Ukrainos likimas buvo nuspręstas Jaltoje 2013 metų rugsėjo mėnesį

Autorius: Ramūnas Alaunis Šaltinis: http://alaunis.lt/ukrainos-lik... 2014-11-30 19:50:12, skaitė 4966, komentavo 0

Ukrainos likimas buvo nuspręstas Jaltoje 2013 metų rugsėjo mėnesį

2013 m. rugsėjo mėnesį tuose pačiuose Livadijos rūmuose Jaltoje, Kryme, kuriose 1945 metais susitikę Ruzveltas, Stalinas ir Čerčilis nulėmė Europos ateitį, buvo surengta elitinė Strateginė Ukrainos Ateities konferenciją, kurioje buvo bandoma dar kartą perbraižyti Europos žemėlapį. Už šią konferenciją sumokėjo vienas iš Ukrainos turtingiausių oligarchų Viktoras Pinčiukas.

Jalta

“The Economist” žurnalas dėstė: ”48 mln. gyventojų turinčios Ukrainos ir Europos ateitis buvo sprendžiama realiu laiku.”

Tarp konferencijos dalyvių - buvęs JAV prezidentas Bilas Klintonas (Bill Clinton) ir buvusi JAV Valstijų sekretorė Hilarė Klinton (Hillary Clinton), buvęs CŽV vadovas generolas Deividas Petrėusas (David Petraeus), buvęs JAV Finansų ministras Lorensas Samersas (Lawrence Summers), buvęs Pasaulio Banko vadovas Robertas Ziolikis (Robert Zoellick), Švedijos užsienio reikalų ministras Karlas Bildtas (Carl Bildt), Šimonas Peresas (Shimon Peres), Tonis Bleiras (Tony Blair), buvęs Vokietijos kancleris Gerhardas Šrioderis (Gerhard Schröder), buvęs TVF direktorius Dominykas Stros-Kanas (Dominique Strauss-Kahn), buvęs Italijos ministras pirmininkas Mario Montis, Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaite ir Lenkijos užsienio reikalų ministras Radekas Sikorskis.

Konferencijoje taip pat dalyvavo tuometinis Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovičius, kuris vėliau po penkių mėnesių buvo nuverstas ir jau dabartinis Ukrainos prezidentas Petro Porošenko.

Pagrindinis konferencijos dėmesys buvo skirtas pačiai Ukrainai ir artėjančiam Ukrainos ir ES asociacijos sutarties dėl laisvos prekybos pasirašymui Vilniuje. ES asociacijos sutarties su Ukraina pasirašymui buvo iškelta ir išankstinė sąlyga dėl buvusios Ukrainos ministrės pirmininkės Julijos Tymošenkos priešlaikinio paleidimo iš kalėjimo į laisvę. To reikalavo ir ES pirmininkaujančios Lietuvos prezidentė D. Grybauskaitė.

Buvęs JAV energetikos sekretorius Bilas Ričardsonas (Bill Richardson) konferencijoje kalbėjo apie skalūninių dujų revoliuciją, kurią Jungtinės Valstijos tikėjo panaudoti, kad susilpnintų Rusiją, pakeičiant Rusijos gamtinių dujų atsargas skalūninėmis dujomis.

Diskusijos centre buvo “Gilus ir visapusis Laisvos Prekybinės Sutarties” tarp Ukrainos ir Europos Sąjungos ir Ukrainos integracijos su Vakarais perspektyva. Pagrinde buvo kalbama apie Ukrainos ryšių su Rusija nutraukimą Vakarų naudai.

Skirtingai nuo Bilderbergo grupės susitikimo ši konferencija nevyko paslapčiomis. Šiame susitikime tarp JAV ir Europos politinio elito buvo ir Rusijos prezidento Putino patarėjas ekonomikos klausimais Sergejus Glazjevas, kuris aiškiai išsakė Rusijos poziciją.

Glazjevas į konferenciją įnešė politinio ir ekonominio realizmo pastabų. JAV žurnalas “Forbes” tuo metu pranešė apie “akivaizdų skirtumą” tarp Rusijos ir Vakarų požiūrų “ne per Ukrainos integracijos su Europos Sąjunga tikslingumą, bet per jos tikėtiną poveikį”. Skirtingai nuo Vakarų euforijos dėl Ukrainos ES asociacijos sutarties, Rusijos požiūris buvo pagrįstas “labai specifine ir kryptinga ekonomine kritika” dėl Prekybinės Sutarties poveikio Ukrainos ekonomikai, pabrėždamas, kad Ukraina turi didžiulį užsienio skolos deficitą paremtą užsienio paskolomis, ir kad Vakarų importo esminis padidėjimas galėtų tiktai padidinti (Ukrainos) biudžeto deficitą”.

