Ramūnas Karbauskis: Verslo, užsiimančios pagalbiniu apvaisinimu, interesai tikrai dideli

Autorius: Ramūnas Karbauskis Šaltinis: https://www.facebook.com/ramun... 2016-12-07 12:51:56, skaitė 4504, komentavo 0

Ramūnas Karbauskis: Verslo, užsiimančios pagalbiniu apvaisinimu, interesai tikrai dideli

Per pastarąsias kelias dienas buvau išvadintas ekstremistu, kenkėju, nesivadovaujančiu mokslo nuomone.

Dalinuosi Lietuvos Sveikatos universiteto raštu apie kiaušialąsčių ir embrionų šaldymo efektyvumą. 

Atrodo, verslo, užsiimančio pagalbiniu apvaisinimu, interesai šioje temoje dominuoja, tendencingai meluojant, kad siūlomas kiaušialąsčių šaldymas yra mažiau efektyvus už embrionų šaldymą. O verslo, užsiimančios pagalbiniu apvaisinimu, interesai tikrai dideli. Jei tikėti viešoje erdvėje išsakoma nuomone, jog pagalbinio apvaisinimo pagalbos laukia iki 50 tūkstančių Lietuvos šeimų, o vienos pagalbinio apvaisinimo procedūros minimali kaina sudaro apie 3 tūkstančius eurų, kalbame apie sumą, kuri viršija 150 milijonų eurų. Jei pridėti akivaizdų tokio verslo norą prekiauti nebereikalingais embrionais, tada tas interesas dar gerokai išauga.

Šioje pakankamai aštrioje diskusijoje nuo kaltinimų norisi pereiti prie argumentų, kodėl turime rinktis embrionų - pradėtos gyvybės - šaldymo ir vėlesnio jų naikinimo kelią, o ne gerokai modernesnį kiaušialąsčių šaldymo variantą, kurio didesnį efektyvumą patvirtina mokslas. 

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS 
Viešoji įstaiga, A. Mickevičiaus g. 9,44307 Kaunas, tel. (8 37) 327200, faks. (8 37) 220733, cl. p. www.lsmuni.lt. rektoralas@.lsinuni.ll Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 302536989 

LR Seimo Sveikatos reikalų komitetui 
2016-02-24 Į 2016-01-07 Nr. S-2016-100 
Dėl Lietuvos Respublikos pagalbinio apvaisinimo įstatymo projekto NR. XIP-2502(4) ir Seimo narių pasiūlymų vertinimo 

Atsižvelgdami į Jūsų prašymą įvertinti Lietuvos Respublikos Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektą Nr. XIP-2502(4) (toliau - Projektas) ir šiam Projektui 2015- 12-11 registruotus Seimo narių grupės pasiūlymus, pateikiame šias pastabas bei rekomendacijas: 

1. Dėl embrionų bei kiaušialąsčių šaldymo 

Per pastaruosius penkeris metus atlikti klinikiniai tyrimai, metaanalizės bei studijos pagrindžia teiginį, jog kiaušialąsčių šaldymas (vitrifikavimas) savo efektyvumu nenusileidžia embrionų šaldymui. Pastebėtina, kad tais atvejais, kai kiaušialąstės paimamos iš jaunų (<35 metų) moterų, tiek šviežių kiaušialąsčių, tiek ir šaldytų kiaušialąsčių panaudojimo efektyvumas reikšmingai nesiskiria: pvz. sėkmingai apvaisinama atitinkamai 80.7% ir 78.2% kiaušialąsčių, gimdymų skaičius tenkantis apvaisinimo ciklui yra 38.4% (naudotos šviežios kiaušialąstės) ir 43.4% (naudotos vitrifikuotos kiaušialąstės). Toje pat studijoje atlikus šviežiai sukurtų embrionų ir šaldytų kiaušialąsčių panaudojimo efektyvumo palyginimą taip pat gauti panašūs rezultatai: pvz. klinikinių nėštumų skaičius atitinkamai 40.8% (šviežiai sukurti embrionai) ir 33.3% (iš vitrifikuotų kiaušialąsčių sukurti embrionai).

Vertinant Europos žmogaus reprodukcijos ir embriologijos draugijos duomenis, kurie gauti lyginant Europos valstybėse įsisteigusių pagalbinio apvaisinimo paslaugas teikiančių klinikų rezultatus, šaldytų kiaušialąsčių panaudojimo efektyvumas ne tik kad nenusileidžia šaldytų embrionų panaudojimo efektyvumui, bet netgi jį viršija. Europoje klinikinių nėštumų po atšildytų embrionų perkėlimo vidurkis yra 20.3%, o klinikinių nėštumų pagalbiniam apvaisinimui panaudojus šaldytas kiaušialąstes vidurkis - 25.4%. Atitinkamai, gimdymų vidurkis: 14.1 ir 15.5 proc. Panašias išvadas, palankias kiaušialąsčių šaldymui, pateikia Amerikos ginekologų ir akušerių koledžas, bei Pietų Kalifornijos universitetas (JAV). Maltoje, kurioje leidžiama šaldyti tik kiaušialąstes ir vienu metu j gimdą perkeliama ne daugiau dviejų embrionų (trijų embrionų perkėlimui Maltoje privalomas specialus leidimas), taip pat stebimas didesnis embrionų, sukurtų iš šaldytų kiaušialąsčių, o ne iš šviežių, panaudojimo efektyvumas (atitinkamai 30.77% ir 27.91% klinikinių nėštumų). Turimų tyrimų duomenys patvirtina ir tai, kad kiaušialąsčių vitrifikacija nepaveikia iš tokių kiaušialąsčių po jų atšildymo sukurto embriono kokybės.

Apibendrinant, dabarties mokslo duomenimis embrionų šaldymas neturi pranašumų lyginant jį su kiaušialąsčių vitrifikacija. Argumentas, kad embrionų šaldymas padeda išvengti papildomos moters kiaušidžių stimuliacijos ir su tuo susijusių rizikų, yra klaidinantis, nes ir kiaušialąsčių vitrifikacija padeda išvengti minimų problemų. Po stimuliacijos surinktos kiaušialąstės yra užšaldomos ir vėliau, naudojant jas apvaisinimui, papildoma hormoninė stimuliacija nėra reikalinga.

Dar daugiau, kiaušialąsčių šaldymas turi daugiau privalumų, nei embrionų šaldymas, nes jis eliminuoja religines, etines, teisines bei moralines problemas, susijusias su embrionų šaldymu. Taigi embrionų šaldymas įrodymais pagrįstos medicinos duomenimis šiuo metu nėra tikslingas, ir netgi nepriimtinas, vertinant jį kaip sveikatos priežiūros paslaugos dalį. Kiekvienas dirbtinai sukurtas embrionas yra gyvybė, besivystantis žmogus, nuo pat apvaisinimo. Lietuva, kurioje iki šiol nėra Pagalbinio apvaisinimo įstatymo, turi istorinę galimybę priimti įstatymą, kuriuo būtų saugoma užsimezgusi žmogaus gyvybė, propaguoti kiaušialąsčių šaldymą ir neturėti nuolat kylančių problemų, susijusių su šaldytų embrionų laikymo trukme bei jų naikinimu saugojimo terminui pasibaigus. 

Pabaigai. Man, kaip ir daugeliui kitų žmonių, svarbu, jog visos šeimos, kurioms reikalinga pagalbinio apvaisinimo pagalba, nuo 2017 metų sausio 1 dienos sulauktų valstybės kompensacijų tokioms procedūroms. Linkiu, kad visas Lietuvos šeimas aplankytų kūdikio gimimo stebuklas, o kuo daugiau tų stebuklų bus mūsų gyvenime, tuo tvirtesnė darysis mūsų tauta. 

Jei embrionų - prasidėjusios gyvybės - šaldymo tema būtų paliesta prieš dešimt metų, tada nebūtų kilusi tokia diskusija, nes nebuvo jokios geresnės alternatyvos. Šiandien galime nebenaikinti embrionų, nes turime kiaušialąsčių šaldymo alternatyvą.

Prašau žurnalistų girdėti ne vien verslo, užsiimančio pagalbiniu apvaisinimu, nuomonę, bet ir moksliniais tyrimais bei praktika paremtą poziciją.