JAV siekiant pasaulinės hegemonijos, kažkas labai norėtų sunaikinti Rusiją, ryžtingai pasisakančią prieš Amerikos globalistų kėslus!..“
Autorius: Valdas Anelauskas Šaltinis: http://ltnacionalistas.wordpre... 2014-12-10 10:37:11, skaitė 3875, komentavo 0
Valdas Anelauskas
Kaip sakoma, Vakarų fronte nieko naujo. Sisteminėje Lietuvos žiniasklaidoje pastaruoju metu sklando itin populiarios „sąmokslo teorijos“ – neva V. Putino strategija neapsiribos vien tiktai Ukraina, esą todėl Kremlius brandina „suktą planą“ Šiaurės ir Baltijos šalims „pamokyti“ ar netgi okupuoti. Oficialų užsienio politikos kursą visuomenei pristatantys politologai-propagandistai nuolat postringauja apie „realias Rusijos grėsmes Baltijos šalims“ bei „fašistą“ Putiną, davusį komandą Rusijos kariniams daliniams užgrobti dar vieną gabalą pietryčių Ukrainos, prieš tai „sėkmingai aneksavus Krymą“…
– Pratęsiant pokalbį apie amerikanizmo ideologijos bei amerikietiškųjų vertybių ypatumus, gal vertėtų padiskutuoti ir apie taip vadinamus „naujuosius konservatorius“, kurie JAV politikoje ypač aktyviai reiškėsi prezidentaujant Džordžui Bušui jaunesniajam, o ir dabar jų įtaka, berods, nėra sumažėjusi?
– Pradėsiu nuo to, kad terminas „naujasis konservatorius“ (sutrumpintai „neokonservatorius“ arba „neokonas“) Amerikoje turi bent kelias reikšmes, tarp kurių yra ir tiesiog „žydas konservatorius“. Ir kadangi šioje amerikiečių politikų bei visuomenės veikėjų grupėje daugumą sudaro žydai, visai nenuostabu, kad jų rūpestis dėl Izraelio valstybės problemų dažnai netgi pralenkia rūpestį pačia Amerika. Kitaip sakant, Izraelio interesų lobizmas – viena svarbiausių Amerikos „neokonų“ veiklos krypčių.
Nors „naujieji konservatoriai“ buvo labai įtakingi pirmame šio amžiaus dešimtmetyje, kai JAV prezidentu buvo respublikonas Džordžas Bušas jaunesnysis, klaidinga būtų manyti, jog šiuo metu, prezidentaujant demokratui Barakui Obamai, „neokonų“ įtaka yra sumažėjusi. Galbūt jų įtaka nėra tokia akivaizdi, atvira, įžūli, kokia buvo anksčiau, bet jie tarsi veikia kitų rankomis: „spalvotųjų revoliucijų“ bei „arabų pavasarių“ lavina prasidėjo JAV valdžią perėmus demokratų partijos atstovui Obamai. O juk panašūs dalykai – respublikonų „neokonų“ pagrindinė specializacija!..
Dauguma „neokonų“ anksčiau buvo radikaliais kairiaisiais, nemažai jų gretose ir buvusių trockistų. Kaip kažkada trockistai svajojo apie permanentinę pasaulinę revoliuciją, taip dabar „neokonai“ svajoja apie permanentinį konfliktą visame pasaulyje! „Neokonų“ pamatinis siekis – „valdomas chaosas“, apie kurį anksčiau jau esame kalbėję. Tiesą sakant, „neokonų“ veiksmų schema man labai primena tai, kas įvyko Rusijoje po bolševikinės revoliucijos, kuomet „naujoji tvarka“ šalyje buvo diegiama per visuotinį chaosą, kai kariauti turėjo visi prieš visus. Būtent ši schema dabar sėkmingai yra taikoma Ukrainoje, Sirijoje. Panašiai bus ir kitose šalyse, apie kurias, aš manau, netrukus išgirsime…
– Ar ne absurdiška „valdomo chaoso“ šalininkus (buvusius trockistus) vadinti „neokonservatoriais“, jeigu jie veikia, kaip tikrų tikriausi radikalai?!..
