Darvino teorija ir darvinizmas

Versijos.lt
+ 5 - 0
Autorius: Versijos.lt
Šaltinis: http://versijos.lt/darvino-teorija-ir-darvinizmas/...
7534-11-02 (2016 m.), skaitė 1505
0

Neseniai vakare užbėgau į svečius. Pasitikusi tarpduryje pažįstama priglaudė pirštą prie lūpų:

-Tsss… Netriukšmauk.

-Kas atsitiko?

-Mano mažius pamokas mokosi, vos pasodinau prie vadovėlių. – liūdnai prisipažino pažįstama. – Darvino teoriją kala.

-Ką kala??? – nuoširdžiai suglumau.

Taip, taip, šis, atsiprašant, „mokslas“ iki šiol kalamas į vaikų galvas, ir daroma tai visame pasaulyje su tiesiog pavydėtinu užsispyrimu. Kodėl? Kam naudinga skleisti šitą antimokslinę teoriją? Ne viskas taip paprasta. Pradėkime iš eilės.

Kas yra darvinizmas?

Iš tikrųjų Darvino teorijos kaipo tokios nėra, yra samprotavimų apie evoliuciją kryptis, kurią 1859 metais buvo išdėstyta knygoje „Rūšių kilmė“. Darvino pažiūrų esmę galima išreikšti penkiais sakiniais:

– niekas visų planetos gyvų būtybių nesukūrė, jos atsirado savaime.

– atsiradę natūraliu būdu, gyvi organizmai, veikiami aplinkos, lėtai ir palaipsniui keitėsi ir darėsi vis labiau sudėtingi ir tobulesni.

– pokyčių pagrindas – paveldimumas ir organizmų sugebėjimas keistis.

– natūralios atrankos esmė – kova už būvį.

– organizmų prisitaikymas prie gyvenimo sąlygų ir rūšių įvairovė – tai evoliucijos rezultatas.

Po 12 metų Darvinas išleido knygą „Žmogaus kilmė ir lytinė atranka“, kurioje tvirtino, kad žmogus kilo iš beždžionės natūralios atrankos keliu.

Kuo tikėti?

Darvino laikais buvo manoma, kad gyvybės pagrindas ląstelė – tai primityvus gumuliukas iš protoplazmos, kurio savybes paaiškinti lengva ir paprasta. Tačiau naujausi tyrimai įrodo, kad ląstelė – tai be galo sudėtingas mechanizmas, kurio funkcijų Darvinas net įsivaizduoti negalėjo. Ko verta vien tik maistingų medžiagų cirkuliacija, molekulinių konvejerių grandys, saulės šviesos pavertimo vitaminu D mechanizmas. Visa tai atsirado savaime? Tačiau kiek nevirė laboratorijose organinius buljonus, nieko neįvykdavo, gyvybė atsitiktinai, pati savaime, neužgimdavo.

Darvinas tvirtina, kad gyvūnų organai keisdamiesi tobulėjo. Tačiau tai visiška nesąmonė. Pats geriausias pavyzdys – žmogaus akis. Tai tobulas mechanizmas, kuris gali funkcionuoti tik tokiu pavidalu, kokiu egzistuoja. Jokios „pusakės“ ar „nevisai akys“ nefunkcionuos. Beje, pats Darvinas prisipažino, kad akis niekaip neįsipaišo į evoliucijos teoriją ir dar daugiau – sumala ją į miltus. Tačiau darvinistai kukliai tai nutyli.

Darvino teorija tvirtina, kad naujos kartos paveldi protėvių pranašumus ir dėl to be jokio įsikišimo iš šalies rūšis tobulėja. Atseit laukinėje gamtoje viskas vyksta kaip pas ūkininką, kai tas užsiima selekcija. Bet koks neraštingas valstietis, tai išgirdęs, juoksis iki dieglių pilve. Rūgštūs laukiniai obuoliukai patys savaime nepavirsta sultingais ir saldžiais obuoliais, viskas vyksta kaip tik atvirkščiai.

Pagal Darviną, evoliucija – tai neprotingi ir natūralūs procesai, kurių metu sudėtingi organizmai gimsta iš paprastesnių. Svarbiausias teorijos postulatas – formų kaita. Tai teisinga, veikiant aplinkai organizmuose įsijungia ir išsijungia vienokie ar kitokie genai, vyksta paveldimumo pokyčiai. Tačiau Darvinas kažkodėl pareiškė, kad viskas keičiasi tik į gerąją pusę. Ne, ne ir dar kartą ne – be dirbtinės selekcijos rūšis neprogresuoja, o degraduoja. Pasikartosiu – šita „paslaptis“ puikiai žinoma net visiškai neišsilavinusiems daržininkams.

