Eurotitaniko kronikos: Vokietijos ekonomistai kritikuoja Merkel „pabėgėlių“ politiką, draugai nusigręžė, užsienio politikos pasiekimai – lygūs nuliui
Autorius: Petras Gulbinskas Šaltinis: http://sauksmas.lt/vokietijos-... 2016-02-18 21:40:53, skaitė 2521, komentavo 1
Merkel „atvirų durų“ politiką kritikuoja praktiškai visi ES šalių vadovai. Kaip rašo Austrijos dienraštis Krone, net tos valstybės, kurios dar prieš kelis mėnesius ją rėmė, šiandien nuo Merlel nusisuko. DW nuomone, šiandien prasidedantis aukščiausio lygio ES vadovų pasitarimas pabėgėlių klausimu gali lemti Merkel likimą. Liūdnos žinios Merkel ateina ir iš pačios Vokietijos. Ifo institutas apklausė 220 Vokietijos ekonomikos profesorių, kokią įtaką turės pabėgėliai Vokietijos ekonomikai. Daugumos profesorių nuomone ši įtaka bus neigiama. Užsienio politikos srityje Merkel pasiekimai = 0.
Apie Vokietijos ekonomikos profesorių apklausą pranešė . Pabėgėlių antplūdis, ekspertų nuomone, sukels valstybės skolų, mokesčių, pensijinio amžiaus didėjimą.
Straipsnyje rašoma, kad nesenai Valstybės finansų ir politinės ekonomikos Centras Ifo apklausė įžymiausius 220 Vokietijos ekonomikos profesorius apie tai, kokią įtaką turės Vokietijos kanclerės Angelos Merkel pabėgėlių politika valstybės ekonomikai.
Dauguma apklaustųjų, 40 procentų, mato šios politikos neigiamą įtaką, 23 procentai – teigiamą. Likusieji nepareiškė nuomonės šiuo klausimu.
Penkiasdešimt šeši procentai respondentų buvo tos nuomonės, kad reikia mažinti minimalų uždarbį, nes dauguma pabėgėlių yra žemos kvalifikacijos. 37 procentai atmetė tokį siūlymą.
Vokietijos ekonomistai kritikuoja pabėgėlių priėmimo politiką ir abejoja pabėgėlių nauda ekonomikai. 45 procentai ekonomistų mano, kad ryšium su išlaidomis pabėgėliams didės biudžeto deficitas.
Absoliuti dauguma ekonomistų reikalauja pagerinti Šengeno zonos išorinių sienų apsaugą. Jie įspėja, kad vidinių Šengeno zonos valstybių sienų uždarymas brangiai kainuos.
Tam, kad išlaikyti ir aprūpinti pabėgėlius būstu, mano ekspertai, teks skolintis (45%), o po to padidinti mokesčius (36%).
Kad teks didinti pensijinį amžių, galvojo (22%) respondentų, kad teks mažinti socialines išlaidas – (21%). 16 procentų manė, kad teks perskirstyti biudžetą ir imtis biudžeto ekonomijos.
Lygindami su kitų šalių migracijos politika, profesoriai Vokietijos migracijos politiką vertino kritiškai.
Anglų politika buvo vertinama ne taip neigiamai. Geriausiai buvo įvertinta Kanados ir Australijos migracijos politika, kur labai didelis dėmesys skiriamas imigrantų kvalifikacijai.
Pranešama, kad Ifo ekonomistų grupė kiekvieną mėnesį tyrinės Vokietijos profesorių nuomonę. „Kalbama apie tai, kad nustatyti diferencijuotą Vokietijos ekonomistų nuomonių paveikslą principiniais klausimais esamu momentu“ – pasakė apklausos iniciatorius Niklas Potrafke, Ifo centro vadovas. „Mane nustebino apklausos dėl pabėgėlių išlaidų finansavimo šaltinių rezultatas. Aš nepritariu pozicijai, kad turi būti daugiau išlaidų finansuojamų naujų skolų sąskaita, arba keliant mokesčius“ – pasakė Potrafke. Vietoj to, jis pasisakė už vėlyvesnį išėjimą į pensiją arba išlaidų mažinimą.
Taip pat ekonomistai buvo apklausti dėl tračiojo pagalbos paketo Graikijai. 70 procentų profesorių pasakė, kad tai padės stabilizuoti šalį per ilgesnės laiko atkarpos perspektyvoje. Tai įgalins tik laimėti laiko. Tai neišspręs struktūrinių problemų, manė respondentai. 50 procentų sutiko, kad Graikija turi išeiti laikinai iš Euro zonos su galimybe sugrįžti į ją atgal. 57 procentai ekonomistų pritarė Europos centrinio banko fiskalinei politikai, 41 procentas reikalavo, kad būtų padidintas komercinių bankų refinansavimo procentas.