– Žinoma, jog absurdiška!.. Bet čia įdomiausia yra tai, kad „neokonai“ kuo puikiausia sutaria su Baraku Obama. Kaip žinia, dabartinis JAV prezidentas jaunystėje buvo radikalių kairiųjų pažiūrų. Mat jis augo Havajuose pas savo senelius, be tėvo ir motinos. Jam tėvą atstojo – aktyvus JAV komunistų partijos narys Frankas Maršalas Deivis, kuris ir įtakojo būsimojo prezidento pasaulėžiūrą. Apie tai parašyta nemažai knygų, kurias aš atidžiai perskaičiau, tad apie neafišuojamas JAV prezidento biografijos detales žinau pakankamai daug. Net keli dokumentiniai filmai apie Barako Obamos „raudonąją jaunystę“ buvo sukurti!..
Beje, pačius „neokonus“ aš tiesiog vadinu „neotrockistais“. Ne veltui sakoma: „ne pagal vardą ar išvaizdą reikia spręsti apie žmogų, o pagal jo darbus“. „Neokonų“ darbai, visa jų veikla iškalbingai byloja apie pagrindinį, iš ties revoliucinį tikslą – perdirbti pasaulį pagal JAV modelį, siekiant, kad likusi žmonija taptų absoliučiai paklusni Amerikai. Prisiminkime, juk panašiai ir komunistų „Internacionale“ dainuojama: „Pasaulį seną išardysim iki pat pamatų, po to naujai pasaulį atstatysim…“. Tai koks gi čia konservatizmas? Tikrieji konservatoriai pasaulio neardytų, karų ir chaoso nekeltų. Žodžiu, „neokonai“ nėra jokie konservatoriai, jie tik prisidengia šiuo vardu, tarsi vilkai avių kailyje!..
– Jeigu „neokonai“ tebėra tokie įtakingi, papasakokite kiek plačiau apie šiuos „vilkus avių kailyje“, kokios priežastys sąlygojo jų atsiradimą Amerikoje?
– Tai grupė išties labai įtakingų Amerikos veikėjų, kurie šiandien klaidingai vadinami „neokonservatoriais“. Nors jie paklojo idėjinius pamatus dabartinei JAV užsienio politikai, bet naivu būtų manyti, kad „neokonai“ atsirado iš kart po to, kai pasibaigė Šaltasis karas. Esu nemažai apie tai skaitęs, jų veiklą studijavęs, tad gerai žinau, jog „neokonų“ ištakos pastebimos XX amžiaus šeštame dešimtmetyje, kuomet JAV intensyviai buvo kuriami atominio karo prieš TSRS planai. Būtent iš to meto žydų intelektualų, dirbusių JAV kariniam-industriniam kompleksui, vėliau susiformavo „neokonų“ politinio judėjimo branduolys.
Dauguma ankstyvųjų „neokonų“ bazavosi Amerikos strateginių tyrinėjimų centre RAND korporacijoje. Galėčiau paminėti bent keletą jų. Pavyzdžiui, kažkada labai įžymų, dabar jau retai beprisimenamą futurologą Hermaną Kaną, kūrusį atominio karo scenarijus bei teorijas kaip Amerika tame kare galėtų tapti nugalėtoja. Vėliau jis įsteigėHudzono institutą (angl. Hudson Institute), kur būdavo brandinamos įvairios „neokonams“ artimos idėjos. Ne tik ten, aišku, nes yra ir daugiau panašių „smegenų trestų“ ar „idėjų kalvių“ (angl. „think tanks“), tarkim, „Amerikos verslo institutas“ (American Enterprise Institute), „Paveldo fondas“ (Heritage Fundation) ir kiti.
