Grynieji pinigai – tai laisvė. Neigiamų palūkanų kalėjime

Autorius: Algimantas Lebionka
2016-02-12 | 437 | 2   0 | 0
http://sauksmas.lt/grynieji-pinigai-tai-...
paG-pliusink! Slėpti reklamą

Romos imperatorius Tiberijus pasakė: Boni pastores est tondere pecus, non deglubere (geras piemuo kerpa avis, o nelupa joms kailio). ES tiberijai nutarė nulupti europiečiams kailį su negrynaisiais pinigais ir neigiamomis palūkanomis. Pradžia.

Prie neigiamų palūkanų šiuo metu pereina vis daugiau Centrinių bankų: Švedija (-0,35%) 2009; Danija (-0,75%) 2012; Šveicarija (-0,75%); ECB (0,30%) 2014; Japonija (-0,1%) 2016.

Pionieriai šioje „avių lupimo“ procedūroje, kaip matome, yra ES bankai. Neigiamų palūkanų įvedimą Centriniai bankai (CB) aiškino skirtingai. Švaicarijos CB tai grindė Švedijos ir Euro zonos ekonomikoje defliacijos grėsme. Šveicarija ir Danija tuo, kad jų valiutų kursas per daug aukštas. Tokia grėsmė susidarė Euro zonoje dėl krizinių procesų, didėjančio investuotojų nepasitikėjimo euru ir padidėjusiu kapitalų nutekėjimu iš Euro zonos į Šveicarijos ir Danijos bankų sistemas. Visų CB vadovai kalbėjo apie būtinybę stimuliuoti ekonomiką. Apie siekį, kad komercinių bankų kapitalai atsigręžtų į realios ekonomikos sektorių. Šių pastangų efektas buvo labai kuklus.

Valentinas Katasonovas, būtent šio finansų-kredito specialisto publikacija čia remiuosi, išvardina eilę neigiamų palūkanų reiškinio priežasčių. Jo nuomone, „visų pirma, pinigai CB skolinami privatiems bankams tapo pigiais arba netgi visiškai nemokamais. Antra, komerciniai bankai savo depozitams irgi ėmė skaičiuoti neigiamas palūkanas, arba įvedė mokesčius už sąskaitų atidarymą ir uždarymą, sąskaitų aptarnavimą. Trečia, CB procentinė politika paveikė ir toliau veikia valstybinių vertybinių popierių rinką. O būtent: iš pradžių krito pelningumas tokių vertybinių popierių, o po to dalis jų nukrito į minuso zoną. Ypatingas dėmesys skiriamas JAV iždo popieriams, kurie sudaro pagrindinę daugelio pasaulio šalių CB tarptautinių rezervų dalį. Nemaža dalis institucinių investuotojų portfelių (investicinių fondų, pensijinių fondų, draudimo kompanijų ir t.t.) taip pat susideda iš amerikiečių iždo vertybinių popierių. Tokių popierių pelningumas pastaraisiais metais nuolatos krito. Daugumai atrodo mįsle, kodėl centriniai bankai, suverenūs fondai, kiti instituciniai investuotojai perka amerikietiškus popierius su grynai simboliniu pelningumo procentu? Atsakymas paprastas: todėl, kad pas kitus iždo popierius jis dar žemesnis arba netgi neigiamas.

Pirmieji iždo vertybiniai popieriai su neigiamu procentu atsirado Europoje dar prieš penkis metus. Bankas JP Morgan paskelbė kai kuriuos duomenis apie „neigiamų“ popierių rinką. Apie 1,7 trilijono eurų vertės vienų metų trukmės euro zonos šalių obligacijų turi neigiamą pelningumą. Dar prieš metus tokių obligacijų buvo 6,8% visos valstybių obligacijų apimties. Pagal 2016 vasario 1 dienos Deutsche Bank vertinimą, tokių popierių kiekis per du metus išaugo iki 25%. Jeigu JAV iždo 2 metų trukmės popieriai turi 0,72% pelningumą, tai analogiški Vokietijos popierių pelningumas – minus 0,50%, Japonijos – minus 0,17%.

