Simonas Kroydonas: Su Ukrainietėmis mūsų Lietuvaitės nepakonkuruotų, nė pro kur...

Autorius: Simonas Kroydonas Šaltinis: https://www.facebook.com/silvi... 2016-11-15 22:11:25, skaitė 7161, komentavo 1

Simonas Kroydonas: Su Ukrainietėmis mūsų Lietuvaitės nepakonkuruotų, nė pro kur...


Simonas Kroydonas inspektuoja postmaidauninę Ukrainą

Košicė. Slovakija. Nusileidžia lėktuvas iš Londono, ir išlipęs ir įkvėpęs gaivaus Karpatų oro nieko nelaukiau ir patraukiau į viešbutį. Miegas buvo gilus, užpakalį uodai man vėliau sukandžios Ukrainoje, ir aš įpykęs išgaudysiu visus uodus kambaryje ir pritrėkšiu šituos kraujo prisisiurbusius niekadėjus vietiniu Užgorodo laikraščiu.

Nubudo rytas, ir aš kaip pareigingas mokinukas, jau 6 ryto stoviniavau stotyje. Netruko atvažiuoti minkštas ir patogus autobusas ir už geros valandos aš jau atsidūriau prie Slovakijos-Ukrainos sienos.

Sveika gyva Ukraina, paso štampas, ir mano koja įžengė į Ukrainos žemę. Sveiki atvykę į gilų sovietmetį. Man labai patinka Ukraina. Žinot kai už pirmus 170 svarų davė 5700 grivinų, aš labai rimtai susimasčiau, kaip jas sugebėsiu išleisti. Planavau pabūti čia savaitę, o užsibuvau visas tris. Kaip gali jaustis žmogus, kuris išsikeičia svarus į grivinas, ir įlipus į vietinį troleibusą pravažiavimas kainuoja 2 grivinas. Palyginimui už svarą davė visas 34, už eurą 29.

Už eurą Užgorode gali pravažiuoti vietiniu autobusu/troleibusu 15 kartų. Už eurą bare jums išeis 2 bokalai alaus, o geram restorane ir didelis Mojito, o už 10 eurų vietinės Leonavičiūtės nugrauš jums kotą. Už eurą išeis du pakeliai cigarečių Bond, arba pakelis jau pačiomis geriausiomis Ukrainoje laikomų Parlament. Už eurą išeis kepsnys bare, gerų dešrelių puskilogramis, trys ledai, o už pusantro euro jau galėsite nusipirkti gero vietinio šnapso butelį.

Užgorodas gražus senas pasienio miestas, su pilimi, keliais muziejais, kuriuose aptikau visko. Pradedant kavos maišu, baigiant 19-to amžiaus didžėjų pultais. Kaip muziejininkė Zofija pasakojo, 19 amžiuje didžėjai miksuojant muziką, dar nenaudojo Cubase, bet naudojo Acid Pro, o miksavimui naudojo Reason. Nieko nuostabaus, nes Verdis Traviatą parašė naudodamas kompiuterinius semplus, tik ne wav o mp3 formatu. Beje, Verdis kartu su Bethovenu ir išrado radijo formatą, pagal kurį iki šiol per radiją ir yra transliuojama visa šiuolaikinė muzika.

Dar sužinojau, kad per pirmą pasaulinį karą, Rusai laimėjo prieš Vokiečius pietų fronte tik todėl, kad Rusai sugebėjo atjungti Vokiečiams internetą.O antrajį pasaulinį karą Rusai laimėjo pralauždami Vokiečių frontą vėlgi tik todėl, kad Rusų sąjungininkai Amerikiečiai, užblokavo Vokiečių generolams prieigą ir prie skype, ir prie tuo metu buvusio itin populiaraus hotmail elektroninio pašto, tad Vokiečių vermachto kareiviams ėmus tarpusavy bendrauti per feisbuką, viskas buvo rusų iššifruota, ir todėl vokiečiai pralaimėjo karą. Taip pat per Užgorodo žinias sužinojau, kad Lidžita Kolosauskaite pagaliau atrado savo meilę Lampėdžių karjere.

Užgorodas man patiko, kadangi kaip tik pataikiau ant elektroninės muzikos festivalio. Apsilankiau ir jų Karaoke baruose.Juose dažniausiai būdavo dainuojami šansonai.Lyrinės dainos apie mafiją, rebiatas, blatnos dainos. Kas penkta daina buvo soundtrackas iš serialo Bumeris, arba Peterburgo Banditai, arba iš kultinio Rusų filmo Brolis. Banditų gyvenimas Ukrainoje yra itin romantizuotas. Vaikinai nori būti banditais, merginos – banditų sugyventinėmis. Sakysite gėda?

Oi ne gerbiamieji skaitytojai. Ukrainietės žino savo grožio kainą. Jos žino savo vertę Slovakijoje, į kurią savaitgaliais masiškai plūsta tenkinti vietinių vyrų. Tokios merginos paprastai nešioja auksinę grandinėlę ant kairės kojos, ir tai yra jų skiriamasis ženklas.

Gal jūs galite man paaiškinti, kodėl Ukrainos restorane užsisakius bokalą alaus, prie jo atneša kmynų? Ką su tais kmynais reikia daryti? Susiberti į alų, ar tuos kmynus valgyti ir užgerti alumi. Šiaip Ukrainietės jau padarė pažangą ir pradėjo skustis kojas. 2000-3 metais buvau sutikęs itin gražių Ukrainiečių panelių, kurios visiškai nesiskusdavo nei kojų, nei pažastų. Aš vis bandžiau atskleisti šį unikalų ukrainietišką fenomeną, bet vyresnio amžiaus Ukrainiečiai mane paprotino, kad klausti moterų, kodėl jos nesiskuta kojų ir ūsų yra tiesiog nepadoru. Aš nežinau, ar padorus žodis yra Kūšplaukis, bet tai labai panašu kaip Rupšlaukis, o Rupšlaukis yra skutamas apgamo plaukas.

Ne veltui paminėjau visokius apgamus ir spuogus. Labai daug Ukrainiečių merginų ir vyrų nešioja tokius didelius, išsikišusius apgamus, iš kurių kyšo rupšlaukiai.

Ilgai Užgorode neužsibuvau,ir patraukiau į Ukrainos nacionalistų fortpostą - Lvovą. Lvovas gražus istorinis miestas, siauromis gatvelėmis, tai tarsi Vilnius 1993-aisais, kuomet Vilnius dar buvo natūralus, neišsčiustytas, neiškvėpintas, ir dvokiantis, kaip Pylimėlių gyventojo Artūro, pederastinių liberalų bendruomenėje žinomo, kaip Pilnaties Iguana nūžnykas.

Bet Vilnius pasikeitė. Pasikeis ir Lvovas.

Keliavimas traukiniais Ukrainoje yra dar viena atgaiva. Nesvarbu, ar tai būtų plackartas ar Kupe. 6 valandų kelionė iš Užgorodo į Lvovą nekainavo nė 2 eurų. 8.5 Valandų kelionė iš Lvovo į Odesą kainavo tris eurus, 7 valandų kelionė iš Mykolaev į Černivcky kupe vagone, su patalyne kainavo vos 3 eurus. Patarčiau visuomet važiuoti Kupe, kadangi Plackarte vietiniai choholai valgo neapsakomo šlykšaus kvapo šprotus, staurides ir dar kažkokias mažas rukytas ir aliejuje mirkytas žuveles, ir visa tai užgeria bambaliniu alumi,ir dar kai Ukrainiečiai keliauja po 19 valandų tiesioginiais reisais, kaip Užgorod–Odesa, visas vagonas prasmirsta prakaito, nevėdinto oro, rūkytos ir aliejuje mirkytos žuvies ir alaus mišiniu. Tualetai ten iš vis baisūs, kaip ir tarybinio sukirpimo traukinių palydovai, kurie su visais kalba pakeltu tonu, nors Kupė, kas vadintųsi kaip VIP-inis variantas, traukinių palydovai yra žymiai malonesni.

Kiekvienam vagone yra po du-tris palydovus, nors tą patį darbą galėtų atlikti vienas žmogus per visus tris vagonus. Nieko stebėtino, nes įlipus į miesto troleibusą ar autobusą, be vairuotojo jame būna dar ir stora moteriškė, kuri pardavinėja bilietus po 2 grivinas. Net neįsivaizduoju, kokie yra kaštai ir sąnaudos, nes kiekvienam troleibuse, autobuse yra po tokią moteriškę, plius vairuotojas.

Ukraina dar labiau atpigo. Užsieniečiams, bet ne Ukrainiečiams. Jeigu paskutinį kartą už Britanijos svarą davė 13 grivinų, tai dabar 34. Už eurą dabar duoda 29 grivinas. Aišku, tada alaus bokalas geram restorane kainavo 10, dabar 20 grivinų. Ukrainoje yra labai geras dalykas keliaujant traukiniais - tai traukinių stotyse įrengti moteliai su kambariais poilsiui. Paprastai išsinuomoti kambarį juose kainuoja 7-10 eurų žmogui. Jeigu išsinuomoti butą, kaina 6-8 eurai už parą, jeigu motelyje ar toliau nuo centro esančiame viešbutyje, kaina ta pati. Odesa, Kijevas patys brangiausi Ukrainos miestai. Juose kainos prasideda nuo 20 eurų už parą.

Mano naujas atradimas buvo Ukrainos Nida. Greitai šis kampelis vadinsis Ukrainos Rivjera. Greitai apie jo investicinį atsiperkamumą rašys ir Raimondas Kuodis ir į jį plūs visas rusiškai susikalbantis Rytų Europos jaunimėlis. Šis kurortas vadinasi Zatoka. Ten yra Ukrainos Palanga, tik žymiai gražesnė, su Nidos vaizdais. Tai beprotiškai gražus kurortas, tik jis yra kiek apleistas, gaujos šunų naktimis valkiojasi paplūdymiais, o tuose paplūdymiuose miega prisigėrusios pigaus alaus ir sidro porelės. Restoranų kainos yra juokingos. 2-3 eurai už kepsnį, tiesa ten viskas meniu patiekiama 100 gramų. Jei pvz. steikas, tai jo kaina 100 gramų. Nori garnyro, papildoma kaina, nori duonos prie garnyro, dar papildoma kaina.

Kurorte dominuoja Moskvičiai, Žiguliai ir man sukėlė juoką, kai supuvusiu 1975 metų atvažiavusiu Žiguliuku pirmuku, gražiai apsirengę vaikinai kadrina merginas, o jos būna labai laimingos, nes vaikinai taigi su mašina. Mašinos Ukrainoje kainuoja 3-4 kartus brangiau nei Didžiojoje Britanijoje, o mokytojo alga yra vos 80-90 eurų per mėnesį. Pensija 18-20 eurų per mėnesį.

Ukrainiečiai, kalbant apie algas, taip nemeluoja kaip Lietuviai, ypač Lietuvos biurokratai, kurie iš 300-400 eurų algelės skrenda atostogauti į 5 žvaigždučių viešbučius Turkijoje ar Egipte ir visiems pasakoja kaip ten pigu, nors nutyli, kad kelionę padovanojo kokioj Norvegijoje ar Anglijoj sunkiai triūsdamas tėtis ar boyfriendas, kuris dukrai ar dykaduoniui sūnui parveža ir normalesnių drabužių, kadangi tiek Ukrainoje, tiek Lietuvoje pardavinėjami rūbai arba pardavinėjami kaip karščiausia naujiena, iš tiesų JAV ar UK yra jau 3-4 metai kaip išėję iš mados.

