Juodasis rasizmas atvedė Pietų Afrikos respubliką prie pilietinio karo slenksčio

Anonimusas
Pridėti naują straipsnį >

Nori prisidėti? Dalinkis straipsniu arba rašyk savo!

Istoriją apie tai, kaip „Juodosios Afrikos aruodas“ – Pietų Rodezija, nugalėjusi rasizmą ir atėmusi pas baltuosius žemę, virto Zimbabve – pasaulio infliacijos čempione, žino daugelis. Dabar atėmimo iš baltųjų keliu nutarė eiti ir Pietų Afrikos Respublika (PAR) – BRIKS narys ir Rusijos partnerė. Turint omenyje, kad radikalizmas vėl populiarus ir tarp baltųjų, ir tarp juodųjų, ši istorija gali blogai pasibaigti.

Skandalingą projektą, leidžiantį vyriausybei vykdyti baltųjų žemės ekspropriaciją juodaodžių naudai, PAR parlamentas patvirtino praėjusią savaitę. Kalba eina apie „priverstinį išpirkimą“, ir Pretorijoje mano, „kad tai pats svarbiausias sprendimas nuo apartheido žlugimo“, kuris turi pabaigti su „istorine neteisybe“. Prezidentas Džeikobas Zuma ir vadovybė valdančiojo Afrikos nacionalinio kongreso (ANK) specialiai pabrėžia, kad procesas „neturi sukelti kraujo praliejimo“, kaip tai įvyko kaimyninėje Zimbabvėje. Bet vargu ar pavyks: padėtis PAR kaito visus praėjusius metus, susidūrimai tarp baltojo ir juodojo jaunimo tako kasdieniu naujienų fonu, o ANK vadovybėje nesiliauja vidinės rietenos.

Mokėti ir atgailauti

Laikas pakalbėti tiksliai ir suprantamai: visoje šalyje vyksta teroras prieš baltuosius gyventojus, ypač pastebimas, tarp kitko, kaimo vietovėse, nes stambiuose miestuose baltieji atsitvėrė nuo priešiško pasaulio kvartalų dviejų metrų aukščio sienomis su spygliuota viela. Vienas po kito vyksta teismo procesai prieš narius pogrindinių ar pusiau pogrindinių „balto pasipriešinimo“ judėjimų. Ir toks sprogimą galintis sukelti įstatymas, gali tapti paskutiniu lašu, o toliau gali nutikti baisiausia.

Baltųjų žemių ekspropriacija yra numatyta naujoje šalies konstitucijoje, bet anksčiau tam nebuvo reikiamos procedūros. „Mes patvirtiname, kad žemė bus sugrąžinta mūsų tautai“, – perspėjo Zuma, savo kalboje pasakytoje ANK eilinių metinių proga. Vos prieš mėnesį prezidentas išvengė nepasitikėjimo procedūros: PAR konstitucinis teismas apkaltino Zumą „nepagarba konstitucijai“, bet parlamentas balsavo prieš jo nušalinimą nuo valdžios. Zuma buvo kaltinamas pasakišku biudžeto lėšų iššvaistymu rekonstruojant „kraalia Nkadla“ – jo gimtojo kaimo Kvazulu-Natal provincijoje, kurį prezidentas pavertė ištaiginga asmenine rezidencija. Atsikratęs apkaltos grėsmės, Zuma ėmėsi valyti potencialius savo priešininkus ANK viduje, pašalindamas iš pareigų, pavyzdžiui, premjerą tos pačios Kvazulu-Natal provincijos, kuris, matomai, per daug žino (formaliai šis nušalinimas buvo apiformintas kaip ANK CK sprendimas, bet jį paskelbė prezidentas asmeniškai).

Šiame fone jau pusė metų respublikoje netyla studentų neramumai. Ypač situacija įkaito sausio mėnesį, kada juodaodžiai studentai padegė Šiaurės-Vakarų universitetą Mafikenge, reikalaudami nutraukti dėstymą afrikaans kalba. Mafikenge dėstymas daugiakalbis, bet anglų visi žino trejetukui, todėl dėstyti buvo ketinama tsvana ir zulu – taip, šiomis kalbomis yra problematiška dėstyti, pavyzdžiui fiziką ir anglų literatūrą, bet užtai iš karto atmestų baltuosius studentus-būrus. Tuo pačiu „sukilę už teisingumą“ sunaikino žinomą „aparteido laikų“ meno kūrinių ir paminklų kolekciją, buvusią tame pačiame kampuse.

