Problema yra neoliberalizmas, kurį įgyvendina Europos Komisija

Versijos.lt
| +4 -0 Autorius: Versijos.lt
Šaltinis: http://www.propatria.lt/2016/11/charles-woolfson-problema-yra.html
2016-11-17, skaitė 556
Pridėti naują straipsnį >

Nori prisidėti? Dalinkis straipsniu arba rašyk savo!

Imigrantai juodadarbiai, tarp jų ir lietuviai, Jungtinėje Karalystėje buvo pateikiami kaip pagrindinė priežastis britams balsuoti už „Brexit“. Britai, žvelgiant iš Briuselio perspektyvos, buvo pateikiami kaip populizmui ir ksenofobinėms nuotaikoms pasidavusi tauta, nuėjusi labai neteisingu keliu.

Tačiau Švedijos Linköpingo universiteto darbo studijų profesorius Charles Woolfsonas teigia, kad iš tiesų Europos Sąjunga su savo viršnacionalinėmis institucijomis labai trukdo vystyti vidurinei klasei naudingą politiką, nes pirmenybę teikia ne darbuotojų sąlygų gerinimui, bet kapitalo interesams.

Profesorius pateikia vienos latvių įmonės pavyzdį Švedijoje. Savo straipsnyje „Laisvas darbo jėgos judėjimas ir „Brexit“: nacionalinio suvereniteto ir ksenofobijos reikšmė Britanijoje po „Brexit“ jis rašo apie tai, kad vos ne iškart po naujų narių įstojimo 2004 m. į Švediją atvyko latvių statybininkai, kurie turėjo renovuoti seną karinę mokyklą.

Jie buvo įdarbinti latvių įmonėje „Laval ir partneriai“ už latviškus atlyginimus. Švedijoje labiau įprasta dėl darbo užmokesčio, kuris keliskart viršija latviškus atlyginimus, susitarti kolektyvinėje sutartyje.

Švedų profesinės sąjungos užblokavo statybų aikštelę ir pareikalavo laikytis švediškų taisyklių. „Laval“, kurią teisiniame procese finansiškai rėmė ir švedų darbdaviai, kreipėsi į nacionalinį teismą referuodama į pažeidžiamas europines sutartis.

Nacionalinis teismas savo ruožtu kreipėsi į Europos Teisingumo Teismą, kuris pareiškė, jog draudimas samdyti „pigesnius“ darbuotojus prieštarautų europinei teisei ir sutartims. Taip europiniu lygmeniu buvo įteisintas socialinis dempingas, kai turtingesnių šalių iškovota socialinė gerovė ir darbuotojų apsauga neteko prasmės.

„Tai turėjo šalutinį efektą darbo santykiams visoje Europos Sąjungoje (ne tik Švedijoje)“, – interviu DELFI sakė profesorius.

Jo teigimu, Jungtinėje Karalystėje migrantai taip pat laikyti problema, nors, pašnekovo įsitikinimu, jie veikiau simbolizuoja problemos simptomą.

Esminė problema, Ch. Woolfsono manymu, yra neoliberali Europos Komisijos politika, kuri siekia dereguliuotos ir lanksčios darbo rinkos visoje Europoje ir labiau teikia pirmenybę kapitalo savininkų interesams.

– Britų balsavimas dėl išstojimo iš Europos Sąjungos dažnai įvardijamas kaip reakcingas nacionalizmas, kuris iš esmės yra negatyvus. Jūs savo ruožtu kalbate, kad nacionalizmas gali būti ir pozityvus. Kas yra pozityvus nacionalizmas?

– Pozityvus nacionalizmas, kuris yra priešprieša reakcingam ir izoliuotam nacionalizmui, savo esme yra „liaudiškas“ ir „demokratinis“. Jo turinys pirmiausia yra apibrėžiamas kaip pasipriešinimas, kad nacionalinis valdantysis elitas neperimtų „sprendžiamosios kovos“ dėl demokratinių teisių.

Demokratinė nacionalinė politika taip pat aiškiai oponuoja akivaizdžiai nutolusioms, supranacionalinėms Europos Sąjungos institucijoms, kurios apriboja nacionalinių parlamentų galias, teikia pirmenybę globalaus kapitalo interesams prieš eilinių dirbančių žmonių interesus, iš esmės pamina dirbančių viduriniosios klasės šeimų interesus.

Ši nuostata negavo dėmesio pastarojo laikotarpio debatuose apie tai, kaip vyko „Brexit“. Tačiau aš manau, kad šiuo metu egzistuoja galimybė pateikti šiuos argumentus apie fundamentaliai nedemokratinę ir kapitalui palankią Europos Komisijos vykdomą politiką.

Taigi pozityvus nacionalizmas tarsi iš naujo atstato tautos teises spręsti savo ateitį nacionalinės valstybės lygmeniu. Ateitį, kurios nediktuoja bankininkai, kapitalo savininkai, Londono Sičio interesai ir taip toliau. Tai siekis, kad dirbančių žmonių interesai būtų atstovaujami nacionaliniuose, tautos rinktuose, demokratiniuose parlamentuose.

– Tai košmaras Briuselio biurokratams…

– Tai jų pačių sukurta problema ir aš neturiu didelės empatijos Briuselio biurokratams. Nenoriu skambėti kaip koks populistas, bet aš tikrai pažįstu tokio tipo žmones, dirbau Europos Sąjungai ir Europos Sąjungoje daugybę metų. Ir kuo ilgiau dirbau, tuo labiau įsitikinau, kad tai ypatingai elitinis, nedemokratinis projektas.

– Savo straipsnyje jūs teigiate, kad tai tik laiko klausimas, kada kitos valstybės paseks Jungtinės Karalystės pėdomis. Kokius matote to ženklus, kurie pagrįstų prielaidą?

– Aš iš tiesų manau, kad tai tik laiko klausimas. Klausimas tik tas, kokiu pagrindu kitos šalys gali palikti Europos Sąjungą. Turiu pasakyti, kad kai kuriose kitose šalyse apklausos rodo, jog tik maža dalis visuomenės pasisako už pasilikimą Europos Sąjungoje.

Tik aš manau, kad ateityje Europos Sąjungą paliksiančios šalys (o aš manau, kad taip nutiks), tai padarys ne tik dėl populistinių ir ksenofobinių, prieš užsieniečius nukreiptų sentimentų, bet labiau dėl siekio įtvirtinti demokratinį, nacionalinį suverenitetą.

Tai reiškia, kad dirbanti visuomenė nori jausti, jog yra savo likimo kalvis, ir nenori priklausyti nuo nutolusio, viršnacionalinio elito, įsikūrusio Briuselyje bei nepasižyminčio jokia demokratine atskaitomybe.

– Kai kalbate apie dirbančius žmones ir vidurinę klasę, kuri esą yra nepatenkinta nutolusiais Briuselio sprendimais, ar turite mintyse vadinamąjį „socialinį dempingą“, kai iš skurdesnių šalių, pavyzdžiui Lietuvos, atvykusi darbo jėga numuša vietos darbuotojų darbo užmokestį? Galbūt tai labai prisideda prie neigiamo imigrantų įvaizdžio Jungtinėje Karalystėje ir kitur?

– Vienas esminis narystės Europos Sąjungoje momentas yra laisvas darbo jėgos judėjimas. Tai reiškia, kad darbuotojai gali judėti iš vienos šalies į kitą Europos Sąjungos viduje, jie turi teisę įsidarbinti apeidami formalumus, vizų sistemą ar panašiai.

Darbuotojams iš Baltijos šalių ir Rytų Europos tai labai patraukli sistema. Aš tai puikiai suprantu. Tai galimybė užsidirbti daugiau pinigų, kuriuos galima investuoti savo kilmės šalyse arba panaudoti įsikuriant gyvenimui kitose Europos Sąjungos šalyse, pavyzdžiui, Britanijoje. Ir daug migrantų taip elgiasi: šiuo metu Jungtinėje Karalystėje gyvena apie 1 mln. Europos Sąjungos piliečių iš naujų šalių narių. Taigi iš esmės laisva darbo jėgos judėjimo laisve pasinaudojo didelė dalis žmonių, jie pasirinko dirbti ir gyventi kitose valstybėse.

Šia prasme daug kas atrodo pozityvu, todėl kai kurie žmonės pasirenka nematyti, kad užsieniečiai kartais stigmatizuojami, atskirti nuo geresnių galimybių, negauna teisingo atlygio už darbą. Prisiminkime, kad darbo užmokesčio lygis kai kuriose turtingesnėse ir senesnėse Europos Sąjungos šalyse yra beveik penkis kartus aukštesnis nei, tarkime, Lietuvoje šiuo metu. Taigi motyvas vykti dirbti yra labai didelis.

Vis tik bet kuriuos atveju tamsioji šio reikalo pusė ta, kad dauguma tų, kurie išvyko, savose šalyse turėjo daugiau ar mažiau kvalifikuotą darbą, bet atvykę į senesnes Europos Sąjungos šalis dirba pusiau arba visiškai nekvalifikuotą darbą, kuris vis tiek yra geriau apmokamas nei kvalifikuotas darbas jų kilmės šalyse: pavyzdžiui, mokytojo darbas Lietuvoje.

Taigi atvykėliai iš Rytų Europos numušė darbo jėgos kainą Jungtinėje Karalystėje: jie buvo pasiruošę dirbti ilgas valandas labai sunkiomis sąlygomis ir gauti žemesnį atlygį nei vietos darbuotojai. Šio proceso rezultatas, kalbant biurokratų kalba (ko aš baisiai nemėgstu) yra socialinis dempingas, kai darbo užmokestis žemėja, o darbo sąlygos bloginamos.

Šiuo klausimu buvo daug diskusijų. Vienas iš įdomiausių disputų yra latvių įmonės „Laval“ byla Švedijoje. Po to, kai 2004 m. prie Europos Sąjungos prisijungė naujos šalys, švedų profesinės sąlygos bandė blokuoti vienos įmonės darbą, kuri įdarbindavo latvių darbininkus ir mokėdavo mažesnius atlyginimus nei už tokį darbą mokama švedams (žemesnius nei buvo susitarta tarp švedų darbuotojų ir darbdavių). Ta byla pateko į Europos Teisingumo Teismą. Teismas, galiausiai, nusprendė, kad latvių įmonė „Laval“, kuri teikia paslaugas Švedijoje, bet įdarbina latvių darbuotojus už mažesnį darbo užmokestį, nieko nepažeidžia.

Tai turėjo šalutinį efektą darbo santykiams visoje Europos Sąjungoje (ne tik Švedijoje), pamynė nacionalinių profesinių sąjungų gebėjimą apginti savo narių interesus. Taigi žvelgiant iš nacionalinės darbuotojų perspektyvos kilo didžiulis susirūpinimas, nes tai sumažina profesinių sąjungų gebėjimą derėtis dėl darbo užmokesčio ir darbo sąlygų. Ypač tai pasakytina apie tokius sektorius kaip statybos, žemės ūkis, slauga, transportas. Tai sektoriai, kuriuose darbo jėga neorganizuota, nesusivienijusi ir patiria didžiausius iššūkius.

– Jūsų papasakota „Laval“ byla neabejotinai turėjo neigiamos įtakos profesinių sąjungų veiklai ir darbuotojų gebėjimui ginti savo interesus, tačiau kodėl manote, kad tai kažkaip susiję su Jungtinės Karalystės piliečių sprendimu pasitraukti iš Europos Sąjungos?

– Na, jei pažiūrėtume iš esmės, kas nutiko, tai už „Brexit“ balsavo žemesnio socioekonominio sluoksnio, vyresni Jungtinės Karalystės piliečiai, kurie nebūtinai yra įgiję aukštąjį išsilavinimą. Kitais žodžiais tariant, tai tie populiacijos segmentai, kurie gyvena buvusiuose pramonės regionuose, pastaruoju metu patiriančiuose didžiulį nuosmukį arba pasižyminčiuose didele imigrantų, kurie dirba žemės ūkyje, koncentracija.

Žmonės tuose regionuose linko balsuoti už „Brexit“, nes teisingai ar klaidingai įsivaizdavo, kad migrantai sukelia jų problemas. Bet aš sakau gana aiškiai: tai ne migrantai yra problema, problema yra neoliberalizmas, kurį įgyvendina Europos Komisija, teikianti pirmenybę darbdaviams prieš darbuotojus ir siekianti sukurti lanksčią ir iš esmės nereguliuojamą darbo rinką, kurioje profesinių sąjungų gebėjimas derėtis dėl darbo sąlygų buvo ypač susilpnintas.

Pasirodė, kad migrantai yra simptomas, bet esminė priežastis yra neoliberali Europos Komisijos vykdoma politika.

– Tačiau Jungtinė Karalystė turėjo labai daug išimčių Europos Sąjungoje, ne viskas, ko imasi Europos Komisija, taikoma ir Jungtinei Karalystei. Taigi Londonas turėjo svertų nepaisyti Europos Komisijos arba sušvelninti vykdomą politiką.

– Tiesa, kad Jungtinė Karalystė Europos Sąjungoje buvo viena koja, šalis tikrai tikėjosi išvengti europinių reguliavimų, susijusių su darbu ir įdarbinimu, kiek tik tai įmanoma. Jūs palietėte labai naudingą ir įdomų aspektą.

Aš jums oponuočiau, sakydamas, kad net tie progresyvūs teisės aktai, kurie galimai stiprino darbuotojų teises europiniu lygmeniu, buvo vėliau sistemiškai paminti dabartinės Europos Komisijos ir jos pirmtakių per pastaruosius 10-15 metų.

Todėl būtų neteisinga sakyti, kad Europos projektas aiškiai gina darbuotojų teises ir siekia pagerinti įdarbinimo sąlygas. Tos teisės yra gana silpnos ir yra nuolat paminamos. Europos Komisija iš esmės perrašo Europos projektą kapitalo turėtojų naudai prieš darbo jėgą.

– Jūs taip pat teigiate, kad „Brexit“ buvo nukreiptas ir prieš griežtą ekonomiją arba taupymo politiką. Gal galite papasakoti apie Jungtinės Karalystės patirtį šioje srityje: ar iš tiesų ji laikėsi griežtos ekonomijos?

– Tiesą sakant, Jungtinėje Karalystėje darbuotojų teisės ir sąlygos buvo susiaurintos gana negailestingai, pablogėjo vidurinės klasės pragyvenimo standartai. Ne taip stipriai, kaip Lietuvoje per krizę, bet galima pasakyti, kad Jungtinėje Karalystėje darbo rinka buvo viena iš sričių, kuri patyrė griežtą taupymo politiką, įgyvendintą tiek leiboristų, tiek konservatorių.

Jeigu konkrečiau, viešasis sektorius patyrė masinius apkarpymus, atlyginimų mažinimą, padaugėjo darbuotojų, dirbančių ne visą darbo dieną, darbo vietų, kur dirbama visą dieną, kiekis sumenko, padidėjo nedarbas. Visa puokštė, kurią matėme ir Lietuvoje, išskyrus tai, kad tokia politika vykdoma ilgą laiką.

Jungtinėje Karalystėje yra regionų, kurie tikrai yra prislėgti. Jie prislėgti todėl, kad pastaruosius dešimt metų ar panašiai nematė jokių vystymosi ženklų. Jų ekonomika nusmukusi dėl griežtos nacionalinės Vyriausybės taupymo politikos, o pati šalies ekonomika buvo specialiai sukonstruota tarnauti labiau bankininkų interesams nei pramoninės infrastruktūros vystymui ar subalansuotam regionų vystymui.

– Tikriausiai galima tai pavadinti klaida, ypač turint mintyse, kad kapitalas yra laisvas judėti, todėl po „Brexit“ tik ir ieško, kur nusėsti?

– Nėra net klausimo, kapitalas neturi jokio lojalumo nacionalinei valstybei. Finansinės įmonės jau deklaravo savo intencijas po „Brexit“ ir pareiškė, kad ketina Londono Sičio operacijas perkelti kur nors kitur.

Ir tai gana ironiška: pradedant Margaret Thatcher Britanija naikino savo pramonę dešimtmečiais bei suteikė pirmenybę kapitalui Londono Sityje. Visa gerovė, kuri buvo sukurta dėl naftos gavybos Šiaurės jūroje, galėjo būti investuota į produktyvią pramonę, bet Jungtinė Karalystė buvo išeikvota, deindustrializuota: mes uždarėm fabrikus, uždarėm plieno gamyklas, uždarėme pagrindinę gamybos infrastruktūrą.

Rezultatas, kurį mes turime šiandien, deindustrializuota, nuskurdinta, tulžinga, išsigandusi Jungtinė Karalystė, kurioje ryškėja priešiškumas: jis iš dalies buvo regimas per „Brexit“.

– Jūs manote, kad neoliberalios politikos priemonės ir griežtas taupymas buvo taikomas tiek valdant leiboristams, tiek konservatoriams?

– Taip, tikrai. Tiesą sakant, šioje šalyje labai trūksta progresyvios, demokratinės ir į liaudį orientuotos alternatyvios politikos. Tai kelia nerimą. Kita vertus, Leiboristų partijoje prasidėjo tikras mūšis dėl Jeremy Corbyno lyderystės ir vykdomos politikos. Taigi egzistuoja naujo impulso galimybė, kuri ateityje galbūt galėtų vesti į progresyvią politiką, apie kurią pasakoju.

Į šią vasarą vykusią kovą dėl lyderystės Leiboristų partijoje įsijungė šimtai tūkstančių naujų narių, kurie įstojo į partiją norėdami paremti J. Corbyną. Iš tiesų žmonės kalba apie naują socialinį judėjimą Britanijoje.

Realybė yra tokia, kad šiuo metu leiboristams vis dar vadovauja J. Corbynas. Patinka tai kam nors ar ne, bet, nepaisant to, jis oficialiai yra už pasilikimą Europos Sąjungoje. Aš manau, kad pačioje Leiboristų partijoje reikia debatų, o tie elementai, kurie agituoja už išstojimą iš Europos Sąjungos, turi ryškiau artikuliuoti ir aiškiau apibrėžti savo siekius, kurie turi būti grįsti demokratijos principais. Kai kurie šių siekių jau yra paremti paties J. Corbyno ir žmonių aplink jį, bet tokia politika gali būti įgyvendinama tik už Europos Sąjungos ribų.

Pavyzdžiui, reikia sustiprinti dirbančiųjų teises, atsikratyti profsąjungoms priešiško reguliavimo, formuoti teisingą, demokratinę ir lygesnę Britanijos visuomenę. Netikiu, kad Theresa May ir konservatorių lyderiai paremtų socialinio teisingumo ir lygybės idėją, nesvarbu, kiek beapsimestų.

– Aukštasis teismas neseniai paskelbė, kad Vyriausybė, be parlamento pritarimo, negali inicijuoti šalies išstojimo iš Europos Sąjungos, nepaisant referendumo rezultatų. Kaip manote, ar tai ką nors pakeis?

– Aš manau, kad tai dar vieną dulkių audra po „Brexit“ vykdomoje Britanijos politikoje. Ar šis sprendimas sustos čia, kol kas atviras klausimas, reikia palaukti keletą savaičių, galbūt iki sausio mėnesio, kai Aukščiausiasis Teismas pasisakys apie Aukštojo teismo sprendimą. Bet leiskite man pasakyti: dauguma parlamentarų supranta, kad jų rinkėjai balsavo pasitraukti iš Europos Sąjungos ir todėl menkai tikėtina (nebent jie nebenori būti išrinkti), kad jie eitų prieš visuomenės nuomonę. Net jeigu klausimas iš tiesų atkeliaus į parlamentą, aš manau, kad sprendimas „pasitraukti“ bus patvirtintas ir parlamente.

Kalbino Eglė Samoškaitė

Įvertink straipsnį: +4 -0
Pridėti naują straipsnį >

Nori prisidėti? Dalinkis straipsniu arba rašyk savo!


VISI STRAIPSNIAI LIETUVA PASAULIS KAIMYNAI SMAGUMAI


Komentarai


Naujausi 15 straipsnių

192 | 2017-08-18 | Lietuva | +14 -3
Kibirkštis
Mūsų laikmetyje yra išpilta be galo daug purvo ant Tarybų Sąjungos. Įvairiomis manipuliacijomis stengiamasi netgi apjuodinti jos pergalę Didžiajame Tėvynės Kare, nutylimos įvairios šio karo pusės, skleidžiami mitai apie TSRS „draugystę“ su fašistine Vokietija, išdavikišką TSRS politiką kovojančių prieš fašizmą armijų atžvilgiu ir t.t. Birželio 22 d. – Didžiojo Tėvynės Karo pradžios diena – yra puiki proga paneigti šiuos mitus ir parodyti tikrąjį to laiko vaizdą. Žinoma, mitų apie Didįjį Tėvynės Karą yra sukurta tiek daug, kad tam, kad visus juos paneigtume, turėtume parašyti knygą. Tad čia mes trumpai išanalizuosime tik dalį tų mitų ir pateik Skaityti toliau...
64 | 2017-08-18 | Kaimynai | +1 -2
Kibirkštis
Rugpjūčio 10-13 dienomis Leningrade vyko Rusijos Komunistų Darbininkų Partijos (RKDP) organizuota tarptautinė teorinė komunistų konferencija, skirta Didžiosios Spalio socialistinės revoliucijos šimtmečiui – „Spaliui-100“. Konferencijoje dalyvavo dešimtys marksistinių-lenininių partijų atstovų iš viso pasaulio: nuo Ispanijos iki Kazachstano, nuo Norvegijos iki Šri Lankos. Skaityti toliau...
94 | 2017-08-18 | Pasaulis | +5 -5
Kibirkštis
Visi žinome, kad Vokietijoje 1933-1945 m. siautėjo nuožmi, tūkstančius ir milijonus nekaltų aukų nusinešusi fašistų diktatūra, į valdžią atėjusi formaliai „teisėtu“, „demokratiniu“ rinkimų keliu. Tačiau retas kuris dabarties jaunuolis, ypač šalyje kaip Lietuva, bus girdėjęs apie Ernstą Telmaną (1886-1944) – bene žymiausią to meto vokiečių didvyrį ir patriotą, tapusį visos Europos antifašistinio pasipriešinimo veidu ir 1944 m. rugpjūčio 18 d. kritusį nuo nacistinių budelių kulkų. Kas jisai buvo? Skaityti toliau...
119 | 2017-08-18 | Lietuva | +4 -1
Tomas Dapkus
Pakomentavus ankstesniame post'e dabartinio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko ir tuomečio teisėsaugos darbuotojų profesinių sąjungų lyderio Vytauto Bako laišką Rusijos režimui kviečiant bendradarbiauti kai kurie komentarai bei nauji įvykiai pasirodė tiek svarbūs, kad juos verta aptarti atskirai. Skaityti toliau...
77 | 2017-08-18 | Smagumai | +2 -2
Igoris Ašmanovas
Мы видим в СМИ и соцсетях чудовищный хайп вокруг новых технологий, «нового технологического уклада». Ему уже с полгода. Не заметить его нельзя. Ну если уже на совещаниях у Путина повторяют эти модные шумовые слова, значит, коробочка уже заполнилась доверху. Skaityti toliau...
97 | 2017-08-18 | Pasaulis | +5 -1
Algimantas Lebionka
Praėjusį pirmadienį JAV prezidentas Donaldas Trampas pasirašė memorandumą, kuris nurodo JAV prekybos atstovui atlikti tyrimą dėl galimų intelektualinės nuosavybės grobimo atvejų iš Kinijos pusės. Kinai, kaip mano Vašingtone, priverčia KLR dirbančias JAV kompanijas dalintis intelektualinės nuosavybės pobūdžio informacija, priešingu atveju kinai neleidžia joms čia užsiimti verslu. Kinijos valdžia pasirengusi ryžtingai atsakyti į JAV sankcijas. Apie tai kalbama Kinijos komercijos ministerijos pranešime. Skaityti toliau...
149 | 2017-08-18 | Lietuva | +7 -1
Lietuvių aktyvistų frontas
Atėjo lemiama galutinio su žydais atsiskaitymo valanda. Lietuva turi būti išvaduota ne tik nuo azijatų bolševikų vergijos, bet ir nuo ilgamečio žydijos jungo. Lietuvių aktyvistų frontas visos lietuvių tautos vardu kuo iškilmingiausiai pareiškia: 1. Senoji Vytauto didžiojo laikais suteikta Lietuvoje prieglaudos teisė žydams yra visiškai ir galutinai atšaukiama. 2. Kiekvienas be išimties Lietuvos žydas šiuo yra įsakmiai įspėjamas nieko nedelsiant apleisti Lietuvos žemę. 3. Visi tie žydai, kurie išskirtinai pasižymėjo Lietuvos valstybės išdavimo ir lietuvių tautiečių persekiojimo, kankinimo ar skriaudimo veiksmais, atskirai bus traukiami Skaityti toliau...
107 | 2017-08-18 | Smagumai | +1 -4
Julijus Štreicheris
"Roterdamo dažnasis", olandų žinių tarnyba, paskelbė šį įdomų dalyką pasaulio spaudai birželio 19 dieną 1933 metais. Taip vadinama pasaulio ekonomikos konferencija vis dar vyksta Londone. Tai yra konferencija su daug kalbų ir mažai darbų. Žydai nusprendė panaudoti konferenciją savo tikslams. Jie liepos 15 dieną paskelbė Pasaulinę žydų konferenciją. Šios konferencijos siekis yra diskutuoti ir sudaryti gaires nukreiptas prieš nacionalsocialistinę Vokietiją. Šie sprendimai ir gairės bus atneštos ir pasaulio ekonomikos konferencijon. Tuo pat metu, žydų konferencija susitars dė Skaityti toliau...
71 | 2017-08-18 | Lietuva | +4 -4
Paulius Nežinosi
Dr. Paulius Josefas Gėbelsas 10 Įsakymų nacionalsocialistams 1. Vokietija yra tavo tėvynė. Mylėk ją virš visko ir daugiau darbais, negu žodžiais. 2. Vokietijos priešai yra tavo priešai, nekęsk jų visa savo širdimi. 3. Kiekvienas tautietis, net žemiausias, yra Vokietijos dalis, mylėk jį kaip myli pats save. 4. Sau reikalauk tik pareigų, tada Vokietija irgi atgaus savo teises ir privilegijas. 5. Didžiuokis Vokietija. Tu turi teisę didžiuotis tėvyne, už kurią milijonai paaukojo savo gyvybes. 6. Tas, kas smurtauja prieš Vokietiją, smurtauja prieš tave, atsilygink jam savo kumščiais! 7. Atsilygink už tai, kas yra daroma. Jeigu t Skaityti toliau...
80 | 2017-08-18 | Lietuva | +6 -8
Paulius Nežinosi
Man atrodo keista, kad vyras, kuris, kaip kareivis, buvo šešis metus pripratęs prie aklo paklusnumo, turėtų staiga atsidurti konfilkte su vastybe ir jos konstitucija. Šito priežastys kyla iš mano jaunystės dienų. Kai man buvo septyniolika metų, aš atvykau į Vieną ir ten aš išmokau nagrinėti ir stebėti tris svarbius klausimus: socialinį klausimą, rasinę problemą ir, pagaliau, marksistų judėjimą. Aš palikau Vieną tvirtu antisemitu, mirtinu marksistinės pasaulėžiūros priešu ir vokiečių nacionalistu savo politinių principų atžvilgiu. Ir nuo tada aš žinojau, kad vokiškasis vokiškosios Austrijos likimas bus iškovotas ne tik Austrijos, bet ir Vokiet Skaityti toliau...
241 | 2017-08-18 | Smagumai | +14 -0
Blogeris Zeppelinusas
Visokių kvailysčių ir silpnaprotystės apraiškų per savo netrumpą gyvenimą regėjau. Ir net patyriau. Bet tai, ką matau savo akimis Lietuvos Žmogaus Teisių Centro FB puslapyje ant tiek kvaila ir idiotiška, kad net sunku tuo patikėti! Skaityti toliau...
264 | 2017-08-18 | Kaimynai | +8 -2
Symonas Kroydonas
Vos spėjau išnešti kudašių iš Kamenec Podolskij,kai į jį su savo mašina įvažiavo Asta Kuznecovaitė. Per savo gyvenimo draugą Mantą Jurevičių perdavė man žinutę,kad patykos manęs ir įdurs adatą į nugarą,ir tada aš būsiu užkrėstas jos nešiojamu ir platinamu ŽIV virusu,hepatitu ir visokiomis baisiomis ligomis,todėl ačiū vienam iš jūsų ,kad įspėjote,ir vos tik sužinojau ,kad Kuznecovaitė pasirodė Kamenec Podilski mieste,šokau į mašiną ir visu greičiu į šiaurę ,į Ivano Frankovską. Skaityti toliau...
126 | 2017-08-18 | Pasaulis | +8 -1
Algimantas Lebionka
Barselonos teroristų tikrieji vardai yra Merkel ir Sorošas, Junkeris ir Tuskas, Grybauskaitė ir Skvernelis, globalizmas ir liberalizmas. Tai jiems remiant vyksta Europos tautų genocidas, islamizacija ir negrizacija, tai jų dėka į Europą vežami teroristai iš Afrikos ir Artimųjų Rytų, melagingai vadinami „pabėgėliais“. Tai jų dėka iš mūsų vaikų, anūkų, iš visos mūsų tautos atimama ateitis. Skaityti toliau...
160 | 2017-08-18 | Pasaulis | +7 -1
Algimantas Lebionka
Piliečių susipriešinimas JAV plečiasi. Šiomis dienomis Vašingtone išniekino 16-jo JAV prezidento Abraomo Linkolno paminklą, o prieš tai nuo vandalų rankų nukentėjo keli Konfederatų šalininkų paminklai. Vienas jų lyderiui ir legendai – generolui Li Šarlotsvilio mieste. Čia susidūrimų metu žuvo trys žmonės. Kairieji sukėlė isteriją Niujorke prie Trampo dangoraižio su šūksniais „Gėda! Ne Ku-Kluks-Klanui, ne fašizmui JAV, ne Trampui!“. Protestai jau apėmė 50 JAV miestų. Feikinė spauda viskuo kaltina baltuosius nacionalistus, dešiniuosius, o spalvotuosius ir kairiuosius vaizduoja nuskriaustaisiais. Skaityti toliau...
106 | 2017-08-18 | Lietuva | +9 -1
Dr. Jonas Ramanauskas | joramlt@yahoo.com
Filosofas V. Ražvilas. Kur tik pažvelgsi į kairę ir į dešinę, į viršų ir į apačią, visur tik skamba ir skamba iš visų pakampių karksėjimas „dviguba pilietybė“, „dviguba pilietybė“. Visiškai negalima suprasti, koks velnias tiems žmonėms užmynė ant smegenų, kad jie niekaip negali ištarti dviejų lietuviškų žodžių - dvi pilietybės. Ir trumpiau ir gražiai lietuviškai skamba, labai tiksliai yra atspindima klausimo esmė. Kaip protauja, taip ir kalba. Kas galvoje, tas ir ant liežuvio galo. Skaityti toliau...

Parodyti dar įrašų

Reklama

Paveiksliukai


Rėmėjas

Puslapis feisbuke

Dar komentarų

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas
Kiekvienas žmogus su čia pateikta informacija elgiasi savo nuožiūra.
Pradžia: 2014 rugpjūčio 18 | 1.367 | 441.851