“Forbes” padarė išvadą, kad “Rusijos pozicija yra kur kas artimesnė tiesai, negu laimingas pokalbis einantis iš Briuselio ir Kijevo.”

Rusijos prezidento Putino patarėjas Glazjevas pabrėžė, kad Rusiškai kalbanti mažuma Rytų Ukrainoje galėtų suskaldyti šalį protestuose nukreiptuose prieš Ukrainos ryšių nutraukimą su Rusiją, ir kad Rusija teisiškai turės teisę palaikyti juos.

Netrukus, kol buvo planuojama Ukrainos imkorporacija į Vakarų įtakos sferą, Vakarų lyderiai aiškiai žinojo, kad šis žingsnis sukels rimtas problemas su rusakalbiais Ukrainiečiais ir su pačia Rusija.

Užuot siekę surasti kompromisą, Vakarų lyderiai nusprendė išsiveržti į priekį ir apkaltinti Rusiją dėl to, kas galėtų įvykti blogai.

Pirma nesėkmė buvo tai, kad Janukovičius susidūrė su Europos Sąjungos siūlomos asociacijos sutartimi, kuri reiškė Ukrainos ekonominį krachą. Todėl jis atidėjo sutarties pasirašymą laukdamas geresnio pasiūlymo. Kadangi tai buvo nepakankamai paaiškinta Ukrainos visuomenei, šalyje kilo smurtiniai protestai, kuriuos greitai išnaudojo Jungtinės Valstijos prieš Rusiją.

Jungtinėms Valstijoms reikia Rusijos kaip priešo kad “išsaugotų Europą”, t.y. kad JAV toliau galėtų dominuoti Europoje. Atrodė, Vašingtono strategai buvo taip sujaudinti, kad Obamos siūbavimas Azijoje ir nesirūpinimas Europa galėtų susilpninti Jungtinių Valstijų NATO sąjungininkų kontrolę.

Be to, 2014 Gegužės 25-ąją Europos Parlamento rinkimai atskleidė didelį Europos Sąjungos nepasitenkinimo mąstą. Šis nepasitenkinimas susijęs su augančiu įsisąmoninimu, kad Europos Sąjunga iš tikrųjų yra mechanizmas, kuris įspraudžia Europos šalis į JAV apibrėžtą globalizaciją, ekonominį nuosmukį, JAV užsienio politiką ir karus. Tokiu būdu 28 skirtingos ES narės negali sutarti dėl bet kokios kitos užsienio politikos kitokios, nei Vašingtonas primeta.

Ukraina nėra vienintelė valstybė, kuri yra Amerikos išnaudojama.

Lenkija ir Baltijos valstybės mato Europos Sąjungos narystę kaip naudingą, bet jų širdys yra Amerikoje – kur daugelis jų įtakingiausių lyderių buvo auklėti ir mokyti. Vašingtonas sugeba išnaudoti anti-komunistinę, anti-rusišką ir netgi pro-nacistinę šiaurės rytų Europos šalių nostalgiją, kad iškeltų apgaulingą šūkį “Rusai puola!”, tam kad būtų sužlugdytas Europos Sąjungos šalių bendradarbiaujančių su Rusiją ekonominis augimas.

Rusija nėra grėsmė. Bet rėksmingiems Rusofobams Baltijos valstybėse, Vakarų Ukrainoje ir Lenkijoje pačios Rusijos egzistavimas yra grėsmė. Padrąsintas Jungtinių Valstijų ir NATO, šis priešiškumas yra politinis pagrindas naujai „geležinei uždangai“, kad pasiektų tikslą išaiškintą 1997 metais Zbignevo Bžezinskio (Zbigniew Brzezinski) “Didžiojoje Šachmatų Lentoje”: Eurazijos žemyną laikyti padalintą, kad būtų įamžinta JAV pasaulinė hegemonija.

Obama atvyko į Europą, demonstratyviai žadėdamas „apsaugoti“ Europą įkurdamas daugiau karinių bazių kaip įmanoma arčiau Rusijos sienų, ir tuo pačiu metu liepdamas, kad Rusija išvestų savo karius savo pačios teritorijoje dislokuotus šalia Ukrainos pasienio.

Kad suspaustų JAV gniaužtus Europoje, Jungtinės Valstijos naudoja dirbtinę krizę, kad galėtų reikalauti, kad Amerikai prasiskolinę sąjungininkai išleistų daugiau „gynybai“, ypač pirkdami JAV ginklų sistemų. Nors JAV pati negali tenkinti Europos energijos išteklių poreikų, kurie galėtų pakeisti Rusiškų gamtinių dujų pirkimą, JAV toliau naudoja didelį politinį spaudimą bet kokia kaina atsisakyti Rusiškų gamtinių dujų.