Lietuviškas aukštasis mokslas proto neprideda. Bet ir lietuviškuose darbuose jo panaudoti nepavyksta

Autorius: Blogeris Zeppelinusas
2016-06-29 | 427 | 9   0 | 0
https://www.facebook.com/blogeris.zeppel...
paG-pliusink! Slėpti reklamą

Turiu gerą žinią! Mūsų biurokratai ne vien tik kavą geria, interesantus po kabinetus žiediniu maršrutu vaiko ir mokesčių mokėtojų pinigais į orą šaudo. Pasitaiko ir jiems naudingų Lietuvai darbų nuveikti.

Švietimo ir mokslo ministerija su Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtotės centru pirmą kartą organizavo Lietuvoje Tarptautinį suaugusiųjų gebėjimų tyrimą (PIAAC), atliekamą pagal vieningą OECD metodiką 33-ose pasaulio šalyse.

Tai vienas autoritetingiausių ir didžiausių šios srities tyrimų pasaulyje. Jame įvertinamas:
------------------------------------------------------------------------------------
A - suaugusiųjų raštingumas (gebėjimas suprasti tekstą, ištraukti iš jo informaciją ir ją interpretuoti); 
B - gebėjimas skaičiuoti (atlikti buityje ir gyvenime pasitaikančius uždavinius, reikalaujančius skaičiavimo);
C - problemų sprendimas informacinių technologijų pagalba (buityje ir gyvenimo pasitaikančių uždavinių, reikalaujančių interneto ar kompiuterio panaudojimo sprendimas).

Šiandien po pietų OECD puslapyje pasirodė PIAAC tyrimo rezultatai, kuriuose yra ir Lietuvos duomenys. Labai įdomu ir naudinga visiems pasinagrinėti ir pasilyginti su kitomis šalimis. Kad ir tais pačiais estais ar dar kokiais lenkais. Latviai, deja, šiame tyrime dalyvauti vis neprisiruošia.

Taigi, nelendant į tyrimo gilumas ir nevarginant jūsų nuilsusių per dienos darbus galvų skaičiais, trumpai pasidalinsiu savo pirminiais ir labai paviršutiniškais pastebėjimais iš prabėgšmomis veizimų grafikų ir pjūvių.

Gera naujiena yra ta, kad pagal raštingumo (A) ir skaičiavimo (B) parametrus suaugę Lietuvos gyventojai yra tvirti OECD vidutiniokai.

Suaugusiųjų Raštingumas (A) Lietuvoje yra 267, o OECD vidurkis - 268. Toks pat lygis yra Lenkijoje ir Airijoje. Aplenkėme visokias Italijas, Ispanijas, Prancūzijas, Slovėnijas ir kitokias Graikijas.

Deja, suaugę estukai mus apšuoliavo - jų rodiklis 276, didesnis, nei švedų 273. Suomių išvis 288, bet tie mumiai-troliai nuo seno garsėja, kaip išmaniosios knygų žiurkės.

Suaugusiųjų Gebėjimas skaičiuoti (B) Lietuvoje yra 267, o OECD vidurkis - 263! Taigi, galima sakyti, esame aukštesnių šios srities gebėjimų skiltyje, kartu su Australija bei Kanada. Aplenkti Ispanijos, Italijos, Airijos, Prancūzijos, Lenkijos ir net JAV suaugusieji.

Liūdna ir pikta, bet skaičiavimuose estukai ir vėl sugebėjo mus aplenkti, prisitrindami arčiau Šiaurės šalių rodiklių. O kad tenykščių galvos pramuštos visokioms matematikoms žino daugelis.

Lietuvos ypatumai minėtose A ir B srityse yra tai, kad:

I - jaunimas nuo 16 iki 29 metų gerokai lenkia bendraamžių OECD vidurkį - tiek skaityme, tiek skaičiavime. O štai 50 - 65 m. senimas priešingai - atsilieka nuo bendraamžių OECD vidurkio tiek skaityme, tiek skaičiavime. Visgi, panašu, jog sovietinis išsilavinimas neprilygo vakarietiškam. Nors dažnai teigiama kitaip, bet skaičiai kalba patys už save.

II - liūdna, bet abiejose srityse - ir A ir B - lietuvių rezultatai pasiekti pagrinde per vidutinišką uždavinių sprendimą. Tai yra, pas mus nedaug tokių, kurie labai silpnai sprendžia užduotis, bet labai mažai ir tokių, kurie geba daryti tai aukštu lygmeniu. Vyrauja vidutiniokai.

III - moterų ir vyrų rezultatai skyrėsi labai mažai. OECD ekspertai dėl to labai nustebę. Mat tai pakankamai retas atvejis pasaulyje. Matyt, lietuvaitės ypatingai gudrios - beveik, kaip vyrai.

Gal todėl, kad jų tarpe nemažai prigimtinių blondinių, kurios, kaip rodo tyrimai, yra antros pagal protingumą po šatenių ir toli lenkia ryškias brunetes?

IV - Vilniaus gyventojai yra gudriausi. Didžiųjų miestų suagusieji yra antroje vietoje. O miestų ir mažų miestelių gyventojai pasirodė prasčiausiai. Na, aiškinti, kodėl taip yra, matyt nereikia?

V - dirbantys suaugusieji Lietuvoje yra ženkliai gudresni, nei bedarbiai. Tarp jų - dirbantys pilnu etatu - šiek tiek gudresni, nei triūsiantys nepilną darbo dieną ar etatą.

Deja, ties tuo geros žinios broliams-lietuviams ir baigiasi.

Graudu ir netikėta, tačiau pagal trečią parametrą C - problemų sprendimą informacinių technologijų pagalba lietuvaičiai pasirodė itin prastai! Apie jokius OECD vidurkius net kalbos nėra - aplenkėme tik vynais ir Pinočeto liberalizmu garsėjantį egzotišką kraštą kitame pasaulio gale - Čilę!

Visi kiti - geriau, nei mes tvarkosi su kompiuteriais ir internetais!

Dar suprasčiau, jeigu tai galiotų senimo amžiaus grupėje. Berods, sovietmečiu kompiuteriai, internetai ir išmanieji telefonai buvo uždrausti, kaip buržuazinių technologijų išmįslai - bet kodėl toks silpnas 16 - 29 m. jaunimas!?

Kuris irgi ženkliai atsiliko nuo savo bendraamžių OECD šalyse ir pademonstravo visišką negalią panaudojant kompiuterius bei internetus realių buitinių bei gyvenimiškų užduočių sprendime!

Čia juk ta chebra, kuri gimė jau interneto laikais ir vaikų darželius lankė su ant kaklo užkabinta Nokia 3310?

Ei, jaunimas, būkite malonūs - atsakykite dėdei Cepelinui - kokį velnią jūs veikiate su tais Makais, Aipuodais, Aifonais ir kitokiais internetais? Filmukus žiūrite, bumčikų klausotės ir Užkalnį Delfyje skaitote?

Mieli jaunikaičiai, negi jums niekada nešovė į galvas, kad visus tuos įrenginius ir internetus būtų galima išmokti panaudoti kažkokioms prasmingoms veikloms, o ne laiko žudymui pačiais kvailiausiais būdais?

Taip, kaip tai daro jūsų bendraamžiai Estijoje ar kitose šalyse, suvariusiose jus PIAACo tyrimo C srityje?

Susiimk, jaunime, nedaryk gėdos Lietuvai prieš Laisvąjį Pasaulį!

Na ir pabaigai - labiausiai mane pritrenkusi Tyrime informacija.

Pirma.

Kaip žinia, esame pirmaujanti Europoje pagal išduotų aukštojo mokslo diplomų ir besimokančių aukštosiose mokyklose studentų skaičių šalis. Didžiulė diplomuotų talentų proporcija dažnai pristatoma, kaip ypatingas Lietuvos pranašumas. Girdi, turime milžiniškus aukštos kvalifikacijos specialistų išteklius. Daugiau, nei kokios ten Vokietijos ar pan.

Kuomet tyrime suvedė į vieną krūvą aukščiausiais lygiais užduotis atlikusius žmones pagal jų turimus išsilavinimus, paaiškėjo, jog daugelyje šalių tie, kas turi aukštąjį išsilavinimą, vyrauja tarp tų, kurie geriausiai atlieka tas sudėtingiausias užduotis.

Deja, Lietuvoje yra kitaip - mūsų suaugusieji, baigę aukštuosius mokslus, neparodė žymiai geresnių rezultatų sprendžiant sudėtingiausias užduotis, nei tie, kurie tų mokslų nėra baigę.

Tarkime, tarp Suomijoje baigusių aukštąjį mokslą net 36% sugebėjo atlikti sudėtingiausias užduotis, o Lietuvoje tokių gudručių tarp diplomų savininkų - tik 11%.

Kitaip sakant, gerbiamieji, visuotinės diplomizacijos kryptis ir masinis aukštasis mokslas Lietuvoje davė karčius vaisius. Diplomuotų mūsuose daug, o štai protingų tarp jų - nelabai. Liūdnas, bet statistinis faktas.

Daug ką pasakantis apie apsukų nemažinančią universitetinių ir kolegijinių diplomų kepimo pramonę.

