Kodėl mums brukamas vegetarizmas? (0)

Versijos.lt
+ 20 - 7
Autorius: Versijos.lt
Šaltinis: http://versijos.lt/kodel-mums-...
7534-04-04 (2016 m.), skaitė 2675
0

Žmogus iš savo prigimties yra visavalgis, kitaip sakant, normaliam gyvybės palaikymui jam reikia tiek mėsos, tiek augalinio maisto. Tačiau paaiškėjo, kad žmogus ne tik visavalgis iš prigimties, jis be viso kito dar ir didis išsigalvotojas-iškrypėlis. Taip ir atsirado įvairiausios naujos dietos ir abejotinos maitinimosi taisyklės, prie kurių mūsų organizmai nepritaikyti. Yra, žinoma, laikinai būtinų dietų, kai kovojama su kokia nors liga ar nesugebėjimu įsisavinti vienokio ar kitokio maisto. Tačiau aš ne apie tai. Aš apie vegetarus ir veganus ir platina tokią maitinimosi metodiką, kuri, jų apgailėtina nuomone, vienodai tinka visiems žmonėms be išimties.

Vegetarizmas šiandien itin populiarus. Nevalgyti mėsos ragina ir žiniasklaida, ir politikai, ir žvaigždės, ir sportininkai ir t.t. Kine ir knygose veganai tampa pagrindiniais herojais, o pats vegetarizmas jau tiek sutvirtėjo, kad tapo visuomenės norma.

Pamėginkime išsiaiškinti, kiek protinga šita mums visiškai nauja tendencija.

Iškart noriu pasakyti, kad maitinuosi tiek augaliniu, tiek gyvuliniu maistu. Yra daugybė įrodymų, kad būtent subalansuotas maistas yra sveikiausias. Galų gale jo didnybė Balansas dar niekam nepakenkė. Juk mėsa – tai baltymai, iš kurių statomos mūsų kūno ląstelės, o augaliniai baltymai niekada netaps pilnaverčiu pakaitalu. Kodėl? Viską paaiškina mūsų fiziologija. Žmogaus virškinimo ir žarnyno traktas trumpas, kaip ir pas visus plėšrūnus, o štai pas žolėdžius jis gerokai ilgesnis ir kai kuriais atvejais gerokai sudėtingiau organizuotas. Be to, ten ir bakterijų flora visiškai kitokia. Juk ląstelieną turi gerokai ilgiau veikti fermentai, kad išgautų iš jos maistingą vertę. Visiškai kitoks ir žarnynas. Pavyzdžiui, visaėdžių lokių racioną irgi sudaro tiek augalinis, tiek gyvulinis maistas. Bet argi priversi lokį krapštytis avietyne, jeigu šalimais neršia žuvys? Argi priversi baltąjį lokį maitintis žole ir vandens dumbliais, jeigu yra galimybė susigauti ruonį ar kitą jūros gyvį? Lokys be abejo maitinasi ir augalais, bet tiktai tuo atveju, kai nenusimato alternatyvos. Nemirsi gi iš bado…

Žmogaus virškinimo traktas irgi sugeba virškinti augalinį maistą, bet ar verta maitintis tiktai jais?

Kiekviena nauja organizmo ląstelė – tai didžiulė statybos aikštelė, tegu mes ir nejaučiame šio proceso. Tačiau už kiekvienos savo ląstelės ir viso organizmo darbą atsakingi esame visgi mes patys. „Viską, ko reikia naujos ląstelės statybai žmogaus organizmas, suprantama, sukuria pats, o mes tik tiekiame tam medžiagas. Iš jų organizmas pasiims viską, ko reikia“ – aiškina vegetarai. Apskritai ginčytis su vegetaru apie vegetarizmą labai sunkus ir sudėtingas užsiėmimas, jie iškart pavirsta kažkokiais agresyviais ir nepripažįstančiais prieštaravimų. Anaiptol ne mieli ir geraširdžiai, kaip dauguma žolėdžių. Tačiau iš 20 gyvybiškai svarbių baltymų aminorūgščių, kurios reikalingos naujai ląstelei sukurti, savarankiškai žmogaus organizmas gali pasigaminti tiktai 12. likusias 8 organizmas gauna gatavas, su maistu.