Ketvirta, neigiamų palūkanų epidemija persimetė į korparatyvinių vertybinių popierių rinką. Sausio 16 dienos forume Davose buvo paskelbti Bank of America Merrill Lynch (BAML) duomenys, pagal kuriuos Europos korporatyvinės obligacijos 65 milijardų eurų (71 milijardų dolerių) sumai yra prekiaujamos su neigiamu pelningumu. Kitais žodžiais, investuotojai, turintys šiuos popierius, praranda pinigus. Su tokiais popieriais linkę dirbti konservatyvūs investuotojai, kuriems patikimumas ir saugumas svarbiau negu pelningumas. Klasikiniu pavyzdžiu tokių popierių yra korporatyviniai popieriai žinomos šveicarų korporacijos Nestlé, dirbančios maisto pramonės srityje. Kompanijos vadovybė skaito, kad jos obligacijos nei kiek nenusileidžia iždo popieriams ekonomiškai stipriausių Vakarų valstybių ir gali pretenduoti, kad jos būtų įtrauktos į solidžių institucinių investuotojų portfelius.

Penkta, rinkose korporatyvinių vertybinių popierių procentinių normų žemėjimo tendencijos kokybiškiems popieriams priešinasi tendencijai procentinės normos mažėjimo kitų popierių.

Stiprėja procentinių normų poliarizacija: viename poliuje atsiduria kokybiški korporatyviniai popieriai su žema arba net neigiama procentine norma; kitame poliuje, kaip sniego lavina, auga apimtis spekuliacinių korporatyvinių popierių, kuriuos galima priskirti šiukšlinių kategorijai. Spred, arba procentinis priedas, kurį išmoka  šiukšlinių obligacijų emitentai, auga beveik 3,5 procentiniais punktais nuo praeitų metų kovo. Šis atotrūkis šiandien beveik toks pats, kaip euro krizės 2011 metais, nors perpus mažesnis, negu po žlugimo Lehman Brothers 2008 metais.

Šiukšlinėms (toksiškoms) obligacijoms, kurios yra didelės rizikos grupėje (turinčios pelningumą 10 procentų didesnį, negu iždo obligacijos), pasiekė šių metų pradžioje 29,6% lyginant su 13,5% prieš metus. Pagal reitingų agentūros S&P duomenis, tai pats didžiausias lygis rinkos „toksiškumo“  nuo 2009 metų.

„Šiukšlių“ apimties augimui finansų rinkose teigiamos įtakos turėjo ne tiktai procentinė politika centrinių bankų, bet ir politika taip vadinamų „kiekybinių suminkštinimų“. JAV FRS ir Anglijos bankas žemino procentines normas, bet vis tiktai nenuvesdavo jas į minusinę reikšmę. Užtai būtent šitie du bankai realizavo pačias didžiausias programas kiekybinio suminkštinimo, kurios yra supirkimas CB valstybinių popierių (pačios įvairiausios kokybės), kas mažino jų pelningumą. Pelningumas trijų mėnesių JAV iždo vekselių 2015 metais krito netgi iki nulinės reikšmės. Panašiose situacijos yra dauguma investuotojų ir jiems neliko kito pasirinkimo, kaip persijungti nuo mažo pelningumo arba „nulinių“ valstybinių popierius į korporatyvinius popierius. Galiausiai CB stimuliavo paklausą korporatyvinių popierių ne pačios aukščiausios kokybės. O kai kurie iš jų, pakliūdami į privačių investuotojų portfelius, greitai tapdavo šiukšliniais. Kažkokiu momentų pas šiukšlinių popierių savininkus gali neišlaikyti nervai, prasidės masinis nekontroliuojamas šių popierių pardavimas…“

V.Katasonovo nuomone, „Vakarų valstybių CB politika, mažinant procentinę normą, kartu su kiekybinio minkštinimo kurso programomis, sukūrė visas sąlygas prasidėti antrai finansinės krizės bangai“.