Visa tai dabar madinga: tai čia, tai ten juodaodžiai studentai gadina ir laužo paminklus istorinėms asmenybėms – universitetų steigėjams ir buvusiems kuratoriams, pradedant Sesiliu Rodsu Keiptauno universitete. Stelenbošo universitete keletą dienų raudonais dažais apipildavo Jaapo Marė – daugiamečio universiteto ir žymaus politiko, pradėjusio paprastu savanoriu anglų-būrų karo laikais, o gyvenimo pabaigoje pareikalavusio Britanijos premjero atsiprašyti už to laiko žvėriškumus. O kol juodaodės studentės pylė dažus, mergaitė iš būrų taip pat metodiškai šiuos dažus nuplaudavo. Pasibaigė viskas mūšiu kampuse, o baltą merginą tiesiog užsiundė „kovos už piliečių teises“ aktyvistai.

Toliau – daugiau. Iš aukštųjų mokyklų ėmė išvarinėti profesorius, skaičiusius paskaitas afrikaans kalba, geru tonu tapo muštynės su studentais-būrais. Kulminacija įvyko regbio mačo metu (dominuojanti sporto rūšis PAR) aikštelėje Universiteto Laisvosios Oranžinės Valstybės Blumfonteine, kada muštynės tarp juodųjų ir baltųjų tapo pilnai nekontroliuojamos. Vyriausybei teko uždaryti tris stambius universitetus toliau nuo nuodėmės.

Štai esant štai tokiai padėčiai Zuma ir prastūmė per ANK kontroliuojamą parlamentą įstatymą dėl baltųjų žemės konfiskacijos. Griežtai kalbant, tai ne visai įstatymas, o pataisa prie jau esamo „Įstatymo dėl restitucijos teisių į žemę“, kuris buvo priimtas dar devintame dešimtmetyje ir ribojo teikimą paraiškų 1998 metais. 18 metus trukusi tema dingo, bet priimta pataisa prailgina terminą iki 2019 metų vasaros. Tai yra kažkoks formalus žemės paveldėtojas privalo kreiptis į teismą ir argumentuotai įrodyti, kad jo protėviai valdė kažkurią žemę, o po to atėjo pikti balti žmonės ir žemę nusavino. Pareiškėjas gali atsisakyti nuo teisės į žemės valdą ir tenkintis pinigine kompensacija, kurią jam privalės išmokėti baltieji fermeriai.

Iki 1998 buvo pateikta apie 80 tūkstančių paraiškų, ir absoliuti dauguma prašė būtent pinigų, o nežemės. Dabar laukiama maždaug penkis kartus daugiau paraiškų, o pačią didžiausią bombą po valstybe ruošiasi padėti ekstravagantiškas karalius zulu Gudvill Zvelitini. Jo paraiška apima ne tiktai istorinę Kvazulu-Natal provinciją, bet ir išeina už jos ribų – į Rytų Keipą, Karą, Laisvąją Oranžinę Respubliką ir Mpumalangą (Nelsptreitą). Karalius pasirengęs parodyti kilniaširdiškumą neišvaryti fermerius iš jų žemių – jeigu, žinoma, jam sumokės. „Ten, kur restitucija negalima, reikia ieškoti alternatyvos finansinės kompensacijos formos“, pasakė jo advokatas Džeromas Ngvenja.

Didysis permalimas

Pietų Afrika – šalis su sunkiu klimatu ir druskingomis dirvomis, žemės ūkiui tinka ne daugiau 15% žemės. Bet šie 15% buvo naudojami protingai. Afrikoje dirvas sparčiai veikia erozija, ir afrikaneriai pasiekė idealią žemės apsaugą, kaip ir pačius ūkininkavimo metodus. To rezultate PAR ne tik apsirūpina pati žemės ūkio produktais, nepaisant greitai augančio sąskaita migrantų gyventojų skaičiaus, bet ir eksportuoja 140 vaisių rūšių į Europą, Kiniją ir Ameriką. Visa tai išlaiko tradicinės šeimyninės būrų fermos, kurių dydžiai kartais tikrai įspūdingi – taip jau istoriškai susiklostė. Pati jų istorija tokia, kad Zumos vardo žemės restitucija gali galutinai sugriauti pamatus ir taip jau probleminės valstybės ir sukelti atvirą pilietinį karą.

