A. Fursovas: Vakarų perspektyva – maitvanagių puota po audringos kovos (2)

Versijos.lt
+ 11 - 0
Autorius: Versijos.lt
Šaltinis: http://versijos.lt/vakaru-perspektyva-maitvanagiu-puota-po-audringos-kovos-2/
2016-11-23, skaitė 682
0
Pridėti naują straipsnį

Nori prisidėti? Dalinkis straipsniu arba rašyk savo!


Klausimas: Kokių didelio masto kataklizmų laukti artimiausiu laiku? Trečiojo pasaulinio karo? Globalinio pasaulio persidalinimo?

Atsakymas: Per vėlu baimintis. Globalinis pasaulio persidalinimas vyksta nuo 1991 metų. Toks pasaulinis karas, kokie vyko XX amžiuje, dabar neįmanomas: industrinė epocha ir kova dėl hegemonijos kapitalistinės sistemos viduje pasibaigė. Be to, šiandien tuos tikslus, kurių XX amžiuje buvo siekiama kariniais metodais, galima pasiekti kitais būdais – finansiniais, informaciniais.

Klausimas: Ačiū, nuraminote!

Atsakymas: O štai naujoviškas pasaulinis karas jau vyksta ir tai tampa nuolatine realybe. Mes gyvename tuo karo ir taikos, vykstančių tuo pat metu, laikais, kai riba tarp karo ir taikos praktiškai ištrinta, punktyrinė. Vis daugiau planetoje atsiranda zonų, kurias apėmė kariniai veiksmai, ir kariauja ten ne valstybės, o tokios struktūros kaip IV, narkokarteliai, gentys, privačios karinės kompanijos ir panašiai. Pats laikas šaukti: „Didysis Broli, sugrįžk, aš tau viską atleisiu!“ Tačiau jis nesugrįš. Jo vietoje dabar kiti „broliai“, smulkesni, tačiau pavojingesni. Pavyzdžiui, „Broliai musulmonai“. Teroro aktų pasaulyje vis daugiau ir daugiau. Tarptautinis terorizmas, kaip jau sakiau – tai priemonė valdyti pasaulyje vykstančius procesus, sumanyta po šaltojo karo pabaigos. Kad teroristai įgautų didesnio svorio ir solidumo, Amerika „prilipdė“ juos prie islamo.

Klastinga pasaulio bendrija

Klausimas: Ir gąsdina jais visą pasaulį.

Atsakymas: Žinoma. Nors pats terminas „pasaulinė, tarptautinė bendruomenė (TB)“ yra labai gudrus.

Klausimas: Kame gudrybė?

Atsakymas: Pradėsiu nuo naivaus kontrklausimo: kas įeina į taip vadinamą pasaulio bendriją? Visa žmonija? Ar priklauso jai Amazonės baseino indėnų gentys, Evatorinės Afrikos negrai, Naujosios Gvinėjos papuasai, Australijos aborigenai? O milijardas „lūšnų žmonių“ (slum people) iš Manilos, Lagoso, Limos, Rio de Ženeiro bidonvilių, Los Andželo, Pietų Bronkso getų? Teoriškai – priklauso. Kasdieninės politinės praktikos požiūriu – ne. Ar priklauso pasaulio bendruomenei milijonai žemiausios kastos indų ir Kinijos gilumos valstiečių? Vargu. Vienas iš Gremo Grino romano „Tylusis amerikietis“ herojų sako, žvelgdamas į Vietnamo valstiečius, kad jie šitaip dirbs žemę ir po 500 metų, kai nebebus jokių Vakarų, kaip dirbo prieš 500 metų iki ateinant Vakarams (t.y. „pasaulio bendrijai“)

Neretai, kai netgi per mūsų TV diktorius kalba apie tai, kad pasaulio bendrija pasipiktino, kažkodėl rodo Obamos ar Merkel nuotraukas. Ir tai – indikatorius. Realiai, jeigu atmesime veidmainišką retoriką, pasaulio bendrija – tai ne daugiau kaip 2 milijardai žmonių, gyvenančių pasaulinės kapitalistinės sistemos branduolyje ir jos anklavuose, išsibarsčiusiuose po visą pasaulį. Kalba eina apie viršutinį trečdalį žmonijos, kurį aprėpia globali žiniasklaida. Tiksliau, masinės reklamos, agitacijos ir dezinformacijos priemonės, kurios priklauso globaliam bizniui ir yra jo kontroliuojamos.

Klausimas: O kaipgi mobilieji telefonai? 7 milijardai visame pasaulyje! O kaip 3 milijardai interneto vartotojų, iš kurių 65% yra jaunesni nei 25 metų amžiaus?

Atsakymas: Skambučiai artimiesiems ir pažįstamiems neintegruoja žmogaus į liūdnai pagarsėjusią „pasaulio bendriją“.

Klausimas: Rusija priklauso „Pasaulio bendrijai“?

Atsakymas: Jeigu ir priklauso, tai tik iš dalies. Prieš Rusiją išplėtotas informacinis (psichologinis) karas turi daug tikslų, vienas iš jų – pademonstruoti faktą, kad Rusija ne šiaip nėra pasaulio bendrijos dalis, o netgi tiesiogiai su ja konfrontuoja ir yra kalta dėl daugumos pasaulio bėdų.

Taip kad Pasaulio Bendrija – tai propagandinė etiketė, kuria pažymima turtingiausia planetos dalis, visų pirma – pasaulinės kapitalistinės klasės viršūnė. Anksčiau buvo naudojamas atviresnis ir ciniškesnis terminas „civilizuotas pasaulis“, kurį dabar laiko nepolitkorektišku ir dėl to užmaskavo „Pasaulio bendruomene“. Tai ne kas kita, kaip pasaulinio elito, jo patarnautojų iš intelektualų ir masmedijos pasaulio mėginimas idėjiškai privatizuoti visą tarptautinę erdvę, t.y. visą žmoniją savo interesų labui. Akivaizdu, kad nė viena realiai suvereni valstybė su tokia monopolija nesitaikstys, kitaip ji jau nebe suvereni ir nebe visai valstybė. Iš čia imperatyvas: kiekvieną kartą panaudojus išsireiškimą „Pasaulio bendruomenė“, reikia atskleisti jo geopolitinę ir psichoistorinę prasmę ir už jo slypinčius interesus.

Nors galima terminą Pasaulio Bendruomenė naudoti ir taktiniais tikslais – polemikoje vykstant informacinėms kautynėms su „partneriais“. Ryšium su tuo iškyla klausimas: CŽV, MI6, Mosadas ir kitos spectarnybos – irgi dalis Pasaulio Bendruomenės? Jos juk aptarnauja valstybes, transnacionalines korporacijas iš kapitalistinės sistemos branduolio, bei uždaras viršnacionalines grupes. Tačiau Vakarų spectarnybos tuo pat metu kontroliuoja, o kartais ir pačios kuria tarptautinių teroristų grupes. Bet kokiu atveju, tose nusikalstamose grupuotėse veikia Vakarų spectarnybų agentūra. Suprantama, tarptautinis terorizmas lošia ir nuosavą lošimą, kai kur jis priešinasi Pasaulio Bendrijai, tačiau dažniausiai kovoja su tais, kuriuos pati Bendrija jiems nurodo kaip savo priešus. Pavyzdžiui, karas prieš Asadą. O islamistai apskritai turi bendrą priešą su transnacionalinėmis korporacijomis – pasaulietišką nacionalinę valstybę. Dalis bankininkų – pasaulio bendrijos pažibų – užsidirba gyvus pinigus iš narkotikų srautų, kuriuos kontroliuoja nusikaltėliai, mafija.

Gaunasi, kad dalis Pasaulio Bendrijos – spectarnybos, politikai, bankai naudoja tarptautinį terorizmą ir kriminalą savais interesais prieš kitą dalį pasaulinės bendrijos.

Štai toks paveikslas išryškėja, kai pradedi uždavinėti naivius klausimus, kurie leidžia iš įvykių lygmens užkopti aukščiau – į tendencijų lygmenį ir nukrapštyti nuo tų įvykių propagandistinį kiautą. Kaip sakė tas pats Alenas Dalesas, žmogų labai lengva įbauginti faktais, bet jeigu jis suvokia tendencijas, jo jau nebeapgausi.

Klausimas: Jūs dažnai minite Dalesą.

Atsakymas: Taip, tai buvo rimtas varžovas, daugelyje savo veiklų jis tapo nugalėtoju. Tačiau, kaip pastebėjo puikus rašytojas Olegas Markejevas, mokytis reikia iš nugalėtojų ir mušti juos jų pačių ginklais, pasibalnojus dominuojančias pasaulyje tendencijas.

Galutinis nuosprendis kapitalizmui

Klausimas: Ir kokios tai būtų tendencijos?

Atsakymas: Bendroji tendencija, generalinė, artimiausiems 40-50 metų, gal trumpesniam laikotarpiui, kaip jau sakiau – kapitalizmo demontažas, kurį vykdo pasaulinės kapitalistų klasės viršūnės. Kapitalizmas atgyveno. Tik keistuoliai iš įvairiausių universitetų gali manyti, kad kapitalizmo pasaulis – tai mūsų šviesi ateitis. Ne, vyručiai, tai jau praeitis.

Klausimas: Kas seks po to?

Atsakymas: Pasaulio viršūnių planuose – pasaulis, kurį sudarys kelios dešimtys superbankų ir superkorporacijų (valstybes kaip institutus numatoma sunaikinti), kažkas panašaus į Pasaulio Direktorių Tarybą. Privatus korporacinis mokslas ir toks pats švietimas – bus viršūnių monopolija. Privačios armijos. Puikiai apsaugotuose anklavuose gyvenantys superturtuoliai – 10-15% gyventojų. Likusieji – tai kontroliuojama varguomenė ir zonos, išstumtos už „civilizuoto pasaulio“ ribų.

Klausimas: O kas pakeis religiją?

Atsakymas: Nežinau. Galbūt kokia nors maginių ir religinių tikėjimų, kažkas panašaus į „vudu-krikščionybę“ simbiozė. Mes dabar stebime magijos, kurią kitados išstūmė religijos, sugrąžinimą.

Klausimas: Ypač literatūroje, šiandien tokiame madingame fentezi žanre.

Atsakymas: Be to, magija neblogai „derinama“ su šiuolaikinėmis psichotechnologijomis: nano-, bio-, ir t.t.

Taigi – kapitalizmo demontažas – tai istorijos tendencija. Yra smulkesnių tendencijų, bet jos vis tiek didelio masto.

Klausimas: Kokios?

Atsakymas: Pamėginkime susieti kelis įvykius. 2014 – Krymo prijungimas. 2015 – migrantų krizė Europoje. 2016 – anglai traukiasi iš ES. Amerikoje – prezidento rinkimai, pasirodo kandidatas Trampas, kurį dar prieš metus visi laikė juokdariu.

Klausimas: Koks tarp viso to ryšys?

Atsakymas: Akivaizdu, kad Krymo prijungimas – griežtas Rusijos sprendimas, galbūt tai netgi vieno žmogaus sprendimas. Taip, teoriškai jis buvo ruošiamas iš anksto, tačiau daugybė įvairiausių planų taip ir lieka popieriuje. Tam, kuris pasirengęs veikti, padeda susiklosčiusi situacija. O štai pasirengimo globalinei politikai situacija – tai rimta, tai susitarimų objektas. Tikiuosi, kada nors mes sužinosime Rusijos veiksmų Kryme ir Sirijoje slaptąsias prasmes. Tačiau pasižiūrėkite, koks buvo šalutinis Krymo operacijos rezultatas. Vakarai aršiai užsipuola Rusiją, tačiau negali nieko padaryti. Dėl bejėgiško įsiūčio įvedamos sankcijos. Ir daugiau nieko. Krymas pademonstravo absoliutų Vakarų, ypač ES elito nesugebėjimą efektyviai priešintis Rusijai. Nei dėl Krymo, nei apskritai dėl Ukrainos problemos. Mes nežinome, kaip plėtosis situacija toliau, tačiau dabar ji būtent tokia.

Migrantų krizė – dar viena ES valdžios ir tam tikros dalies Šiaurės Atlanto elito impotencijos demonstracija. Dar viena vinis į karstą.

Britų pasitraukimas iš ES – sekanti vinis. Susidaro įspūdis, kad „sostų kovoje“ – kovojant tarpusavyje kapitalistinėms grupuotėms, viena iš jų (ta, kuri nenori gultis po amerikiečių korporacijomis, o pačioje Amerikoje – ta, kuri pasisako už naują izoliacionizmą) smogė kelis galingus smūgius kitai. Globaliniams spekuliantams, pasaulinio masto finansinių burbulų valdovams, kurie iškėlė Hilarę Klinton. Trampo pergalė gali tapti ketvirtuoju smūgiu, kadangi keičia balansą ir amerikiečių, ir apskritai Vakarų politikoje.

Klausimas: Trampo jau niekas nesustabdys kelyje į Baltuosius rūmus, išskyrus kulką. Buvo juk panašus populiarus politikas, senatorius Hju Longas. Turėjo milijonus šalininkų, susiruošė kandidatuoti 1936 prezidento rinkimuose ir tapti Ruzvelto varžovu. Tačiau jį demonstratyviai nušovė Luizianos valstijos Kapitolijuje. Ar nelaukia toks pats likimas Trampo artimiausiu laiku? Ant kortos pastatyta pernelyg daug.

Atsakymas: Pačioje kampanijos pradžioje Trampas sudarė kontraktą su viena žymiausių apsaugos kompanijų.

Klausimas: Pasmerks mirčiai – jokie apsauginiai nepadės.

Atsakymas: Žinoma, nepadės. Svarbu – žestas. Be to, pasirodė informacija apie Obamos pareiškimą, kad jeigu į Trampą bus pasikėsinta, jis įsakys areštuoti Hilarę Klinton.

Klausimas: Oho!

Atsakymas: Būtent šitaip, ypač turint galvoje kruviną šleifą, kuris driekiasi paskui Klintonų šeimynėlę. Ir ponios Klinton, kurią britų URM Borisas Džonsonas pavadino „medicinos seserimi sadiste beprotnamyje“, šansai mažėja. Pagyvensime – pamatysim.

Bet netgi be Trampo pergalės JAV sąjungininkai iš ES 2014-2016 metais susilaukė rimtų smūgių ir audra Vakarų Olimpe tik stiprės.

Tačiau mes žinome, kad po „kalavijų audros“ neretai seka „maitvanagių puota“ (Dž. Martino romanų, žymiojo „Sostų kovos“ tęsinių pavadinimai). Reikia būti pasirengusiems neleisti sunaikinti mūsų šalies, o gal ir jiems patiems sprandus nusukinėti – ką gi daugiau galima daryti su maitvanagiais?


Įvertink straipsnį: 11   0
Pridėti naują straipsnį

Nori prisidėti? Dalinkis straipsniu arba rašyk savo!

Komentarų kol kas nėra


VISI STRAIPSNIAILIETUVAPASAULISKAIMYNAISMAGUMAI



Reklama

PressJazz.tv

Paveiksliukai


Video



Rėmėjas

Draugai

VISUOMENĖS SAUGUMO KONCEPCIJA

Puslapis feisbuke


Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas
Kiekvienas žmogus su čia pateikta informacija elgiasi savo nuožiūra.
Pradžia: 2014 rugpjūčio 18 | 852 | 415.956