Antra.

Dar vienas kraupus rodiklis, pagal kurį Lietuvos suaugusieji atrodo katastrofiškai, yra turimų gebėjimų A, B ir C panaudojimas darbinėje veikloje.

Baisu sakyti, bet atrodo, jog esame viena pirmaujančių OECD šalių, kuriose tokia didžiulė proporcija suaugusių asmenų prisipažino, jog jų darbinėje veikloje šių gebėjimų ...nereikia! Atlikti tuos darbus, kuriuos jie dirba, sėkmingai galima ir be minėtų gebėjimų.

Nesunku suprasti, kokie tai yra darbai ir kaip jie yra organizuojami darbdavių.

Žiūrėkite, kokia įdomi schema dėstosi, išmintingieji kurmiai:

1. Lietuva pirmauja pagal aukštojo mokslo diplomų savininkų proporciją suaugusiųjų gyventojų tarpe. Formaliai statistiškai esame neapsakomai kvalifikuotų ir protingų žmonių šalis.

Lyg ir laikas būtų persivadinti iš Lietuvos/Lithuania į Gudruva/ Smarthuania?! Bet pala:

2. Lietuviško aukštojo mokslo ypatingos pridėtinės vertės diplomų savininkų gebėjimui spręsti sudėtingus uždavinius A (skaitymo), B (skaičiavimo) ir C (technologijų panaudijimo problemų sprendimui) srityse NEAPTIKTA.

Minėtas lietuviškas aukštasis proto, deja, diplomų savininkams neprideda. Bent jau daugumai jų. Tskant, su kokiais neaukštais IQ gimė, su tokiais ir universitetus baigė. Todėl ir uždavinius jiems spręsti per sunku. Nes galvos pajėgumai neneša. Skirtingai nuo japoniškų ar suomiškų diplomų savininkų.

Sakysite, pikta ir graudu? Neskubėkite verkti - pridėkime dar liūdesėlio:

3. Net ir tie kuklūs gebėjimai, kuriuos turi diplomuoti lietuvaičiai, dažnu atveju yra pertekliniai, kuomet kalbame apie darbo rinką. Tiesiog dauguma darbo vietų, kurias tenka užimti aukštojo mokslo diplomų savininkams Lietuvos ūkyje, nereikalauja net tų gebėjimų, kuriuos jie turi. Ir tai, be abejo, atsispindi ir jų darbo užmokestyje.

Gal ši schema gali bent dalinai paaiškinti tuos jaunimo emigracijos mastus, kuriuos matome Lietuvoje pastaruoju dešimtmečiu?

Diplomų kepimo pramonės dėka lietuvaičiai masiškai įgyja išsilavinimą, kuris nėra reikalingas darbuose, kuriuos jiems tenka dirbti. Tačiau tas išsilavinimas leidžia atlikti nesudėtingą darbo rinkos sąlygų analizę aplinkinėse šalyse ir pasiskaičiuoti pragyvenimo kaštų ir tikėtino atlyginimo už įvairų darbą santykį.

Todėl kiek bankų ekspertai nesuoktų savo pasakų, kiek Laisvos rinkos institutas negėdintų, kiek Andrius Užkalnis berašinėtų visokių patyčių Delfiuose - minimaliai protingas žmogus pasiskaičiuoja ir priima sau ir savo šeimai naudingą sprendimą.

Ar tie jų sprendimai naudingi Lietuvai? Klausimas retorinis

Šaltiniai ir literatūra apie OECD Tarptautinį suaugusiųjų gebėjimų tyrimą (PIAAC):
-------------------------
Improve skills to build fairer, more inclusive societies (bendras puslapis su nuorodomis į įvairių šalių santraukas)
http://www.oecd.org/…/improve-skills-to-build-fairer-more-i…

Why skills matter by Andreas Schleicher, Director, Directorate for Education and Skills (šalių palyginimai)
http://oecdeducationtoday.blogspot.lt/…/why-skills-matter.h…

Lietuvos santrauka (15 puslapių)
http://www.oecd.org/skills/piaac/Skills-Matter-Lithuania.pdf

Padėk skleisti INFORMACIJĄ!
Paremk LDieną.lt

Naujausi

Skaitomiausi


1
2
3
4
5
6
7
8
Visi videoklipai


Rimtos istorijos:

Populiariausi per 7 dienas


Populiariausi per 30 dienų


Populiariausi per visą laiką



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas
Kiekvienas žmogus su čia pateikta informacija elgiasi savo nuožiūra.
Pradžia: 2014 rugpjūčio 18 | 1.367 | 441.851
Susisiekti: