Pabaiga nesibaigia

Autorius: Algimantas Rusteika Šaltinis: https://algimantasrusteika.wor... 2016-11-30 08:51:11, skaitė 2712, komentavo 1

Užmuši kiaulę, išdarinėji, išmeti, ko nereikia valgyti. Ir gauni kiaulieną. Užmuši tai, kas nauja, išdarinėji, išmeti ko nereikia žinoti – gauni naujieną.Tą žino visi rašantys. Ir visi, apie kuriuos rašo. Svarbiausia išdarinėti ir išmesti tai, ko nereikia.

Todėl mėsininkai nemėgsta mėsos, mokiniai – mokyklos. Ir visi kaip vienas neapkenčia žurnalistų. O be reikalo, veidrodis dėl mūsų snukių nekaltas, nors dažniausiai ir kreivas. Tiesa tai, ką išdarinėję išmetame. O labiausiai mylime melą –  jis toks skanus, sveikas ir naudingas.

Neoliberalizmo griūtis prasidėjo ir tęsis. Pikčiurnos “paprasti žmonės” rinksis kitus, kuriuos jiems sukainavo ir išdėliojo ant lentynos. Dažnai ne angelus, o vietoj vieno dunduko – kitą, svarbu kitonišką. Tas buvo Vengrijoje, Lenkijoje ir JAV, neabejotinai vyks toliau. Artimiausia auka – Prancūzija.

Kremliuje gurkšnoja šampaną, žiūri komedinį filmuką ir spaudžia “like”. Jiems praktiškai nieko nereikia daryti, tik stebėti, kaip Vakarai murkdosi susikurtų nesąmonių pelkėje. V.Putinas neabejotinai pasinaudos situacija šachmatų lentoje ir pagerins savo padėtį.

Tas aišku visiems, išskyrus establišmento medijas. Žūt būt pasekmę parodyti kaip priežastį ir išsiteisinti. Jiems viską daro V.Putinas – ir rinkimus žlugdo, ir visus paperka ir nuperka, ir visi naujieji vakariečiai jo draugai. Anot pagrindinio Valdovų rūmų portalo – “pakalikai”. Nors situacijos ir asmenys atskirose šalyse visiškai skiriasi.

Nesiskiria tik situacijos priežastys, kurias taip stengiamasi nuslėpti, nutylėti ar iškraipyti. Nes elitų žaidimėliuose ir pačios medijos yra giliai įmerkę savo godžius, riebius užpakalius. O ir ką tam V.Putinui veikti, jei nepasinaudoti tuo, ką prisidirbo ponai neklystantieji? Tas stenėjimas apie Kremlių stengiantis išsisukti kelia tik juoką.

Nuobodoka skaityti ir begalinius, išmintingus politologų tekstus. Tarsi lenktynės, kas labiau pavarys ant to, ką prieš metus kitus gynė iki paskutinio rašalo lašo. Su daugybe įmantrių citatų, koks neoliberalizmas negeras. Apie valstybes, sergančias politkorektiškumu ir kitokiais šiuolaikiško mąstymo iškrypimais.

Atrodytų, kad Visatą valdo ir konkrečius sprendimus priima mąstytojai ir profesūra, apsirūkiusi vienokių ar kitokių mandruoliškų tekstų. Viskas tvarkoj, tik nereikėtų painioti pasekmės su priežastim. Profesūra, politologai ir didieji mąstytojai nei ką nors valdo, nei nulemia, tai tik toks jų mielas įsivaizdavimas.

Jie dirba tam, kas moka ir gauna algą. Po totalitarizmų žlugimo Vakarų visuomenėse ideologijos  tiesiogiai nieko nebelemia. Jos – tik įrankis, kuriuo naudojasi pasaulio galingieji, priimantys sprendimus.

Politinės, ekonomikos ir finansinės grupuotės, žiniasklaidos magnatai, užsakantys muziką per politikierius ir kontroliuojantys mainstream’us, tiesiog pasisavina idėjas, kurios jiems pelningos ir paverčia jas politine praktika. Ir išstumia į paraštes kitas idėjas, kurios jiems mažiau naudingos.

Neoliberalizmas buvo stichiškai pasirinktas, propaguojamas ir paverstas vyraujančia ideologija dėl to, kad buvo pravartus. Teikė masėms laisvės, bendro tikslo ir tuo pačiu politinio stabilumo iliuziją. Sudarė sąlygas visuomenės fragmentacijai vardan prieštaringų vienas kitam tikslų ir tuo pačiu organizuotos, vieningos opozicijos išnaikinimui.

Industrinės galimybės ir technologijų pažanga šiame ideologiniame kontekste leido korporacijoms dalį pelnų skirti socialinėms reikmėms. Pinigų maišai laikinai apramino įtampas ir susikūrė šiltnamį toliau nežabotai turtėti. Ir visiems vaikučiams smėlio dėžėje buvo gerai, kol buvo gerai.