2015 metų gruodžio mėnesį JAV FRS padidino procentinę normą nuo 0 iki 0,25 procento, konstatuodama JAV ekonomikos augimą. Tai buvo pirmas procentinės normos pakėlimas nuo 2006 metų. FRS vadovė Janet Yellen šį trečiadienį JAV kongresui pranešė, kad JAV ekonomika susiduria su eile globalaus charakterio problemų, kas gali sulėtinti planus didinant procentinę normą.

JAV Federalinė rezervų sistema gali nustatyti neigiamą palūkanų normą, tuo atveju, jeigu ekonomika ims silpnėti, mano analitikai Merrill Lynch, investicinio padalinio Bank of America.

Po to, kai sausio pabaigoje Japonijos bankas įvedė neigiamą palūkanų normą – minus 0,1%, o ECB ne kartą pareiškė, apie didinimą ekonomiką stimuliuojančių priemonių, rinka aktyviai aptarinėja galimą neigiamų palūkanų normos įvedimą JAV. „Jeigu JAV ekonomika ženkliai nusilps, mes įsitikinę, kad FRS svarstys įvedimą neigiamų palūkanų, kaip politikos suminkštinimo priemonę“, kalbama analitikų pažymoje.

JAV BVP augimas ketvirtame 2015 metų kvartale buvo, pagal prekybos ministerijos ataskaitas (Yra prisipažinusi praeitais metais finansinių ataskaitų falsifikavimą. A.L.) augimas buvo 0,7%.

„Neigiamos palūkanos sukels sunkumus sistemoms, su kuriomis dirba finansų rinkų ir fondų dalyviai, dirbantys pinigų rinkoje“. Pažymi analitikas.

Kaip neigiamos palūkanos gali paveikti ekonomiką ir paprasto žmogaus kišenę?

Bankams, manoma, tai neturės neigiamos įtakos. Kitaip jie to šposo ir nebūtų išradinėję. Jiems jokio skirtumo su kokiu ženklu bus marža tarp skolintų ir perskolintų pinigų. Savų pinigų jie beveik neturi (privalomas rezervas – apie 10 %). Tai neturės įtakos bankų pagrindiniam verslui – oficialiam pinigų padirbinėjimui.

Ženkliai pakils realių aktyvų kaina, t.y. aukso, platinos, sidabro. Pakils kaina likvidžių aktyvų: būstų, antikvariato, žaliavų ir pan.

Vyks fondų rinkos augimas, t. y. turtingieji ir toliau turtės (įmonės galės imti kreditus su neigiamu procentu).

Žlugs obligacijų rinka su neigiamu pelningumu. Gyventojai daugiau išleis, negu taupys. Vidutinėje laiko atkarpoje susiformuos naujas burbulas – dollar carry trade.

Bankai, vietoj to, kad finansuotų realų ekonomikos sektorių, užsiims valiutinėmis machinacijomis, o „kova su defliacija“ bus pralaimėta.

Taigi. Iš „auksino milijardo“ Europa daroma rasiniu sąšlavynų ir nestabilumo zona, su degraduojančia ekonomika. Europai reikia inžinierių, medikų, aukštos kvalifikacijos darbininkų, o mums veža milijonus beraščių debilų…

Kad atitolinti ES bankrotą imamasi net pačių idiotiškiausių priemonių, net tokių, kaip neigiamos palūkanos. Bet tai neišgelbės Euro bepročių sėdinčių Briuselyje. Labai gaila, bet neišgelbės ir mūsų, prisidedančių prie šio idiotizmo tuo, kad jį pakenčiame.

Šauksmas

Padėk skleisti INFORMACIJĄ!
Paremk LDieną.lt

Naujausi

Skaitomiausi


1
2
3
4
5
6
7
8
Visi videoklipai


Rimtos istorijos:

Populiariausi per 7 dienas


Populiariausi per 30 dienų


Populiariausi per visą laiką



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas
Kiekvienas žmogus su čia pateikta informacija elgiasi savo nuožiūra.
Pradžia: 2014 rugpjūčio 18 | 1.367 | 441.851
Susisiekti: