Nica: Europos ateities fragmentas?

Anonimusas
Pridėti naują straipsnį >

Nori prisidėti? Dalinkis straipsniu arba rašyk savo!

Kiek kartų reikia praskelti sau kaktą grėbliu, kad europiečiai ant jo neliptų? Šis klausimas beveik šimto žmonių žūties fone, gali būti, kažką ir įžeis, bet tai, kas įvyko liepos 14 Anglų bulvare Nicoje, žemina ne tik prancūzus. Visai Europai yra pasiūlyta klauptis ant kelių.

Europiečiai užsispyrę niekaip nenori matyti, kad jiems yra paskelbtas karas. Kad jis vyksta senai. Kad jis kruopščiai suplanuotas. Kad šio karo operacijomis yra Paryžiaus pogromai, Briuselio sprogdinimai, Berlyno pasityčiojimai iš moterų, žudynės Nicoje. Naujiesiems Europos užkariautojams pralaimėtus mūšius sunku suskaičiuoti. Ir svarbiausia – nėra vilties, kad atsiras jėga, kuri sustabdys Europos civilizacijos griūtį.

Neskubėkite mane kaltinti už kraštutinybes. Tiesiog aš tai jau mačiau. Stebėjau dešimties ilgų metų bėgyje, kaip mažytis šaltinėlis migrantų į Australiją, kuri turi, ko gero, pačias griežčiausias atvykėlių adaptacijos savo žemėje taisykles, pagimdė ligą, nuo kurios šis kontinentas jau nepasveiks. Jis serga mirtina liga.

O viskas prasidėjo taip…

2005 metų gruodžio 11 dieną daugiau negu penki tūkstančiai Sidnėjaus pliažinio priemiesčio Kronalla gyventojų nuvyko į pliažą, išvarė iš jo „libanizus“ (taip ten vadina visus išeivius iš Artimųjų Rytų), nuvyko prie miesto geležinkelio stoties ir surengė šešių valandų protesto mitingą su vienu vieninteliu reikalavimu: „libanizus“ lauk! Kodėl?

Todėl kad savaitę prieš tai, gruodžio 4, grupė jaunų „libanizų“ sumušė du gelbėtojus Kronalla pliaže už tai, kad šie uždraudė jiems žaisti ten futbolą, tiesiog virš poilsiautojų galvų, tarp kurių, kaip paprastai, pusė buvo vaikai. Tą pačią dieną vietinio televizijos kanalo operatorius pateko į ligoninę, po to kaip „libanizas“, kuriam nepatiko, kad jį filmuoja, panaudojo prieš jį jėgą.

Kronallos gyventojas Brad Whittaker pareiškė tada vietiniam laikraščiui, kad ta diena buvo žmonių solidarumo demonstracija prieš siautėjimą etninių gaujų, kurios terorizuoja publiką Sidnėjaus pliažuose jau kelis metus. Tada kartu su Kronalla protestavo ir kiti Sidnėjau rajonai – Mairanda, Braiton-le-Send, Rokeil, Marubra.

Ir ką?

Šių vietinių gyventojų protestų rezultatu tapo … tų pačių vietos gyventojų sumušimas, kurį įvykdė Sidnėjaus policija. Apsiginklavę lazdomis ir balionėliais su ašarinėmis dujomis, policininkai visur atakavo baltuosius demonstrantus. Riaušių aukų buvo dvylika – penki policininkai, gavę į fizionomiją, ir septyni sumušti demonstrantai.

Jau sekančią dieną, gruodžio 12, apie du šimtus „libanizų“ susirinko prie vietos mečetės Lakemba rajone – dalis iš jų buvo ginkluoti pistoletais „Glock“ (septyniolika šovinių apkaboje, draudžiamas naudoti civiliams, yra policijos ginklas). Kratydami pistoletais, jie ruošėsi reidui į Marubrą. Aš mačiau dešimtis policijos mašinų aplink mečetę, bet nei vienas žmogus nebuvo areštuotas. O po pusantros valandos apie penkiasdešimt automobilių, pilnų „libanizų“, apsiginklavusių beisbolo lazdomis ir pagaliais, apvažiavo Marubrą Road ir suknežino pakeliui automobilius ir parduotuvių vitrinas. Apie dešimt vietinių žmonių apsiginklavusių „kas papuolė po ranka“ pajėgė organizuoti gynybą ir ėmė supti automobilius su „libanizais“ – ir štai tada įsikišo policija, privertusi skriaudėjus atsitraukti.

Tą patį vakarą dvi dešimtys automobilių su „libanizais“ įsiveržė į Kronallą, siaubdami parduotuves ir automobilius Elouera Road ir puldami ant visų, kas buvo gatvėje. Po valandos apie šimtas vietos gyventojų apsupo vieną iš mašinų su „libanizais“, bet policija išvaikė minią ir leido automobiliui išvykti.

Šiais susidorojimais Australijos valdžia leido aiškiai suprasti, kieno ji pusėje.

Štai maždaug toks Europos „paveikslas“ bus po maždaug dešimties metų…

Valstybėse, kurios patiria didžiausią migracijos spaudimą, gerai žinoma, kad pirmosios kartos emigrantai – pats lojaliausias valdžiai piliečių sluoksnis. Gavę (toje pačioje Australijoje) prieglobstį, o tuo pačiu ir bedarbio pašalpą, pašalpą už kiekvieną vaiką, lengvatas medicinos priežiūrai, pigų važiavimą visuomeniniu transportu, nuolaidas už komunalines paslaugas ir dažnai nemokamą arba beveik nemokamą valstybinį būstą, jie gyvena su nuoširdžiu padėkos jausmu ir pasiruošę ateiti prie rinkimų urnų po du kartus, kad palaikyti tokios vyriausybės bet kokius darbus. Mažai rūpindamiesi apie tai, iš kur imamos lėšos apmokėti jų paramai, daugelis tokių šeimų, atvykusių iš Artimųjų Rytų arba Indokinijos, gimdo Australijoje vaikus vieną po kito ir gauna už kiekvieną po 180 dolerių per savaitę, per tris-keturis metus pagal gaunamas pajamas jie aplenkia pajamas „aborigenų“ šeimos, kurie pildo tą patį iždą iš kurio vyriausybė semia lėšas imigrantams.

Toje pačioje Australijoje, gyvendami komunaliniame būste (pigus būstas, suteikiamas vargingiems imigrantams – išeiviams iš Artimųjų Rytų), jie jau po penkių-septynių metų perka arba stato pompastiškus, baltų plytų su kolonomis, dviejų aukštų namus, važinėja limuzinais, turi parduotuvėles, spaudos kioskus, taksi, tuo pačiu gaudami iš valstybės išmokas, kurios priklauso vargšams ir benamiams.

Priedo Australija gavo iš jų prekybą narkotikais, pogrindinę darbo rinką ir uždaras etnines gyvenvietes, arabiškus, kiniškus, vietnamietiškus ir kitokius „geto“miestų ribose, kurių neįmanoma įtakoti.0

Bet pagrindinė bėda netgi ne tame. Per dešimtmetį į gyvenimą atėjo antra karta „libanizų“, užaugusių Australijoje, bet išauklėtų jau „geto“ savomis tradicijomis esant nekintamam ir giliam nesiskaitymui (štai kur problemos šaknys!) su normomis tos visuomenės, kuri juos priėmė. Ši karta eina į gyvenimą su savo pranašumo jausmu prieš juos supančius.

Antra emigrantų karta gerai kalba angliškai, mėgsta saugaus sekso pamokas mokykloje (ir tuojau pat naudoja gautas žinias praktikoje), paveldi namus, automobilius ir savo tėvų verslą – tai kodėl gi jiems neperdirbti Australijos pagal savo poreikius?

Prancūzijoje vaizdai, kuriuos galima matyti Kliši-su-Bua arba Sen-Deni, nelabai skiriasi nuo mano nupieštų australiškų scenų. Ir valdžios reakcija Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje – tokia pati, kaip Australijoje.

Štai kodėl tai, kad 2005 gruodį pergyveno Sidnėjus, yra mano akimis tiksli prognozė Europos ateities po dešimties metų. Ir aš netikiu, kad Europa atras jėgų priešintis.

http://www.fondsk.ru/news/2016/07/16/nicca-fragment-buduschego-evropy-41446.html

Vertė Algimantas Lebionka

Įvertink straipsnį: +17 -0

Pridėti naują straipsnį >

Nori prisidėti? Dalinkis straipsniu arba rašyk savo!

VISI STRAIPSNIAI LIETUVA PASAULIS KAIMYNAI SMAGUMAI


Paprasti komentarai

Feisbukiniai komentarai


Naujausi 10 straipsnių

30 | 2017-07-25 | Kaimynai | +2 -0
A. Ždanova, V. Judinas
Интернет последних дней буквально переполнен публикациями сочинения ученицы 11 класса Анны Ждановой, 16-ти лет, участницы областного конкурса юнкоров «Свой голос» и многочисленными комментариями к нему. Прежде чем высказать своё мнение об этом сочинении, предлагаю вам лично с ним познакомиться. Skaityti toliau...
99 | 2017-07-25 | Lietuva | +6 -0
Durnių Laivo Kapitonė
Pasak VSAT, kad tai tikrai yra meškos pėdsakai, patvirtino jų nuotraukas matę ekspertai. Apie Lietuvos Valstybine sieną ir Europos rytinės sienos apsaugą. Citatos iš delfiųėLėRTė. O paskui paskaitysime tarp eilucių. Nemokate skaityti tarp eilucių? Patikėkite- tai bus įdomu! Skaityti toliau...
86 | 2017-07-25 | Pasaulis | +3 -0
LVI
„Mes norime, kad Komisijos personalas būtų vertinamas ir priimamas nepriklausomai nuo žmonių amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos ar negalios. Jeigu remsimės įvairove, būsime novatoriškesni ir ES piliečiams pateiksime geresnius rezultatus“. Skaityti toliau...
153 | 2017-07-25 | Smagumai | +8 -0
Lidžita
Aš visados stebėjausi (ir, ką čia slėpti, – stebiuosi iki šiol) žmonių mąstymo siauraregiškumu. Tarsi kiekvieno jų gyvenimas užsibaigtų ties nuosavu kiemu, vaikais ir darbu. Lyg pasaulyje vykstantys procesai niekaip neįtakotų jų ir jų vaikų padėties. Aš manau, kad daug engiamų grupių galėjo išvengti engimo, jei būtų pasiryžusios išeiti už savo virtuvės ribų. Tačiau, būkime atviri, net ir vadinami intelektualai dažnai palaimingai nesikiša į „ne savo reikalus“. O kas yra „ne tavo reikalas“ šiame globaliame pasaulyje? Skaityti toliau...
68 | 2017-07-25 | Lietuva | +4 -0
Algimantas Lebionka
Na iš štukorius tas laisvosios rinkos specialistas, o dabar ir Lietuvos sostinės Vilniaus meras Remigijus Šimašius. Ko jis per dvejų metų sėdėjimo mero kėdėje laiką tik nepridirbo! Jau Zuokas buvo ilgapirštis štukorius, o šitas dar ir už aną Ostapą Benderį didesnis šposinininkas. Paskelbė Šimašius, kad prie Neries įrengs pėsčiųjų ir dviračių takus, o nepraėjus net savaitei ėmė ir įrengė. Skaityti toliau...
110 | 2017-07-25 | Lietuva | +5 -0
Algimantas Lebionka
Ši svoločių valdžia neriasi iš kailio, besistengdama kaip kuo labiau engti lietuvius, varyti juos iš tėvynės, senelius marinti badu, bet ji yra gerumo ir dosnumo įsikūnijimas, kai kalba eina apie taip vadinamus „pabėgėlius“, kuriuos ji be tautos mandato veža į Lietuvą iš Afrikos ir Artimųjų Rytų. Kaip elgiasi šita svoločių valdžia su savo piliečiais, mes gerai žinome. Senovės graikų išminčiai yra teigę (Plutarchas, „7 graikų išminčių puota“), kad pati sunkiausia žmogui yra skurdi senatvė. Senatvė žmogui savaime yra kančia, o skurdžią senatvę yra sunkiausia ištverti. Dauguma Lietuvos pensininkų negauna net 200 eurų pensijos per mėnesį, už kuri Skaityti toliau...
66 | 2017-07-25 | Kaimynai | +2 -1
Algimantas Lebionka
Viktoro Orbano žodžiais, „egzistuoja Sorošo planas“, kuris numato perkelti į Europą milijoną migrantų iš musulmonų pasaulio ir juos paskirstyti tarp ES valstybių. Agentūra TASS informuoja, kad Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas, kalbėdamas šeštadienį Rumunijos mieste Baile Tusnad, pareiškė, kad „Sorošo imperija“ griauna ne tik Vengrijos interesus, bet ir visos Europos. Skaityti toliau...
61 | 2017-07-25 | Kaimynai | +4 -1
Algimantas Lebionka
Lenkija paveldėjo iš komunistinės epochos būrį privilegijuotų tos epochos mastodontų-teisėjų, kurių interesai buvo priešingi demokratijai, t. y. tautos daugumos interesams. Lygiai tokia pati situacija pas mus, kur teismai patys save renka, patys sau skiria karališkas privilegijas, modifikuoja savo nuožiūra konstituciją. Lenkija ėmėsi sausinti šią teismų sistemos pelkę. Skaityti toliau...
72 | 2017-07-25 | Smagumai | +2 -1
Šarūnas Navickis
Valdžia – blogis. Nuo šio fenomeno niekur nepabėgsi ir nieko nepadarysi, tačiau suprasti – bent jau pamėginti – galima ir netgi verta. Maža, kas. “Valdžia gadina, o absoliuti valdžia gadina absoliučiai“ kitados ištarė lordas Aktonas. Šis pakankamai plačiai žinomas teiginys lyg ir turėtų prablaivinti žmogaus protą bent jau tiek, kad jis nustotų tikėti (aš net nesakau – pasitikėti) valdžia. Tačiau kažkodėl taip neatsitiko... Gal proto įmigis per gilus? O gal jo išvis nėra? Skaityti toliau...
72 | 2017-07-25 | Lietuva | +3 -0
Ekspertai.eu
Paklauskime savęs – ar „Vakaro žinių“ publikacija tėra nevykęs ir nekaltas pokštas, ar tai, vis tik, Rusijos minkštosios galios ataka prieš svarbiausią asmenį valstybėje, kuris formuoja valstybės nacionalinio saugumo politiką ir prašosi būti išgirstas? Priešas nesnaudžia, būkime budrūs. Skaityti toliau...

Reklama

Paveiksliukai


Rėmėjas

Puslapis feisbuke

Dar komentarų

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas
Kiekvienas žmogus su čia pateikta informacija elgiasi savo nuožiūra.
Pradžia: 2014 rugpjūčio 18 | 1.367 | 441.851