Oficialus mokslas su įsiūčiu gina darvinizmą, jis tvirtina, kad žmogus yra vienintelė protinga būtybė, kad jis savarankiškai įveikė milžinišką kelią nuo beždžionės iki neandertaliečio, o paskui ir iki šiuolaikinio žmogaus ir dabar išdidžiai puikuojasi pačioje evoliucijos viršūnėje. Tai visiškai tušti nepagrįsti tvirtinimai, jų nepatvirtino nė vienas mokslinis faktas: žmogaus ir beždžionių genomas nesutampa, pas mus visiškai skirtinga smegenų sandara, imuninė sistema ir t.t. Iki šiol nerasta liekanų to sutvėrimo, kuris galėtų pretenduoti į jungiamosios grandies tarp žmogaus ir beždžionės vaidmenį. Per kelis tūkstančius metų nė viena beždžionė nepriartėjo prie žmogaus, o štai žmonėse degradacijos mutacijų skaičius vis didėja, tačiau juk pagal Darviną, kiekviena sekanti karta turi būti tobulesnė ir žmogus turi tapti vis labiau prisitaikęs prie gyvenamos aplinkos. Deja, realus gyvenimas visiškai ne toks.

Trumpiau tariant, Darvino teorija neatlaiko kritikos. Pasakysiu daugiau – jos netgi nereikia neigti, nes ji niekada nebuvo įrodyta. Nepaisant to, ji pasauliniame moksle užima viešpataujančią poziciją. Labai įdomu kodėl? Kad atsakytume į šį klausimą, pradžiai atidžiau įsižiūrėkime į autorių.

Įdomus gyvenimas

Jo biografija kelia tyrinėtojams, atvirai kalbant, nuostabą. Darvino motina mirė, kai Čarlzui buvo 8 metai, tėvui buvo visiškai nusispjauti į sūnaus auklėjimą. Vaikystėje jį laikė silpnapročiu, mokykloje mokytojai numojo į jį ranka, jis neturėjo gabumų jokiems mokslams. Nors esmė čia greičiausiai slypi elementarioje tinginystėje ir tėvų dėmesio deficite.

Paveldimumas pas Čarlzą buvo sunkus: senelis baigė gyvenimą savižudybe, tėvas kentė per didelį ūmumą, brolis skundėsi protiniu pervargimu, silpnumu ir atminties trūkinėjimais. Motinos linijoje irgi būta problemų: dvi jos seserys pasižymėjo kaip keistuolės, o brolis kentė depresijos priepuolius, beveik neatskiriamus nuo beprotybės. Trumpiau tariant – tamsi istorija. Kas dėjosi jaunojo Čarlzo galvoje, tiksliai iki šiol nežinoma.

Baigęs koledžą, Čarlzas negalėjo apsispręsti dėl ateities, mėgino tapti tai mediku, tai kunigu. Vėliau savo dienoraštyje rašė: „Trys metai Kembridže buvo praleisti veltui, kaip ir mokykliniai metai Edinburge“. Vienintelė jo aistra buvo vabalų kolekcionavimas.

Sulaukęs 21 metų, Darvinas – mokslų nebaigęs gydytojas, Dievo žodžio bakalauras, savamokslis gamtininkas – leidžiasi į 2 metų trukmės mokslinę ekspediciją kariniu laivu „Biglis“. Ar galėjo jis sukurti evoliucijos teoriją, o gal jo vardu pasinaudojo kaip širma? Apie tai ir kalba.

Kam prireikė šitos teorijos?

Gryniausia politika

Priešingai, nei priimta manyti, jokių mokslinių atradimų Darvinas nepadarė, praktiškai viskas buvo sugalvota iki jo. Karlas Linėjus sukūrė augalijos ir gyvūnijos sistematizaciją, įtraukęs į „primatų“ būrį beždžiones ir žmogų, jį palaikė P. Kampė. Žanas Batistas Lamarkas traktate „Zoologijos filosofija“ suformulavo evoliucijos koncepciją ir iškėlė teoriją apie žmogaus kilmę iš priešistorinių beždžionių. Čarlzo senelis – Erazmas Darvinas – savo darbe „Zoonomija, arba organinės gyvybės dėsniai“ išplėtojo evoliucijos ir natūralios atrankos teoriją.

Anglijoje tuo metu pasirodė ir naujos politinės-ekonominės idėjos. Adamas Smitas sukūrė mokymą apie „laisvą konkurenciją“, kurio pagrindą sudaro „natūralus naudos ieškojimas“ ir „natūralus žmogaus egoizmas“. Jo nuomone, neprisitaikę individai konkurencijos procese išnyksta.

Štai tokia natūrali atranka.

O Tomas Maltusas skambino visais varpais, tvirtindamas, kad žmonių skaičius didėja geometrine progresija, kai tuo tarpu gamyba plėtojasi tiktai aritmetine. Jis manė, kad reikia riboti gimstamumą, nes kitaip gamta pati atkurs pusiausvyrą, pasitelkusi badą, ligas, karus, smarkiai paaštrinusi konkurenciją tarp žmonių.

Štai tokia kova už būvį.