Merkel – profesionalus Europos naikintojas. Ji daugiau negu 40 metų tarnauja tarptautiniam sionizmui, kuris Europos sąskaita sprendžia Siono problemas. Lenkų savaitraštis Europos sunaikinimui skirtą publikaciją iliustravo puikiomis fotografijomis.
Lenkų savaitraštyje straipsnyje „Pragaras Europoje ir jos sunaikinimas“ yra rašoma: Musulmonai neša savyje konfliktą su Vakarų pasauliu, kaip dalį savo sąmonės. Senosios Europos gyventojai kartu su naujųjų metų nakties įvykiais Kiolne skausmingai suvokė problemas, susietas su masiniu imigrantų antplūdžiu. Pirmieji požymiai, kad vyksta kažkas negero, pasirodė, vienok, žymiai anksčiau. Jie buvo, nežiūrint į melą, arba problemos sumenkinimą iki minimumo vardan tolerancijos ir politinio korektiškumo.
„Mes esame liudininkais susidūrimo dviejų civilizacijų senosios Europos valstybėse – vakarų civilizacijos ir musulmonų civilizacijos. Dviejų civilizacijų, kurios pastarųjų 14 šimtmečių bėgyje nesiliaudamos tarpusavyje kovojo. Kiekviena iš jų turi savo identitetą ir istoriją. Todėl reikia prisiminti, ką reiškia žodis „civilizacija“. Tai daugiau, negu kultūra, architektūra, muzika, gastronomija ar maniera rengtis. Tai pasaulėžiūra, kurios pamatas yra religija – krikščionybė ir islamas“, – rašo Aleksandra Rybińska.
Dvikova šitų dviejų civilizacijų yra neišvengiama. Ji jau vyksta. Musulmonai, kurie atvažiuoja į Europą, neša konfliktą su Vakarų pasauliu savyje, kaip dalį kolektyvinės sąmonės. Jie išlaiko savo identitetą nepriklausomai nuo to, ar jie stipriai prisirišę prie religijos, ar ne. Europa, kuri amžių bėgyje buvo nepralenkiamu pavyzdžiu civilizacinės brandos, sukurtos ant krikščioniškų vertybių, šiandien dvelkia nihilizmu, užleidžia vietą priešingai jai civilizacijai, puolančiai balkaniškuoju maršrutu ir per Viduržemio jūrą iš Afrikos ir Artimųjų Rytų. Kaip kažkada pasakė britų filosofas Arnold Toynbee: „Civilizacijos ne žūsta, civilizacijos nusižudo”.
Publikacijoje pažymima, kad Vokietijos kanclerė pažeidė Dublino konvenciją ir Šengeno sutartį. Europos Sąjungos institutai akies mirksniu pripažino Merkel valią, kaip europinę normą, o valstybės, kurios, kaip Vengrija gynė Europos teisę, buvo pasmerktos, – sakoma straipsnyje.
Visa tai, žinoma, sutampa su gilia krize, kuri dabartiniu metu naikina Europą: mes tiksliai žinome, kad visą šią audrą sukėlusi Vokietijos kanclerė ir ją palaikantys europiniai centrai, formuojantys visuomenės nuomonę yra matomai gilios europinio identiškumo krizės būsenoje, kas verčia susimastyti dėl Europos išlikimo, sakoma publikacijoje.
Lenkijos Užsienio reikalų ministro pavaduotojas Konradas Šimansky „Mes niekada nebuvome taip arti prie Šengeno zonos sunaikinimo, apie tai galima kalbėti su pilnu įsitikinimu. Iki šio momento Šengeno zona buvo kažkuo akivaizdžiu, ją vertino kaip natūralų europinės integracijos pasiekimą, kuris tarnauja ne tik piliečiams, bet ir įmonėms. Šiandien, ryšium su politiniais pasikeitimais ES, ryšium su nekontroliuojama migracijos krize, dauguma politikų užduoda sau klausimą, ar įmanoma išsaugoti šią sistemą. Mes skaitome, kad susirūpinimas yra absoliučiai pagrįstas, vienok, ateitis Šengeno zonos priklausys tiktai nuo vieno kriterijaus – sandariai uždarytų ES sienų“. Diplomatas pasakė, kad „Šengeno zona neatlaikys. Be to Europos valstybes ir Vokietiją purtys vidiniai politiniai konfliktai“. Jis priminė, kad vasario 18 dieną Briuselyje prasideda susitikimas, kurio metu ES lyderiai apsvarstys migracijos krizę ir ES reformas, kurių reikalauja Didžioji Britanija.
Nėra abejonių, kad pagrindinė Europos vidinių konfliktų priežastis šiuo metu yra Angela Merkel. Piktybinį naviką būtina šalinti, ir kuo skubiau. Europa pradeda tai suprasti.
Petras Gulbinskas
Šauksmas