Pas žmones gyvenančius už PAR ir Zimbabvės ribų, švelniai kalbant, iškreiptas suvokimas apie istoriją vietinių žemės, teritorinius ir tarprasinius santykius. Jų skaičiuje ir pas rusus, kurių veiksnioji dalis išaugo ant tarybinės propagandos štampų apie aparteidą, rasizmą ir nacionalinį išsivaduojamąjį judėjimą. Aprašymas tolimos ir mažai kam įdomios šalies buvo suvedama į: pikti europiečiai, genami savanaudiškų-kapitalistinių tikslų, išsilaipino pietinėje Afrikos dalyje, ginklo jėga pavergė taikias juodaodes tautas ir atėmė žemę, ant kurios nuo seno gyveno taikingos tautos ir kurios jos gėrybėmis naudojosi.

Tai ne visai taip. Ten, kur išsilaipino pirmieji naujakuriai (tai buvo pagrinde olandai ir prancūzai-hugenotai, kurie vėliau suformavo afrikanerių naciją, tai yra dabartinės Kapskų provincijos ir Karu),

visai niekas negyveno. Skverbimasis į kontinento gilumą vyko tuo pačiu metu su Šiaurės Amerikos kolonizacija, bet kur kas sunkesnėmis savanos ir pusdykumės sąlygomis. Būrai keliavo organizuotai (tai vadinama „trekas“), ant įžymiųjų dengtų vežimų, kinkytų mulais, o svarbiausiai – ne visai savanoriškai, nes juos stūmė anglai, ėmę kontroliuoti pietinį kontinento krantą po Napoleono karų. O dykumoje ir būše gyveno gottentotai (dar vadinami choi-choi ir bušmenais) – klajoklių gentys kapoidinės rasės, iki tol neturėję supratimo apie privačią nuosavybę. Ir neturėjo jie jokios žemės, kurią būtų galima ciniškai atimti ir nusavinti.

Afrikaneriai pasižymėjo išimtiniu protestantišku darbštumu ir jokios kitos veiklos, išskyrus žemės ūkį, nežinojo iki pat Antrojo pasaulinio karo. Jie nebuvo pūkuoti, bet be abejonės buvo balti – tokie patys, kaip anglai. Bet anglų ekspansija vertė juos kraustytis vis giliau į kontinentą, o pasibaigė visa tai „Didžiuoju treku“ – masine būrų išeitimi ant jų vežimų toliau nuo anglų kolonijinės administracijos, į Veldo plokštikalnę, kur jie pirmą kartą ir susidūrė su bantukalbia zulu tauta, kuri judėjo priešpriešiais. Zulu tuo periodu pergyveno kažką panašaus į nacionalinį klestėjimą, kurį Pretorijoje priimta vadinti labai tiksliu žodžiu „mfekane“ – „permalimas“. Genami sausros, jie judėjo į vakarus nuo savo istorinio arealo, naikindami jiems kelyje pakliūnančius klanus, įskaitant ir giminingus. Užgrobę kaimą, zulusai užmušinėjo visus vyrus ir berniukus, bet daugelis žinojo apie jų artėjimą ir išvykdavo. Įvyko „domino efektas“: teritorija šiandieninių Kvazulu-Natal, Gautenga, Limpopo, Zimbabvė buvo užgrobtos negailestingų zulų. O išgyvenę arba pasislėpę tuo metu nepraeinamuose kalnuose (Lesoto), pabėgo į šiaurę ir galiausiai sulaukėjo nepažįstame klimate. Iki dabar niekas neapskaičiavo, kiek kaimynų sunaikino metu mfekane zulusai, bet sąskaita eina šimtais tūkstančių, kai kas kalba apie du milijonus. Ir tai – nežinant šaunamųjų ginklų. Liudininkai (pagrindinai krikščionių misionieriai) liudijo apie tūkstančius mirštančių nuo bado smulkių genčių, bėgusių nuo zulusų iki pat Didžiųjų ežerų. Ten, džiunglėse ir tropiniame klimate, buvę bušo ir veldo gyventojai masiškai mirė nuo peršalimo ir maliarijos.

Zulu niekada žemės nedirbo, tai buvo skaitoma gėdingu užsiėmimu, tinkančiu tiktai vergams. Visi zulų vyrai buvo apmokyti tiktai kariati, o pati gentis vadovaujant Čake, Dingisvajo ir Mzilikazi buvo kaip viena didelė karo stovykla. Ir štai ją užgriūna būrai su savo vežimais, mulais, šautuvais, barzdomis ir Biblija. Pirma, ką padarė zulusai, – užmušė ir suėdė pirmuosius afrikanerių pasiuntinius. Prasidėjo eilė pasienio susidūrimų, kurių pasekoje susiformavo daugiau-mažiau suprantamas rubežius tarp zulu imperijos ir dviejų būrų respublikų – Transvaaliu ir Oranžine Laisvąja Respublika.

Tokiu būdu, jokių pretenzijų dėl „vargšų negrų žemės užgrobimo“ baltiesiems negali būti. Afrikaneriai beveik tris šimtus metų karta po kartos arė netinkamą žemdirbystei bušą ir veldą, sodino vynuoges ir vaismedžius, o ten, kur buvo bent koks vanduo, veisė kaimenes buivolų ir stručių. Po to juos prisivydavo anglai, viską kas sukaupta tekdavo mesti – ir keliauti į nežinomybę. Žinoma, rasizmo niekas neanuliavo, tada jis buvo gyvenimo norma visiems europiečiams, bet daugumai vietinių genčių geriau buvo dirbti fermoje pas būrą, negu pakliūti po zuluso kirviu.

Tas trumpas taikos periodas pasibaigė, kada anglai surado deimantus. Po to jų jau nebuvo įmanoma sustabdyti. 1879 metais jie įsiveržė į zulų imperiją ir ją sunaikino per pusę metų. Karalienės viktorijos valdžia išplito po visą Pietų Afriką, išskyrus būrų respublikas, bet ir jos buvo pavergtos dviejų anglų-būrų karų metu, per kuriuos anglai pademonstravo retą žiaurumą. Būtent tada buvo išrastos koncentracijos stovyklos, normalia praktika tapo masiniai sušaudymai, totalus nuosavybės naikinimas ir civilinės infrastruktūros griovimas. Kaip atsaką būrai taikė partizaninę taktiką, bet jėgos buvo nelygios.

Tiesa, kai kuriuose regionuose anglai bandė privačiai susitarti su zulusų vadais. Taip, Sesilis Rods oficialiai nupirko pas Lebengulą – vadą ndebele (atskylusi nuo zulusų gentis, gyvenanti šiandieninės Zimbabvės ir Zambijos teritorijose) – teisę įsisavinti jo žemę. Sandorio lygiateisiškumą galima ginčyti iš aukštos moralės pozicijų, bet tai, kad ji buvo teisėta abiem susitariančioms pusėms, nėra abejonės. 1884 metais vadas Dinuzulu, susidūręs su suokalbiu, pakvietė kaimynus, būrus iš Transvaalio, susidoroti su maištininkais, pažadėjęs už šia pagalbą maždaug 10 400 kvadratinius kilometrus žemės, tai yra maždaug trečdalį Zululendo. Ir po pergalės būrų samdinių prieš „opoziciją“, kaip nebūtų keista, įvykdė savo pažadus, perduodamas Transvaaliui teritoriją. Ir kyla klausimas, kaip šį sandorį ruošiasi paneigti teismo keliu dabartinis karalius.

Vienas buras-viena kulka“

„Teisingumo atstatymas“ PAR kaimynėje Zimbabvėje baigėsi liūdnai. Baltieji buvo praktiškai nuvaryti ne tik nuo žemės, bet ir iš valstybės. Kas nesutiko – tą žudė. Prezidentas Mugabė neoficialiai leido užgrobti fermerių žemes ne pagal buvusią nuosavybės teisę (tokios teisės tiesiog nebuvo), o šiaip sau – be kokios nors kompensacijos net už gyvulius ir turtą. Prioritetas buvo atiduodamas nacionalinio-išsivaduojamojo kovos veteranams, buvusiems partizanams, kurie skaitė žemes apdovanojimu už tarnavimą, bet jos dirbti ir valdyti buivolus nemokėjo. Į ganyklas išleisdavo šimtus vietinių ožkų. Šios ožkos linkusios ėsti viską, ką mato, su šaknimis, ir per du sezonus ganyklos virsdavo į dykumą. Buivolai ir karvės, kuriuos atveždavo iš PAR, išmirdavo.

Taip prasidėjo badas. Galų gale Nacionalinio banko vadovas kreipėsi į prezidentą Mugabę su prašymu leisti baltiesiems fermeriams sugrįžti, kad pataisyti padėtį. Sureagavo į šį prašymą, kas charakteringa, ne prezidentas ir net ne ekonomikos bloko ministras, o vadovas saugumo tarnybos Didimus Mutata, kuris paaiškino bankininkui, kad „mūsų žemė-tiktai juodiesiems, ji mūsų visiems laikams, ir mes niekam jos neatiduosim“. Apie tolimesnį bankininko likimą niekas nežinoma. O žmogus tiesiog daržovių auginimą norėjo pataisyti.

Pietų Afrikos „žemės restitucijos“ projektas, žinoma, ne toks žmogėdriškas, kaip Zimbabvėje. Bet iš šalies išvyko maždaug milijonas baltųjų, užtai atvyko 10 milijonų migrantų, kurie žymiai neturtingesni už vietinius nepriklausomai nuo kilmės. „Aparteidas atvirkščiai“ dabar įprastinis buitinis reiškinys, nežiūrint į viešai-parodomąjį multikultūralizmą. Išprievartavimai nepatenka į laikraščių skiltis, tapę statistika. Baltieji fermeriai aktyviai ginkluojasi.

Šiame fone atsinaujino pogrindinė veikla slaptų organizacijų, jų skaičiuje Bruderbondo. Žinoma, egzistuoja nedidelis tarpsluoksnis liberalios inteligentijos, kuri tęsia politiką nuolaidžiauti afrikietiškam nacionalizmui ir revanšizmui. Bet vienas iš jos buvusių ruporų – anglakalbis būras ir Nobelio literatūros premijos laureatas Džonas Kutzee – staiga parašė sukrečiančią apysaką „Negarbingumas“, kurioje aprašyta kaip tik šeimos iš fermos žuvimo istorija su visomis smulkmenomis – užgrobimu, išprievartavimais, slogiu pojūčiu griūvimo dar nesenai klestėjusio pasaulio. Vadovais naujojo baltojo pasipriešinimo PAR tapo būtent jaunimo lyderiai, įskaitant populiarius rokerius, dainuojančius afrikanaas kalba (pavyzdžiui, Bok van Blerk ir Stiven Hofmer). Vietą nužudytojo būrų pasipriešinimo lyderio Judžino Terblanšo vietą irgi užėmė jauni. Nužudytas jis buvo, tarp kitko, savo fermoje – samdomų sezoninių darbininkų (žinoma, juodaodžių), bet tarp baltųjų aktyviai aptariamos užsakytos žmogžudystės versijos.

Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad Džeikobas Zuma prastūmė tokį sprogstamą įstatymą išimtinai tik tam, kad nukreipti dėmesį nuo savo personos – nuo korupcijos skandalų, bandymo pareikšti nepasitikėjimą ir ekonomikos krizės. Bet tai grynai europietiška logika. Zuma gali ryžtis sugriauti vieną iš savo šalies ekonomikos ramsčių ir pradėti pilietinį karą su nenuspėjamu rezultatu vardan kokių nors „aukščiausiųjų tikslų“. Jis stabmeldys ir oficialiai turi daug žmonų. Protėvių dvasios pilnai gali reikalauti gražinti žemę, net jeigu ji jiems niekada nepriklausė. Ir taip, „Vienas būras – viena kulka“. Šis lozungas buvo kur kas populiaresnis, negu priimtas Europoje „Vienas žmogus – vienas balsas“.

http://www.vz.ru/world/2016/5/30/813446.html

Vertė Algimantas Lebionka

Šauksmas

 

Įvertink straipsnį: +4 -0
Pridėti naują straipsnį >

Nori prisidėti? Dalinkis straipsniu arba rašyk savo!


VISI STRAIPSNIAI LIETUVA PASAULIS KAIMYNAI SMAGUMAI


Komentarai


Naujausi 15 straipsnių

24 | 2017-08-18 | Lietuva | +5 -0
Kibirkštis
Mūsų laikmetyje yra išpilta be galo daug purvo ant Tarybų Sąjungos. Įvairiomis manipuliacijomis stengiamasi netgi apjuodinti jos pergalę Didžiajame Tėvynės Kare, nutylimos įvairios šio karo pusės, skleidžiami mitai apie TSRS „draugystę“ su fašistine Vokietija, išdavikišką TSRS politiką kovojančių prieš fašizmą armijų atžvilgiu ir t.t. Birželio 22 d. – Didžiojo Tėvynės Karo pradžios diena – yra puiki proga paneigti šiuos mitus ir parodyti tikrąjį to laiko vaizdą. Žinoma, mitų apie Didįjį Tėvynės Karą yra sukurta tiek daug, kad tam, kad visus juos paneigtume, turėtume parašyti knygą. Tad čia mes trumpai išanalizuosime tik dalį tų mitų ir pateik Skaityti toliau...
12 | 2017-08-18 | Kaimynai | +0 -0
Kibirkštis
Rugpjūčio 10-13 dienomis Leningrade vyko Rusijos Komunistų Darbininkų Partijos (RKDP) organizuota tarptautinė teorinė komunistų konferencija, skirta Didžiosios Spalio socialistinės revoliucijos šimtmečiui – „Spaliui-100“. Konferencijoje dalyvavo dešimtys marksistinių-lenininių partijų atstovų iš viso pasaulio: nuo Ispanijos iki Kazachstano, nuo Norvegijos iki Šri Lankos. Skaityti toliau...
18 | 2017-08-18 | Pasaulis | +0 -4
Kibirkštis
Visi žinome, kad Vokietijoje 1933-1945 m. siautėjo nuožmi, tūkstančius ir milijonus nekaltų aukų nusinešusi fašistų diktatūra, į valdžią atėjusi formaliai „teisėtu“, „demokratiniu“ rinkimų keliu. Tačiau retas kuris dabarties jaunuolis, ypač šalyje kaip Lietuva, bus girdėjęs apie Ernstą Telmaną (1886-1944) – bene žymiausią to meto vokiečių didvyrį ir patriotą, tapusį visos Europos antifašistinio pasipriešinimo veidu ir 1944 m. rugpjūčio 18 d. kritusį nuo nacistinių budelių kulkų. Kas jisai buvo? Skaityti toliau...
36 | 2017-08-18 | Lietuva | +3 -1
Tomas Dapkus
Pakomentavus ankstesniame post'e dabartinio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko ir tuomečio teisėsaugos darbuotojų profesinių sąjungų lyderio Vytauto Bako laišką Rusijos režimui kviečiant bendradarbiauti kai kurie komentarai bei nauji įvykiai pasirodė tiek svarbūs, kad juos verta aptarti atskirai. Skaityti toliau...
24 | 2017-08-18 | Smagumai | +1 -0
Igoris Ašmanovas
Мы видим в СМИ и соцсетях чудовищный хайп вокруг новых технологий, «нового технологического уклада». Ему уже с полгода. Не заметить его нельзя. Ну если уже на совещаниях у Путина повторяют эти модные шумовые слова, значит, коробочка уже заполнилась доверху. Skaityti toliau...
32 | 2017-08-18 | Pasaulis | +4 -0
Algimantas Lebionka
Praėjusį pirmadienį JAV prezidentas Donaldas Trampas pasirašė memorandumą, kuris nurodo JAV prekybos atstovui atlikti tyrimą dėl galimų intelektualinės nuosavybės grobimo atvejų iš Kinijos pusės. Kinai, kaip mano Vašingtone, priverčia KLR dirbančias JAV kompanijas dalintis intelektualinės nuosavybės pobūdžio informacija, priešingu atveju kinai neleidžia joms čia užsiimti verslu. Kinijos valdžia pasirengusi ryžtingai atsakyti į JAV sankcijas. Apie tai kalbama Kinijos komercijos ministerijos pranešime. Skaityti toliau...
59 | 2017-08-18 | Lietuva | +3 -0
Lietuvių aktyvistų frontas
Atėjo lemiama galutinio su žydais atsiskaitymo valanda. Lietuva turi būti išvaduota ne tik nuo azijatų bolševikų vergijos, bet ir nuo ilgamečio žydijos jungo. Lietuvių aktyvistų frontas visos lietuvių tautos vardu kuo iškilmingiausiai pareiškia: 1. Senoji Vytauto didžiojo laikais suteikta Lietuvoje prieglaudos teisė žydams yra visiškai ir galutinai atšaukiama. 2. Kiekvienas be išimties Lietuvos žydas šiuo yra įsakmiai įspėjamas nieko nedelsiant apleisti Lietuvos žemę. 3. Visi tie žydai, kurie išskirtinai pasižymėjo Lietuvos valstybės išdavimo ir lietuvių tautiečių persekiojimo, kankinimo ar skriaudimo veiksmais, atskirai bus traukiami Skaityti toliau...
30 | 2017-08-18 | Smagumai | +0 -0
Julijus Štreicheris
"Roterdamo dažnasis", olandų žinių tarnyba, paskelbė šį įdomų dalyką pasaulio spaudai birželio 19 dieną 1933 metais. Taip vadinama pasaulio ekonomikos konferencija vis dar vyksta Londone. Tai yra konferencija su daug kalbų ir mažai darbų. Žydai nusprendė panaudoti konferenciją savo tikslams. Jie liepos 15 dieną paskelbė Pasaulinę žydų konferenciją. Šios konferencijos siekis yra diskutuoti ir sudaryti gaires nukreiptas prieš nacionalsocialistinę Vokietiją. Šie sprendimai ir gairės bus atneštos ir pasaulio ekonomikos konferencijon. Tuo pat metu, žydų konferencija susitars dė Skaityti toliau...
30 | 2017-08-18 | Lietuva | +4 -0
Paulius Nežinosi
Dr. Paulius Josefas Gėbelsas 10 Įsakymų nacionalsocialistams 1. Vokietija yra tavo tėvynė. Mylėk ją virš visko ir daugiau darbais, negu žodžiais. 2. Vokietijos priešai yra tavo priešai, nekęsk jų visa savo širdimi. 3. Kiekvienas tautietis, net žemiausias, yra Vokietijos dalis, mylėk jį kaip myli pats save. 4. Sau reikalauk tik pareigų, tada Vokietija irgi atgaus savo teises ir privilegijas. 5. Didžiuokis Vokietija. Tu turi teisę didžiuotis tėvyne, už kurią milijonai paaukojo savo gyvybes. 6. Tas, kas smurtauja prieš Vokietiją, smurtauja prieš tave, atsilygink jam savo kumščiais! 7. Atsilygink už tai, kas yra daroma. Jeigu t Skaityti toliau...
30 | 2017-08-18 | Lietuva | +3 -0
Paulius Nežinosi
Man atrodo keista, kad vyras, kuris, kaip kareivis, buvo šešis metus pripratęs prie aklo paklusnumo, turėtų staiga atsidurti konfilkte su vastybe ir jos konstitucija. Šito priežastys kyla iš mano jaunystės dienų. Kai man buvo septyniolika metų, aš atvykau į Vieną ir ten aš išmokau nagrinėti ir stebėti tris svarbius klausimus: socialinį klausimą, rasinę problemą ir, pagaliau, marksistų judėjimą. Aš palikau Vieną tvirtu antisemitu, mirtinu marksistinės pasaulėžiūros priešu ir vokiečių nacionalistu savo politinių principų atžvilgiu. Ir nuo tada aš žinojau, kad vokiškasis vokiškosios Austrijos likimas bus iškovotas ne tik Austrijos, bet ir Vokiet Skaityti toliau...
138 | 2017-08-18 | Smagumai | +12 -0
Blogeris Zeppelinusas
Visokių kvailysčių ir silpnaprotystės apraiškų per savo netrumpą gyvenimą regėjau. Ir net patyriau. Bet tai, ką matau savo akimis Lietuvos Žmogaus Teisių Centro FB puslapyje ant tiek kvaila ir idiotiška, kad net sunku tuo patikėti! Skaityti toliau...
137 | 2017-08-18 | Kaimynai | +7 -1
Symonas Kroydonas
Vos spėjau išnešti kudašių iš Kamenec Podolskij,kai į jį su savo mašina įvažiavo Asta Kuznecovaitė. Per savo gyvenimo draugą Mantą Jurevičių perdavė man žinutę,kad patykos manęs ir įdurs adatą į nugarą,ir tada aš būsiu užkrėstas jos nešiojamu ir platinamu ŽIV virusu,hepatitu ir visokiomis baisiomis ligomis,todėl ačiū vienam iš jūsų ,kad įspėjote,ir vos tik sužinojau ,kad Kuznecovaitė pasirodė Kamenec Podilski mieste,šokau į mašiną ir visu greičiu į šiaurę ,į Ivano Frankovską. Skaityti toliau...
75 | 2017-08-18 | Pasaulis | +7 -0
Algimantas Lebionka
Barselonos teroristų tikrieji vardai yra Merkel ir Sorošas, Junkeris ir Tuskas, Grybauskaitė ir Skvernelis, globalizmas ir liberalizmas. Tai jiems remiant vyksta Europos tautų genocidas, islamizacija ir negrizacija, tai jų dėka į Europą vežami teroristai iš Afrikos ir Artimųjų Rytų, melagingai vadinami „pabėgėliais“. Tai jų dėka iš mūsų vaikų, anūkų, iš visos mūsų tautos atimama ateitis. Skaityti toliau...
93 | 2017-08-18 | Pasaulis | +6 -0
Algimantas Lebionka
Piliečių susipriešinimas JAV plečiasi. Šiomis dienomis Vašingtone išniekino 16-jo JAV prezidento Abraomo Linkolno paminklą, o prieš tai nuo vandalų rankų nukentėjo keli Konfederatų šalininkų paminklai. Vienas jų lyderiui ir legendai – generolui Li Šarlotsvilio mieste. Čia susidūrimų metu žuvo trys žmonės. Kairieji sukėlė isteriją Niujorke prie Trampo dangoraižio su šūksniais „Gėda! Ne Ku-Kluks-Klanui, ne fašizmui JAV, ne Trampui!“. Protestai jau apėmė 50 JAV miestų. Feikinė spauda viskuo kaltina baltuosius nacionalistus, dešiniuosius, o spalvotuosius ir kairiuosius vaizduoja nuskriaustaisiais. Skaityti toliau...
51 | 2017-08-18 | Lietuva | +7 -1
Dr. Jonas Ramanauskas | joramlt@yahoo.com
Filosofas V. Ražvilas. Kur tik pažvelgsi į kairę ir į dešinę, į viršų ir į apačią, visur tik skamba ir skamba iš visų pakampių karksėjimas „dviguba pilietybė“, „dviguba pilietybė“. Visiškai negalima suprasti, koks velnias tiems žmonėms užmynė ant smegenų, kad jie niekaip negali ištarti dviejų lietuviškų žodžių - dvi pilietybės. Ir trumpiau ir gražiai lietuviškai skamba, labai tiksliai yra atspindima klausimo esmė. Kaip protauja, taip ir kalba. Kas galvoje, tas ir ant liežuvio galo. Skaityti toliau...

Parodyti dar įrašų

Reklama

Paveiksliukai


Rėmėjas

Puslapis feisbuke

Dar komentarų

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas
Kiekvienas žmogus su čia pateikta informacija elgiasi savo nuožiūra.
Pradžia: 2014 rugpjūčio 18 | 1.367 | 441.851