Bet nelygybė peržengė kritines ribas. Planelis atsipirkti nuo revoliucijų išmokomis pagimdė milijonines pašalpinių armijas, kurių jau kelinta karta nuo gimimo nežino, ką tai reiškia dirbti. Pro pigiai darbo jėgai, užtikrinančiai viršpelnius, plačiai atvertus vartus sugarmėjo milijonai tamsiaveidžių išlaikytinių.

Jie kuria savo getus ir valstybes valstybėse. Įveiks Vakarus ne kalašnikovais ar sprogmenų dirželiais, o lytiniais organais. Apsirūkę savo gerumo baltaveidžiai po kelių dešimtmečių pavirs Europos kultūrine-etnine mažuma. Galės sau mojuoti multikultūralizmo vėliava, kad patys išliktų.

Nežabotu skolinimusi pagrįsta ekonomika baigia išsisemti. Vakariečiai gyvena namuose, nusipirktuose už būsimas anūkų pajamas. Dirbk – pirk – mirk variklis sukasi, viltys žlunga ir paklausa krenta. Po krizės nei viena ją sukėlusi priežastis nebuvo panaikinta, tik biudžetų pinigais laikinai užkaišiotos “Titaniko” skylės.

Visi rimtesni ekonomistai pusė lūpų kalba apie infarktą, tik nesutaria dėl datos ir bijo išgąsdinti ligonį, kad nepaspartintų įvykių. Sistema viena po kitos gimdo problemas ir nei vienos nesugeba išspręsti. Nukriošusi visuomenė nebesugeba generuoti jokių naujų ateities idėjų. Kaip išeiti iš padėties nežino niekas.

Ši praktika išsisėmė ir žlugo, nes ima darytis blogai tiems, kuriems buvo ir tebėra gerai. Užtvankos skyla, rinkimai Amerikoje ir pas mus tik bendro proceso pradžia. Europa nušluos visus savo klonus ir klounus, po keleto metų jų ir pavardžių neatsiminsim. Bet tai visiškai nereiškia, kad esmingai pasikeis pasaulis ir žaidimo taisyklės.

Tiesiog ateis kiti, ne geresni ir dar labiau kraštutiniai. O ir neoliberalizmas niekur nedings. Po trumpos kovos ir sumaišties mums palaipsniui ims piršti kokią nors kitą mielą ir pukuotą schemutę, pagal kurią privalėsim gyventi. Veikiausiai tai bus pagal situaciją ir visuomenės nuotaikas stichiškai koreguojamas Tas Pats.

Truputį keisis ideologinės klišės. Tarptautinė orientacija į Vakarus ar į Rytus. Persiskirstys pinigų srautai ir lėlės, tampomos už virvučių avanscenoje. Vieni ir vėl nuskurs, kiti dar labiau turtės, bet tai būsit ne jūs. Bus sustabdyta tolesnė idiotizmų realizacija, tačiau esantį status quo iš paskutiniųjų stengsis išsaugoti kompromisais. Ir, patikėkit, tai jiems pavyks.

Todėl, kad viskas priklauso nuo asmenų. Mums tik sako, kad pasaulis valdomas procesų, interesų ir ekscesų. Toks žmonių vandenyno bangavimas, kur visi bejėgiai kaip sliekai.

Valstybes ir visuomenes valdo konkretūs žmonės ir viskas priklauso nuo jų veikimo ar neveikimo. Jei pasaulio lėktuvnešio kapitonas modernus atlėpausis ir bailys, negelbės joks laivo dydis, ginkluotė ir modernumai. Europa ir Amerika galėjo ir gali labai daug padaryti. Bent pusės problemų tikrai neturėtų. Tam trūko tik tų, kurie priima sprendimus, noro.

Yra tūkstančiai priežasčių nieko nedaryti. Ir tik viena – daryti. Vakarai elgėsi pagal pirmą, Kremlius pagal antrą modelį. Ir todėl yra kaip yra. Pats laikas išmokti norėti. Tą elitus gali priversti tik baimė nebeišlikti valdžioje, kitų būdų nėra.

Vienintelis teigiamas pastarųjų rinkimų rezultatas – ne išrinkti asmenys, kurie šiaip yra nuliai, o baimė, kurią patyrė politinis establišmentas. Neoliberalizmo pabaiga? Taip. Elitų krizė? Taip. Ar verta džiaugtis? Ne, nors tai geriau negu nieko.

Nes po rinkimų ateina ne naujos, antielitarizmo jėgos iš Marso. Ateina tos pačios aukštuomenės atstovai ir statytiniai. Kurie yra sistemos dalis ir visiškai nesuinteresuoti jos keisti. Sužais nepasitenkinimu, kad kiti savi susėstų prie vairo.

Ar to pakaks išsigelbėti – žino tik Dievas, jeigu Jis yra. Pasaulį ir toliau valdys pinigai ir jėgos, kurie nuo mūsų niekaip nepriklauso. Tai tik jų tarpusavio santykių aiškinimosi rezultatas, žmonės. Kai jus eilinį kartą užguls – atsipalaiduokit, pajuskit malonumą ir gyvenkit toliau.