie buvo įsigyjami už biudžeto lėšas.

Naomi Klein „Šoko doktrina“

Sakyčiau neblogai prasisuko rusai (na, jei tiksliau, tai tie oligarchai ne visai etniniai rusai, o tam tikros, visad išrinktos, tautos dalis). Na, bet gilinkimės į skaičius ir esmę. Tam tikri asmenys ar jų grupės, už valstybės lėšas, įgauna milžiniškas resursų kompanijas, išgauna išteklius, pasiima didelį pelną. Ar tai normali ir teisėta veikla? O jei susigrąžini išvogtą turtą ir panaudoji jį valstybės reikmėms? Tuo labiau, jog nacionalizacija ne kartą taikyta ir tuose pačiuose Vakaruose.

Na o grįžtant prie naujo Putino įstatymo dekreto… Tu atgauni vagių pavogtą tavo valstybės turtą, o tada vagių interesus pradeda atstovauti kažkoks Europos žmogaus teisių teismas (čia turbūt toks, kuris nuolat gina homoseksualistus ir stambųjį kapitalą?) ir reikalauja, jog vagims būtų sumokėta 1,9 milijardo eurų kompensacija. Geras, ar ne? Pavogi, praturtėji, kažkiek prarandi ir dar pareikalauji kompensacijos už pavogtą, bet prarastą turtą :)). Todėl visiškai natūralus yra Rusijos sprendimas ignoruoti tokį pseudo teismo sprendimą.

Įdomu, ką tas teismas darė tada, kai buvo vykdoma masinė ir nusikalstama prichvatizacija Rusijoje, kuri nuskurdino milijonus žmonių ir pagimdė revanšistines nuotaikas. Tas pats Putinas yra tik pasekmė grobuoniškos laisvarinkininkų politikos. Natūralu, jog tarp 150 milijonų žmonių atsiranda grupės, kurios iškelia lyderius, kurie pasiima nusivylusias minias.

Išvis yra absurdiška, kai dideli šalies ištekliai gali priklausyti tik privatiems asmenims. Žemė, vanduo, oras, naudingos iškasenos yra bendra tų visų žmonių nuosavybė ir gali būti naudojama tik jų gerbūviui gerinti. Na o vagių ir parazitų vieta kartuvėse.

Norintys daugiau sužinoti apie „demokratų“ prichvatizacijas Rusijoje, Lenkijoje, Azijoje bei likusiame pasaulyje, turėtų perskaityti šitą knygą. Viskas taps daug aiškiau. marius jonaitis