Nepasakyčiau, kad Ukrainietės labai gražios. Gal dėl to, kad ten didžiulis skurdas ir jos neišgali nusipirkti gero makiažo, kokį turi mūsų lietuvaitės. Ukrainietės yra paklusnesnės nei Lietuvės, bet kartu jos neturi jokių manierų ir prisigėrusios spjaudo, keikiasi, gliaudo semečkes, kas Lietuvoje buvo tik giliam sovietmetį, na ir dar nebent prie Lampėdžių Pliažo gali pamatyti iš kokių Biržų ar Kelmės atvažiavusias kaimietukes, kurios dar elgiasi kaip laukinukės ir kurios, kaip ir Ukrainietės, apatinį trikotažą keičia kartą per savaitę.

Čia žinokite, nejuokauju. Pačios išvaizdžiausios klube sutiktos ukrainietės išsikalbėjus papasakojo, kad eilinės ukrainietės apatines kelnaites keičia kas savaitę, o jau tokios kaip jos - iš gerų šeimų, kas tris dienas. Aišku, Kuršėnuose, Kelmėje ir kituose Lietuvos provincijos miestuose, ko gero irgi yra tas pats, bet normalios merginos, kaip ir vaikinai tvarioje vakarietiškoje visuomenėje į dušą eina kiekvieną rytą ir kiekvieną vakarą, o apatinį trikotažą keičia kas dieną. Mano supratimu, tai lygiai taip pat būtina, kaip plauti rankas prieš valgį ir valyti dantis ryte ir prieš einant miegoti.

Dar nemačiau nei vienos šalies, kurioje taip būtų skatinamas girtavimas. 24 val. per parą dirbančios parduotuvės, kur du trečdalius asortimento sudaro alkoholis. Rūko ir geria ukrainiečiai daug. Labai daug. Geria iš liūdesio, sielvarto, nes algos mažos, kainos aukštos, rusenantis konfliktas Donbase siurbia mokesčių mokėtojų, kurių yra labai mažai - pinigus.

Jeigu rimtai, tai čekį gaudavau tik apsiprekindamas maisto parduotuvėse. Ukrainoje karaliauja grynieji. Karaliauja baisinė korupcija, kai Universiteto egzaminus gali paprasčiausiai nusipirkti, kaip ir patį Medicinos Universiteto bakalauro – magistro diplomą. Ar jūs bent įsivaizduojate, kiek Ukrainoje yra gydytojų, inžinerių, teisininkų, kurie paprasčiausiai nusipirko diplomus už kiek daugiau nei tūkstantį dolerių?

Aš labai apsidžiaugiau, kad negimiau šitoje šalyje, bet kartu tai šalis, kuri atsistatys.Tai šalis, kuri mums tieks pigią darbo jėgą. Kokie jausmai turėtų sukilti, kada matai skelbimus viliojančius darbu Lenkijoje. Ir darbas Lenkijoje yra didelė kiekvieno Ukrainiečio svajonė. Apie darbus Britanijoje, Norvegijoje, Kanadoje jie net nesvajoja.


Ukrainiečiai važiuoja dirbti net į Lietuvą

Ukraina - taip pat ideali šalis, kurioje gali susirasti baltaodę išsilavinusią gražią žmoną. Daug 70-80 mečių amerikiečių, airių, britų, danų, vokiečių atvažiuoja čia ir veda dvidešimtmetes. Ar ta meilė tikra, aš tikrai jums to nepasakysiu, nes nežinau. Ar tai Europos Tailandas, galbūt, bet vieną dalyką supratau čia jau pirmomis dienomis.

Su Ukrainietėmis mūsų Lietuvaitės nepakonkuruotų, nė pro kur...