Vegetarai aiškina, kad „baltymų esama ne tik mėsoje, bet ir daugumoje daržovių, kad ir tuose pačiuose ankštiniuose augaluose“. Visiškai teisingai. Jų ten esama ir labai daug. Tik reikia padaryti vieną patikslinimą: augaliniai baltymai gali būti kokybiškai įsisavinti tiktai drauge su gyvuliniais ir tik su jų pagalba. Be pirmaklasių gyvulinių baltymų neišsiversi.

Be to, gyvulinės kilmės baltymai įsisavinami 75-100%, o augaliniai – ne daugiau kaip 50-čia procentų.

Būtent dėl to manau, kad žmogaus maitinimasis turi būti subalansuotas, o ne blaškytis į kraštutinumus. Jeigu organizmas negaus gyvulinių baltymų, tai jokie papildomi vitaminai saujų tablečių pavidalu vis tiek neišgelbės, kadangi be gyvulinių baltymų organizmas jų paprasčiausiai neįsisavins. Ir ši tema nėra tokia paprasta, dar yra prisodrinti ir neprisodrinti riebalai, gyvulinės kilmės riebalai ir t.t. Be jų mūsų organizmui bus labai nelengva.

Kaip turi jaustis žmogaus organizmas, kuriam nuolat trūksta „statybinių“ baltymų? Gal būtent dėl to vegetarai tokie pikti?

Vegetarai giriasi, kad cholesterino jų kraujyje mažiau, nei pas kitus. Taip, jo tikrai mažiau. Tačiau tiktai lyginant su tais, kurie neteisingai maitinasi. O štai lyginant su žmogumi be blogų įpročių, kuris vartoja sveiką subalansuotą maistą, cholesterino ne tiek jau smarkiai mažiau. Be to, didžiuotis mažesniu cholesterino kiekiu ir tuo pat metu turėti širdies nepakankamumą, lūžinėjančius plaukus, didelę nevaisingumo riziką ir problemas su regėjimu – mažių mažiausiai kvaila.

Visada atsiranda ypatingai užsispyręs vegetaras, kuris demonstruoja savo būseną iki perėjimo į žolėdžio stadiją ir po jo. Atseit, „štai kaip jis grįžo prie normalaus svorio, kaip tai naudinga ir teisinga, kokie visi aplinkui pikti plėšrūnai, neadekvatūs, nesuprantantys, kas yra teisinga“.

Tokiam žmogui pasidarė geriau ne dėl to, kad atrado stebuklingą dietą, kuri išgelbės visą žmoniją nuo visų bėdų. Pas jį paprasčiausiai sutrikusi medžiagų apykaita. Lygiai taip pat sutrinka, pavyzdžiui pas žmones, kurie negali įsisavinti kai kurių grūdų – kviečių, rugių, avižų ir panašiai. Dėl to visiškai įmanoma, kad tokiam vegetarui gyvuliniai baltymai kenkia. Tačiau vegetarizmo nauda išimtiniais atvejais ir nauda normaliam žmogui – ne vienas ir tas pats. Nepaisant to, yra daugybė sveikų normalių žmonių, kurie įstojo į kvailą vegetarų sektą.

Pamėginsiu apsaugoti jus nuo tokios kvailystės, atsakydamas į kelis vegetarų argumentus.

PIRMAS MITAS. „MĖSA – SUNKUS MAISTAS“

Normaliam žmogui, priklausomai nuo amžiaus ir gyvenimo būdo reikia 100-150 gramų mėsos per parą. Kur čia sunkumas? Mes ką – mamutą kiekvieną dieną nudobiame ir ryjame iki, atsiprašant, apsivėmimo? O persivalgyti galima ir augaliniu maistu.

ANTRAS MITAS. „VEGETARAI GYVENA ILGIAU“

Jau rašiau, kad medicinos statistika liudija, kad vegetaras ir nevaisingumas, vegetaras ir širdies nepakankamumas – tai praktiškai neišskiriami dalykai. Tačiau pas vegetarus sava statistika. Tiražuoja tuos kliedesius kažkodėl išimtinai JAV ir britų mokslo įstaigos. Tarkime, Kalifornijos universitetas atliko tyrimus ir „įrodė“, kad vegetarai gyvena 7-15 metų ilgiau. Tai iš karto patvirtino mokslininkai iš Anglijos. Pagal jų tyrimus, vegetarų rizika mirti nuo vėžio yra du kartus mažesnė.

Na taip, žinoma, o ko tempti gumą ir laukti mirties nuo vėžio, jeigu galima paprasčiau ir greičiau numirti nuo širdies nepakankamumo?

Juokai juokais, tačiau britų ir amerikiečių „tyrimus“, atvirai reklamuojančius vegetarizmą, niekaip daugiau kaip tik kliedesiais nepavadinsi. Priešingu atveju Kaukazo gyventojai, kurių racione vyrauja ir visada vyravo mėsa, nebūtų tapę gyvenimo trukmės rekordininkais, jie jau seniai būtų išmirę nuo vėžio. Šiaurės tautos išvis nevalgo praktiškai daugiau nieko, kaip tik elnieną ir žuvis, užgerdami visa tai karštais taukais. Ir nieko, sulaukia vos ne 100 metų. Įdomiausia, kad gerontologijos mokslas jau seniausiai nustatė, kad tarp maitinimosi raciono ir gyvenimo trukmės nėra absoliučiai jokio ryšio. Su sąlyga, žinoma, kad maitinatės ne žiurkių nuodais. O anglosaksų „mokslininkų“ argumentai vegetarystės naudai man primena visų sektų narių argumentus: „Kuo blogiau gyvenasi šiame pasaulyje, tuo geriau gyvensis aname“. Taip kad, kaip sakoma, „kentėkite į sveikatą, jums bus atlyginta“.

TREČIAS MITAS. „PAGERĖJA VIRŠKINIMAS“

Daržovėse daug ląstelienos, kuri reikalinga, kad teisingai funkcionuotų žarnynas, o mėsoje ląstelienos nėra. Netgi stambūs plėšrūnai gali sudėtingu sau periodu reikalingą sau žolelę suvalgyti, kad sėkmingai pašalintų iš organizmo suėstą kailį ir kitus nevirškinamus dalykus. Ląsteliena tikrai priklauso tų pačių balastinių medžiagų, kurios reikalingos normaliam žarnyno turinio utilizavimui, kategorijai. Tačiau nereikia pamiršti – kuo didesnę maisto apimtį mes suvartojame, tuo daugiau balastinių medžiagų prireikia. Kai maitinimasis subalansuotas, per parą jų reikia 25-30 gramų, tačiau savo maistine verte atitinkantis vegetariškas paros rinkinys bus kelis kartus didesnės apimties, nei subalansuotas, vadinasi, balastinių medžiagų prireiks daugiau. Daugiausia balastinių medžiagų – ankštiniuose augaluose. Tačiau tada jų teks suvalgyti jau daugiau nei paros norma, kad nusistovėtų pusiausvyra.

Tai dar vienas argumentas sveikos subalansuotos mitybos naudai. Jeigu laikysime perteklinį dujų išsiskyrimą ir pilvo pūtimą svariu argumentu virškinimo trakto veiklos pagerėjimo naudai, tada viskas teisingai – vegetarizmas naudingas.

KETVIRTAS MITAS. „VEGETARŲ ORGANIZMAS NENUODIJAMAS TOKSINAIS“

Dauguma kancerogenų patenka į organizmą su mėsa, žuvimi ir pieno produkcija. Taip yra iš tikrųjų. Neigti tai būtų kvaila. Bet argi kancerogenų turi tiktai mėsa? Gauname jų ir iš augalinio maisto, tačiau aplinkiniu keliu – per nitratus, nitritus ir t.t. A nitratų kaupimo lyderiais laikomi vegetarų labiausiai išgirti apelsinai, obuoliai, kriaušės, soja, pupelės, morkos, kukurūzai, salotų lapai. Gaunasi taip, kad išvengti šiuolaikiniame pasaulyje toksiškos chemijos per vegetarizmą neįmanoma. Auginti savas daržoves? Tada galima ir savus gyvulius užsiauginti. Kokia problema?