Manau, reikėtų paminėti ir kitą branduolinio karo entuziastą – Albertą Volšteterį, kuris buvo vieno svarbiausių šiandieninių „neokonų“ Polo Vulfovico mokytojas. Kitas įžymus „neokonas“ Ričardas Perlas jaunystėje buvo Volšteterio dukters kavalieriumi. Išlieka labai tamprūs „neokonų“ kartų saitai. Be abejo, tam turėjo įtakos tai, kad visi jie žydų tautybės. Nuo seno ši tauta išskirtinį dėmesį tarpusavio saitams skiria…
Dar buvo toks Bernardas Brodis, įžymus karo teoretikas, sukūręs atominio karo strategijos pagrindus. Jį netgi vadino Amerikos Klauzevicu. Beje, visus šituos veikėjus pašiepė talentingas kino režisierius Stenlis Kubrikas juodojo humoro komedijoje „Daktaras Streindžlavas“…
Galima sakyti, tai buvo „neokonų“ judėjimo ankstyvoji srovė. Kiti vadino save „Niujorko intelektualais“. Pavyzdžiui, Irvingas Kristolas, laikomas „neokonservatorių“ judėjimo tėvu, kitas „neokonų“ patriarchas – Normanas Podhorecas.
Dauguma jų jaunystėje buvo kairiaisiais radikalais, bet po to, kai Stalinas politiškai nugalėjo, o vėliau ir nužudė jų dievinamą Trockį, visi dabartiniai „neokonai“ staiga patapo aršiais antikomunistais ir ėmė bendradarbiauti su CŽV įvairiose ideologinėse bei kultūrinėse diversijose prieš Tarybų Sąjungą.
Vertėtų paminėti iš nacistinės Vokietijos pabėgusį ir Amerikoje įsikūrusį žydų kilmės politinį filosofą Leo Štrausą, kuris šiandien laikomas „neokonų“ idėjiniu mentoriumi. Tai buvo išties įdomus, konservatyvių pažiūrų filosofas, todėl visai be reikalo dabar ant jo, kaip sakoma, visus šunis karia. Net jeigu daugelis dabartinių „neokonų“ studijavo ir buvo paveikti Leo Štrauso idėjų, tai dar nereiškia, kad būtent jis buvo jų tiesioginis įkvėpėjas ar mentorius (pvz., Karlas Marksas studijavo Hegelį ir buvo paveiktas jo filosofijos, betgi tai automatiškai nepaverčia Hegelio visų marksistų mentoriumi).
„Neokonų“ judėjimas ypač suaktyvėjo prezidentaujant Ronaldui Reiganui, kada atvirai deklaruojamu pagrindiniu Amerikos tikslu buvo Tarybų Sąjungos sunaikinimas. Net kelios „neokonų“ kartos būtent šio tikslo atkakliai siekė keletą dešimtmečių. Aišku, ne vien tik trockizmas turėjo tam įtakos, bet nuo Chazarijos žlugimo laikų daugel amžių puoselėta istorinė žydų neapykanta Rusijai, apskritai slavams.
Devintame XX amžiaus dešimtmetyje „neokonai“ dėjo didžiules pastangas, siekdami įtikinti visuomenę, esą Tarybų Sąjungos keliama grėsmė Amerikai yra kur kas didesnė, nei amerikiečiai ją įsivaizduoja. Jie atkakliai įrodinėjo, neva TSRS puoselėja slaptas ambicijas užkariauti JAV ir jau yra parengusi šiam tikslui ypač slaptus ginklus.
Pavyzdžiui, „neokonų“ inicijuota ekspertų grupė – „Team B“, kuriai vadovavo Polas Vulfovicas, sudaryta iš įvairių sričių specialistų, pirmiausia CŽV ginklų ekspertų, siekė įrodyti, kad Tarybų Sąjunga kelia realią karinę grėsmę JAV. Be abejo, visa tai tebuvo fikcija, ką aiškiausiai parodė CŽV atlikti oficialūs tyrimai – jokios slaptų ginklų programos Tarybų Sąjungoje nėra!.. Nepaisant to, „Team B“ ekspertų grupės išvada buvo „genialiai“ paprasta: „Kadangi JAV žvalgyba neaptiko galingos ginklų programos, tai reiškia, kad Tarybų Sąjungos ginkluotė ir krašto apsaugos sistema yra tokia rafinuotai įmantri, kad jos net neįmanoma aptikti…“.