Nenuostabu, kad darvinizmas užgimė Anglijoje, kolonizatorių ir vergvaldžių šalyje. Aristokratams ir kapitalistams ten labai trukdė religinės dogmos apie žmogų, kaip Dievo paveikslą. Evoliucijos teorija buvo priimta Anglijoje ovacijomis, juk ji ne tik paaiškino, bet ir įteisino viršūnių aukštą padėtį ir teisę valdyti vergus – „šiame pasaulyje nėra vietos silpniems, išgyvena stipriausias, nieko asmeniško, ponai, juk tai natūrali atranka, tai – evoliucija!“

Sklinda gandai, kad tuos darbus Darvinas parašė ne pats, o grupė mokslininkų. Tvirtinimas neturi įrodymų, tačiau logiškas. Ir koks, pagaliau, skirtumas? Darvinizmas jau seniai neturi jokios mokslinės vertės, tačiau jis iki šiol aukštumoje, nes visa tai – gryniausia politika.

Neoreligijos triumfas

Prieš 150 metų darvinizmas suskaldė žmoniją, paneigė Dievo egzistavimą. Pasaulyje atsirado nauja ideologija – gyvenimas kaip stipriųjų kova su silpnaisiais, kur pralaimėjusieji turi mirti, o nugalėtojai triumfuoja.

Darvino teorija nustūmė šalin visas religijas, tiksliau, pati tapo nauja pasaulinio masto religija.

Be to, darvinizmas tapo moksliniu ir ideologiniu pagrindu daugeliui „mokslų“.

Pirmasis jų – ateizmas. Dievo neigimas. Prisiminkite, kaip su ateizmo pagalba aukštyn kojomis apvertė moralę, išklibino šimtmečių senumo visuomenės sanklodą, laužė žmonėms psichiką. Kaip linksma ir paprasta riedėti žemyn: „Dievo nėra, žmogus atsirado iš beždžionės, mes esame tik labai išsivystę gyvūnai, vadinasi, nereikia tramdyti instinktų. Šeima atgyveno. Šalin gėdą, poruotis su kuo pakliuvo taip pat paprasta ir natūralu, kaip išgerti vandens stiklinę. Didis mokslininkas Ilja Ivanovas netrukus sukryžmins žmogų su šimpanze ir pasaulyje užgims nauja žmonų rūšis Homo Sovieticus.“

Seksualinė revoliucija atslūgo trečiojo dešimtmečio pabaigoje, ateizmo siautėjimas tęsėsi dar dešimt metų.

Antras mokslas – eugenika. Teorija apie žmonių selekciją, taikomoji genetika. Jos autoriumi tapo Frensis Galtonas – Čarlzo Darvino pusbrolis. Eugenika turėjo moksliškai paaiškinti anglosaksų rasės pranašumą. Šis „mokslas“ turėjo dvi puses: 1) eugenika – aukščiausios rasės atstovų su neužterštu genetiniu kodu ir neturinčių paveldimų ligų, gimimo skatinimas; 2) eugenika – žemesnių rasių, nepilnaverčių žmonių gimimo stabdymas. Ši rasistinė teorija suklestėjo Amerikoje ir Anglijoje. Demokratiškoje Amerikoje trečiame dešimtmetyje buvo praktikuojama prievartinė sterilizacija ir eutanazija, buvo draudžiamos santuokos ne tik dėl medicininių, bet ir dėl rasinių ar net socialinių priežasčių.

Trečia – Fašizmas. Vienas kertinių šios ideologijos akmenų buvo nacizmas, išaugęs iš eugenikos, kuri remiasi darvinizmu.

Ketvirta – Nihilizmas. Šiuolaikinę Europą užplūdusi seksualinės revoliucijos, homofilijos, visaleidžiamumo banga tolerastijos fone – irgi „kūrybiškai perdirbtos“ Darvino teorijos plėtojimosi pasekmė.

Kam to reikia?

Jau daug metų darvinizmu aiškinamos žmonijos nelaimės ir kančios. Gyvenimas pagal natūralios atrankos dėsnius – tai dovana pasaulio elitui, jis dabar gali paaiškinti viską: savo privilegijuotą padėtį, teisę savo korporacijai užsiimti plėšimu, būtinybę pasitelkus savo armiją įvedinėti visoje planetoje savo demokratiją. Darvino teorijos rėmimas ir propagavimas yra vienas iš svarbesnių elito uždavinių.

Kodėl visa tai vyksta? Viskas paprasta. Žmonės užmiršo Dievą.


5   0
Pridėti naują straipsnį

Nori prisidėti? Dalinkis straipsniu arba rašyk savo!

Komentarai: 0

viešai nebus rodomas, įvesk, jeigu nori gauti pranešimą apie kitų komentarus

Siųsti komentarą

VISI STRAIPSNIAILIETUVAPASAULISKAIMYNAISMAGUMAI






Laisva informacija - laisvas žmogus!

Straipsnių TOPas

Reklama

Paveiksliukai


Video



Draugai

VISUOMENĖS SAUGUMO KONCEPCIJA

Puslapis feisbuke


Švieskis







150 metų Maksimui Gorkiui! Pilnas raštų rinkinys lietuviškai

Mus skaito