PENKTAS MITAS. „NUTUKUSIŲ VEGETARŲ NEBŪNA“

Nuo nutukimo kenčiama ne dėl mėsos vartojimo, o nuo banalaus persivalgymo. Kiaulę galima šerti išimtinai augaliniu maistu, ji vis tiek taps riebi. Galima visą gyvenimą maitintis išimtinai mėsiniais patiekalais ir nesustorėti. O galima valgyti vien tik bananus ir užsiauginti tokį pilvą, kad per duris netilpsi. Viskas gerai, kas saikinga.

Na, o kai vegetaras išvis nebeturi ką pasakyti, įsijungia moralizavimo mechanizmas. Milijonus gyvūnų užmuša vien tam kad patenkintų žmonių poreikius mėsai!!!

Nevalgyti mėsos dėl to, kad gyvūnas buvo paskerstas – tai labai „svarus“ argumentas. Belieka tiktai susimąstyti, ką jaučia bulvė, kai ją iškasame iš žemės. Arba geriau pagalvoti apie tai, kiek vabzdžių, graužikų, paukščių ir t.t. nugaišo dėl to, kad jūs surijote visas daržoves. Čia jau tikra filosofija prasideda. Labai gaila, bet ji tokia pati iškreipta, kaip pats vegetarizmas, jau nekabant apie veganus.

Matyt, ne veltui kalbama, kad žodis „vegetaras’, išvertus iš čiukčių kalbos, reiškia „atgrubnagis medžiotojas“.

www

74% Plius 74% Plus
26% Minus 26% Minus
20   7
Komentarai: 0

Siųsti komentarą



Nori prisidėti? Dalinkis straipsniu arba rašyk savo!

Juodaodis pamokslininkas apie negroidinę rasę!
Kuom skiriasi NEONACIAI nuo nacionalsocialistų (2)
Apie atmatas bažnyčioje ir apie tilto katastrofos Italijoje pasekmes Lietuvai
Liudininko pasakojimas apie nacionalistų nusikaltimus Lietuvoje (2)
Pasikėsinta į Venesuelos lyderį – Vakarų žiniasklaida tyli
Fidelį Kastro atsimenant. Tiesa apie kapitalizmą
Kaip Tarybiniai organai ieškojo banderų
Lietuvoje greta laidojami nacių talkininkai ir prezidentai
Kaip Tarybiniai organai "miško brolius" gaudė
Kodėl kelyje vairuotojams privalo būti „nulio promilių“ reikalavimas? (1)
Lesbiečių "šeimas" giriantis tyrimas stebina metodologinėmis klaidomis
Profsąjungos palaiko valdžios siekį drausti prekybos centrų darbą sekmadieniais (1)
Gyventojų Lietuvoje vis mažėja, o vargšų — daugėja (1)
JTO nuleido Vilnių ant žemės. Ar gali Grybauskaitė toliau vaidinti demokratę? (1)
Pasiūlymas Žemaičiams ir Lietuviams atsisakyti/atsimesti krikšto (1)
Graikijoje migrantai užblokavo kelią reikalaudami geresnių apartamentų (1)
Akmenės apylinkės teismo teisėja Daiva Domeikienė terorizuoja kaimynus, buvo užgrobusi valstybinę žemę
Šūdmaišių ir „Pupyčių“ Lietuva – tikrasis elitas? (1)
"WhatsApp" programėlė suteiks specialiosioms tarnyboms prieigą prie vartotojų žinučių
Martynas Katelynas. Naujoji Ispanijos vyriausybė atidarė vartus į Europą
Holivudo kompanijos: kine turėtų būti daugiau translyčių
Autovampyrizmas
Pernelyg didelė savikritika
Pradinių klasių mokytoja A. Krivickaitė: „Didžiausia svajonė – prisidėti prie švietimo ateities pokyčių“

VISI STRAIPSNIAILIETUVAPASAULISKAIMYNAISMAGUMAI



Straipsnių TOPas

Paveiksliukai


Video



Draugai

VISUOMENĖS SAUGUMO KONCEPCIJA
Laisva informacija - laisvas žmogus!

Puslapis feisbuke


Švieskis







150 metų Maksimui Gorkiui! Pilnas raštų rinkinys lietuviškai

Mus skaito