„Kai 1991 metais sugriuvo Tarybų Sąjunga, tai Dikas norėjo, kad ne tik Tarybų Sąjunga sugriūtų, bet ir apskritai Rusija“, – rašo buvęs JAV gynybos ministras Robertas Geitsas neseniai paskelbtoje atsiminimų knygoje. Čia jis kalba apie savo kolegą, buvusį JAV gynybos ministrą, vėliau viceprezidentą Diką Čeinį – vieną iš kelių ne žydų kilmės „neokonų“, kurie galimai dėl to dar aktyviau, agresyviau reiškėsi, norėdami atrodyti kolegoms savais, 100% patikimais. Būtent prie tokių, be jokios abejonės, galima priskirti Zbignevą Bžezinskį ir Džoną Mackeiną!..
JAV siekiant užsitikrinti, kad Rusija ateityje nebegalėtų būti varžove Amerikos pasaulinei hegemonijai, buvęs viceprezidentas Dikas Čeinis labai aiškiai yra pasakęs – „reikia tiesiog sunaikinti Rusiją!..“. Manau, būtent šio tikslo dabar siekiama, šia kryptimi judama, respublikonams „neokonams“ dirbant ranka rankon su JAV prezidentu demokratu Obama…
– Jūsų paminėti „neokonai“ Z.Bžezinskis ir D. Mackeinas gerai žinomi Pabaltijo šalyse. Turbūt gan nesunkiai galėtume atrasti sąsajas tarp Amerikos „neokonų“ ir Lietuvos konservatorių – landsbergistų?
– Kadangi užsiminiau apie JAV „smegenų trestus“, kurių dėka atsirado amerikietiškasis „neokonų“ judėjimas, reikėtų paminėti, kad prieš gerus dešimtį metų, siekdami įrodyti, jog Baltijos šalims Rusijos keliama grėsmė neva nėra iš piršto laužta, Lietuvos konservatoriai – landsbergistai pasitelkė vieno JAV „smegenų tresto“ – korporacijos RAND specialiai atliktą studiją, kurioje buvo svarstoma Rusijos karinio įsiveržimo galimybė į Baltijos šalis, bei JAV ir NATO atsakas tokiu atveju. „Aš sau darau paprastą išvadą: JAV nėra naivios žiūrėdamos į permainas Rusijoje ir remiasi sena patarle: nori taikos, ruoškis karui“, – vėliau spaudos konferencijoje pareiškė Lietuvos konservatorių – „neokonų“ patriarchas V. Landsbergis.
Jau esame kalbėję apie įtakingą JAV „neokonišką“ organizaciją – „Nacionalinį demokratijos rėmimo fondą“(angl. „National Endowment for Democracy“), kuris organizuoja bei finansuoja kenkėjišką veiklą, nukreiptą prieš Rusiją. Norėčiau tik priminti, jog būtent ši organizacija 2013 metais apdovanojo „Dėdulę“ V. Landsbergį medaliu„Už tarnybą demokratijai“. „Už jo demokratinę viziją, drąsų vadovavimą ir visą gyvenimą trunkantį atsidavimą savo žmonių gerovei“, – įteikdamas V. Landsbergiui medalį sakė šio „neokonų“ fondo prezidentas Karlas Geršmanas. Ar galima įsivaizduoti dar didesnį pasityčiojimą iš Lietuvos žmonių?!..
Beje, kalbant apie Lietuvos konservatorius, būtina pabrėžti, kad jie mielai tapatinasi su Amerikos „neokonais“, kas ne kartą jų pačių viešai buvo pareikšta.
Gan tiksliai Lietuvos konservatorius apibūdino kultūrologas Andrius Martinkus: „TS-LKD yra globalistinės neokonservatizmo ideologijos, kurios forpostas yra JAV, klonas, kartu su liberalais ir socialdemokratais vykdantis Lietuvoje Revoliuciją, per pastaruosius dvidešimt metų sumažinusią šalies gyventojų skaičių 700 000 žmonių“.
Todėl aš ir sakau, kad su tikruoju konservatizmu Lietuvos konservatoriai-landsbergistai, kaip ir Amerikos „neokonai“, nieko bendro neturi! Jie veikiau yra revoliucionieriai, išsiskiriantys savo politiniu agresyvumu bei radikalumu. Landsbergistams būdinga rusofobija bei politinis ekstremizmas šalyje kelia nereikalingą įtampą, kursto karą, sėja destrukciją, ko pasekmėje Lietuva per kelis dešimtmečius prarado beveik milijoną tautiečių!.. Neteisinga būtų teigti, kad vien landsbergistai dėl to kalti. Bet tarp Lietuvoje veikiančių kairiojo bei dešiniojo flango sisteminių politikos personažų aš nematau jokio skirtumo, man jie absoliučiai vienodi – Amerikos „neokonų“ klonai, tarnaujantys Didžiojo Biznio interesams.
Lygiai taip pat nėra jokio skirtumo tarp JAV respublikonų ir demokratų. Vienas žinomiausių Amerikos disidentų, kelis kartus kandidatavęs į prezidentus, Ralfas Neideris gan tiksliai juos apibūdino: „Iš esmės tai viena korporatyvinė partija su dviem galvomis“ (angl. „essentially one corporate party with two heads“). Todėl aš ir neakcentuoju „neokonų“ ypatingumo ar skirtumo nuo kitų JAV politikų, nes jo paprasčiausiai nėra. Kiek atviresnis vienų agresyvumas, kiti – nuosaikesni, o esmė viena ir ta pati.
Beje, landsbergistų mentalitetą, sakyčiau, puikiai atspindi vieno iš jų propagandistų, kažkokio tūlo ožiabarzdžio su dviem pavardėmis R. Sadausko-Kvietkevičiaus postringavimai. Neseniai interneto tinkle „Facebook“ komentuodamas žinią, kad britų valdžia siekia gerokai apmažinti į šalį atvykstančių imigrantų skaičių, jis parašė:„Kai britai deportuos visus ten gyvenančius lietuvius, mes čia [Lietuvoje] galėsime sumažinti minimalią algą iki 200 eurų per mėnesį ir dar labiau padidinsime savo ekonomikos konkurencingumą“.
Tokie „opusai“ aiškiai parodo, jog „neokoniškai“ mąstantiems, nesvarbu kur jie begyventų, Lietuvoje ar Amerikoje, tradicinės konservatyvios, bendražmogiškos moralinės vertybės apskritai neegzistuoja. Iš jų politinio žodyno išbrauktos tokios sąvokos, kaip atjauta, tarpusavio supratimas, solidarumas, pagarba žmogui, elementarus teisingumas. Belieka šaltas pragmatizmas, biznio išskaičiavimu grindžiama veikla, kur žmogus tereiškia statistinį vienetą, paženklintą asmens kodu. Užtat jie ir trokšta valdyti kitus. Tokiems veikėjams, kaip teisingai prieš kelis metus pasakė prezidentas Rolandas Paksas, „žmonės tėra alaviniai kareivėliai, kuriuos gali kaip panorėjęs stumdyti“. Deja, tokia realybė Lietuvoje, kur valdžios kas keli metai keičiasi, o pati SISTEMA išlieka nepakitusi, absoliučiai priešiška žmogui.
– Reiškia, vienas pagrindinių „Naujosios Pasaulio Tvarkos“ komponentų, ypač populiarus ir „neokonų“ –landsbergistų gretose, ideologinis žmonijos kvailinimas?
– Judama būtent šia kryptimi, kurią galima vadinti ideologine globalizacija. Čia reikėtų paaiškinti, kad tikruosius savo kėslus Amerika veidmainiškai bando užmaskuoti tokiais pamatiniais Vakarų civilizacijos idealais, kaip rūpinimasis žmogaus teisėmis, tolerancija, arba tiesiog maskuojamasi abstrakčiais lozungais apie „laisvę ir demokratiją“.
Tiesą sakant, kai aš išgirstu Amerikoje pastoviai kartojamą – „fryyydam en dimakrysyyy“ (angl. „freedom and democracy“), lyg kokį vudu užkeikimą, man tiesiog norisi bėgti prie unitazo ir gerai išsivemti. Juolab, kad „neokonų“ propaguojama „fryyydam en dimakrysyyy“ – tiesiogiai susijusi su šlykščiausių patologijų, lytinių iškrypimų rėmimu ir propagavimu tiek pačioje Amerikoje, tiek ir visame pasaulyje!..
– O dar sakoma, neva Amerikos „neokonservatizmas“ siekia gelbėti visuomenę nuo liberalizmo, kuris iš pagrindų griauna tradicines moralines vertybes?!..
– Betgi tai tikrų tikriausia nesąmonė! Vadinamasis „neokonservatizmas“ – kur kas artimesnis liberalizmui, o ne tikram konservatizmui. Beje, senieji tradiciniai amerikiečių konservatoriai apskritai jų nepripažįsta, neigia „neokonų“ teisę atstovauti konservatyvioms vertybėms ir net vadintis konservatoriais. Senųjų konservatorių akyse „neokonai“ jokiu būdu nėra konservatoriškų interesų atstovai, jie tiesiog gudriai užsimaskavę liberalai globalistai!.. Apie tai nemažai kalbėjo, pavyzdžiui, Patrikas Bjukinenas, kelis kartus kandidatavęs į JAV prezidentus. Negaliu su juo nesutikti, kad vadinamieji „neokonai“ kompromituoja pačią konservatizmo sąvoką.
– Detalizuokite, prašau, kokiu būdu pasireiškia „neokonų“ kompromitavimas tikrųjų konservatizmo idėjų bei vertybių?
– Kaip jau sakiau, konservatoriais save vadinantys „neokonai“ šiandien dirba ranka rankon su Obama, tariamai pačiu liberaliausiu prezidentu JAV istorijoje. Todėl Obama, savo ruožtu, vis tiktai laikosi to paties – „neokonų“ nubrėžto JAV užsienio politikos kurso. „Neokonų“ direktyvomis grindžiama dabar Amerikos diegiama „naujoji globalioji etika“, kurios pagrindinės gairės yra tokios: Tarptautiniai santykiai iš esmės tai galios santykiai, o teisė čia vaidina labai menką vaidmenį; Lemiamas veiksnys – karinė galia, būtent galia pateisina esamą padėtį; JAV yra viešpataujanti pasaulinės tvarkos galia, kurią privalo pripažinti kitos pasaulio šalys; Kas ne su mumis, tas prieš mus; JAV šiuo metu užimama pozicija leidžia primesti savo pažiūras, interesus ir vertybes visam pasauliui; JAV privalo stiprinti savo hegemoniją pasaulyje; Žmogaus teisės yra aukščiau už valstybių ir tautų suverenumą…
Štai, pavyzdžiui, JAV prezidentas Obama, dirbantis ranka rankon su „neokonais“, nuvyko į savo istorinę tėvynę Afriką ir ėmė ten propaguoti homoseksualizmo plėtrą, pamokslaudamas tenykščiams čiabuviams apie „vakarietiškas vertybes“. Negana to, jis net pagrasino tėvynainiams, jeigu šie nepaklus „vaivorykštinei demokratizacijai“, turės nemažai problemų santykiuose su JAV, negaus ekonominės pagalbos ir t. t. Į tai Ugandos prezidentas atkirto Obamai, kad ugandiečiai geriau badaus ir žolę valgys, negu pasiduos tokiam įžūliam Amerikos spaudimui!.. Kai šių metų pradžioje, nepaisydamas Amerikos spaudimo, Ugandos prezidentas Joveris Musevenis pasirašė labai griežtą įstatymą, nukreiptą prieš homoseksualizmą. Uganda tuoj pat buvo apšaukta „homofobiškiausia pasaulio šalimi“, dėl ko, matyt, netrukus būtų sulaukusi sankcijų iš vadinamosios „tarptautinės bendrijos“…
Ir ką gi? Prieš kelis mėnesius naujasis Ugandos valstybės įstatymas staiga panaikinamas. Tai reiškia, jog brutalus spaudimas suveikė!.. O juk visa tai daroma „neokonų“ globalistinės strategijos rėmuose, pagal kurią homoseksualistų teisės šiandien yra aukščiau už pavienių valstybių ir tautų suverenumą.
– Tai reiškia, jog po Ugandos kapituliacijos homoseksualizmas bei kiti iškrypimai galės pergalingai žygiuoti per Afrikos kontinentą, kaip dabar žygiuoja per Ameriką ir Europą?
– Nežinau, kol kas sunku nuspėti, kaip ten kas bus. Mažai tikėtina, jog per artimiausius keliasdešimt metų šitokia grėsmė Afrikoje realiai atsirastų. Tuo labiau, kad pastaruoju metu Afrikoje pastebima didėjanti Kinijos įtaka, o šioje pasaulio supervalstybėje lytinių iškrypimų propagavimo tikrai nebus!..
Deja, skirtingai nei Afrikoje, mūsų vargšėje Lietuvėlėje homoseksualizmo įsigalėjimo grėsmė tampa visiškai reali. Tai akivaizdžiai parodė prieš du metus Vilniuje įvykęs vaivorykštinis „pasididžiavimo“ paradas, kurį aktyviai rėmė JAV ambasada. Na, o šiais metais JAV ambasada „tarptautinės dienos prieš homofobiją ir transfobiją“ proga netgi buvo išskėlusi vaivorykštinę homoseksualizmo vėliavą!.. 2015 metais Vilniuje, berods, ir vėl yra numatytos seksualinių iškrypėlių eitynės. Žodžiu, viskas daroma gan įžūliai, mat tokia yra JAV „neokonų“ agresyvi taktika, kurią Lietuvoje mielai palaiko jų klonai, konservatoriai – landsbergistai
Kai užpernai Vilniuje buvo rengiamos homoseksualistų eitynės, žurnalistai paklausė Vytauto Landsbergio nuomonės ir jis pasakė, kad šių eitynių centrine miesto gatve uždrausti negalima, esą Lietuva prieš visą pasaulį apsijuoks kaip šalis, kurioje diskriminuojamos seksualinės mažumos. O praeitą pavasarį, kai Europos Parlamente buvo balsuojama dėl kontroversiškos Lunacek ataskaitos (kovos prieš „homofobiją“ Europoje veiksmų plano), didysis „konservatorius“ V. Landsbergis prabalsavo UŽ, kartu su liberalu L. Donskiu…
Ši bjaurastis, gausiai suvešėjusi Vakaruose, o dabar leidžianti savo metastazes visame pasaulyje, tame tarpe ir Lietuvoje, – tai mums visiems rengiamos, totaliai išsigimusios ateities daigai. Viskas, kas šlykščiausia ir žemiausia, viskas, kas dabar mums atrodo ypač atgrasu, bijau, ateityje taps „visuotinai priimtina norma“?!..
Imkime, pavyzdžiui, PORNOGRAFIJĄ, kuri lyg moralinio vėžio auglys plinta visame pasaulyje. Atskira porno atšaka jau tapo vaikų pornografija, kur šlykščių seksualinių veiksmų aukomis tampa mažamečiai. Vaikų porno versle Amerikoje kasmet išnaudojama tūkstančiai vaikų nuo 3 iki 8 metų amžiaus, o bendra šios pornografijos verslo šakos pajamų suma siekia 2-3 milijardus dolerių per metus!..
Apskritai apie 89 procentai visos porno produkcijos yra pagaminama būtent Amerikoje ir tik 11 procentų – kitose šalyse. Iš žmogaus ydų daryti pinigus kur kas paprasčiau, nei iš kažko kito. Kapitalizmo sąlygomis visuomenės iškrypimas pasiekė kraštutinę ribą. Visai neatsitiktinai būtent Amerika, kapitalizmo citadelė, tapo pačių rafinuočiausių iškrypėlių būstine.
Homoseksualizmo ir kitų iškrypimų propaganda, seksualinių mažumų teisių gynimas jau peržengė bet kokias sveiko proto ribas. Tai tiesiog tyčiojamasi iš viso pasaulio!.. Pavyzdžiui, JAV viceprezidentas Džo Baidenas š. m. birželio mėnesį, tiesiai šviesiai, pareiškė, jog seksualinių iškrypėlių teisių bei privilegijų gynimas yra Amerikos užsienio politikos vienas pagrindinių tikslų ir visiems sodomijos priešininkams pagrasino susidorojimu. JAV viceprezidentas netgi pasakė, kad seksualinių iškrypėlių teisės apskritai yra aukščiau už tautų kultūrą ir tradicijas, o jų teisių gynimas – išskirtinis „aukštos civilizacijos“ valstybių politikos bruožas. Jis pavadino „nežmoniškomis“ valstybes, kurios neleidžia savo šalyse įdieginėti ir pilnai legalizuoti pederastiją…
Čia reikėtų priminti, JAV vyriausybės manymu, homoseksualizmo propagandos tarp vaikų draudimas yra bene rimčiausias nusikaltimas žmogaus teisių srityje. Valstybės, nestiprinančios iškrypėlių teisių (t. y., neleidžiančios pas save jaunimo tarpe laisvai propaguoti pederastiją, arba neįteisinančios vienalyčių santuokų), „privalės labai brangiai sumokėti už šitokį nežmoniškumą“ – štai taip pagrasino JAV viceprezidentas Džo Baidenas!..
Kreipdamasis į susirinkusius sodomitus ir jų teisių gynėjus, misteris viceprezidentas užtikrino, kad jie ir jų šalininkai yra pagrindinė visuomeninio gyvenimo tėkmė, o jų priešininkai – marginalai: „Jūs esate dauguma, o visi kiti – trogloditai“ – pasakė Baidenas. (Trogloditas – tai urvinis žmogus, pažodžiui verčiant iš graikų kalbos. Vakaruose dažnai tuo žodžiu vadina atsilikusius, nekultūringus ar nevisai pilno proto žmones).
Neseniai JAV valstybės žinybos gavo jau paties prezidento Obamos įsakymą – didžiausią dėmesį užsienio politikoje skirti homoseksualistų teisių bei privilegijų diegimui visose pasaulio šalyse. JAV prezidento patarėja nacionalinio saugumo klausimais Siuzana Rais irgi yra sakiusi, kad pederastų teisių gynimas nuo „globalinės diskriminacijos“ – vienas svarbiausių JAV užsienio politikos uždavinių žmogaus teisių gynimo srityje.
Būtent tokia „freedom and democracy“ turima omenyje, kai kalbama apie viso pasaulio „demokratizaciją“, o tiksliau amerikanizaciją!.. Nenorėčiau šia tema pernelyg išsiplėsti, bet turiu pasakyti, kad pastaruoju metu jau yra klojami pamatai pedofilijos legalizavimui. Nežinia, kada tai įvyks, bet kad tikrai įvyks, nėra jokių abejonių. Tai tik laiko klausimas. Tik pagalvokit, prieš kokius 50 metų ar kas būtų patikėjęs, kad nepriklausomoje Lietuvoje vyks „vaivorykštiniai“ homoseksualistų paradai, o virš JAV ambasados Vilniuje plevėsuos seksualinių iškrypėlių vėliava?!..
Beje, pačioje Amerikoje homoseksualūs pedofilai yra netgi įkūrę savo teisėms ginti specialią organizaciją –NAMBLA (angl. „North-American Men and Boys Love Association“) – „Šiaurės Amerikos vyrų ir berniukų Meilės asociacija“. Tik įsivaizduokite – homoseksualų organizacija, atvirai ginanti pedofilų teises!?.. Na, tiek to, gal jau užteks kalbėti šia išties man labai nemalonia tema…
Juozas IVANAUSKAS