Pasaulyje bunda naujas judėjimas – atsiskirti nuo JAV dolerio priklausomybės

Autorius: Radikaliai.lt Šaltinis: http://radikaliai.lt/radikalia... 2015-01-05 16:44:34, skaitė 4200, komentavo 0

Pasaulyje bunda naujas judėjimas – atsiskirti nuo JAV dolerio priklausomybės

Dabar pasaulyje vykstantys geopolitiniai ir ekonominiai procesai tiesiogiai liečia ir Lietuvą. Vienas Graikijoje gyvenantis šios šalies graikų tautybės pilietis neseniai sakė: „Jūs, lietuviai, įsivedę eurą, pasigailėsite.“ Jau daug metų tyliai stebintis politinius, ekonominius, socialinius procesus Lietuvoje apžvalgininkas Simas Bartkus – išskirtinė asmenybė, tačiau dėmesio sau jis nenori. S. Bartkus su radikaliai.lt nusprendė pasidalinti savo įžvalgomis.


Graikijos drachma - gal netrukus graikai ją susigrąžins?

S. Bartkus tvirtina, kad 2015-ieji įdomūs nuo pat pradžių.

"Kaip matome, 2015 m. prasidėjo ne tik su euro įvedimu Lietuvoje, bet ir įdomiomis pasaulio naujienomis. Prieš baigiantis 2014 m. sužinome, jog Graikijai vėl kyla rimtos finansinės problemos, tik jau šį kartą Europos Sąjungos (ES) valstybės pradeda susiprasti, kad su graikais jie susikuria daugiau problemų nei sprendimų, tad Vokietija jau pareiškia, kad neketina daugiau finansuoti ir neatmeta galimybės Graikiją eliminuoti iš euro zonos. To nevadina išstojimu iš ES, bet ir ši galimybė neatmetama. Graikija, išmesta iš euro zonos, susigrąžintų seniausią Europoje nacionalinę valiutą drachmą. Manau, kad nacionaliniu supratimu graikai tikrai apsidžiaugtų susigražinę savo valiutą. Tolesni jų veiksmai taptų dar labiau nenuspėjami. Kol dar nebūtų visiškai išmesti iš ES, turėtų šiek tiek pakentėti, bet juos išmetus iš ES prasidėtų žaidimas. Juolab, kad šio vyksmo terpė gali atsirasti rinkimuose laimėjus ultrakairiųjų partijai, nes būtent jie žada esminius pokyčius santykyje su ES. Susidaro įspūdis, nepaisant dabartinių šūkių, jog Graikijai nebepadėsime, viskas nebus taip griežtai. Jei ES  tikrai nenori pradėti savo žlugimo, ras būdų, kaip gelbėti Graikiją, nes kitu atveju bus precedentas ir paskata kitoms valstybėms pasekti Graikijos pavyzdžiu“, – sako S. Bartkus.

Ką darytų Graikija, išmesta iš ES?

Galime spėlioti, bet realesni scenarijai tokie, kokius deklaruoja ultrakairieji. Išmesti iš euro zonos, vėliau iš ES, graikai susigrąžina nacionalinę valiutą. Neketindama bent artimiausiu metu gražinti valstybės skolų, paskelbia defoltą (trumpalaikių įsipareigojimų nevykdymą). Visi rėkia, kad blogai, kai paskelbiamas defoltas, nes nebegalima skolintis tarptautinėse rinkose. Kuriose? Ar tik neatsiveria Graikijai kelias stoti į EES (Eurazijos ekonominę sąjungą)? Rusijos Federacijai (RF) šis projektas gali patikti. Kodėl? Todėl, kad Graikija turės savo nacionalinę valiutą, kaip jas turi ir visos EES narės. Graikija turi produkcijos, kurią gali siūlyti įvairioms pasaulio rinkoms. Reikalui esant, skolintis galės Eurazijos ekonominės sąjungos valstybėse, ir, kas svarbiausia, EES neturi bendro biudžeto, kaip yra ES. Tai reiškia, kad kita valstybė neprivalo jos remti ar skolinti. Graikijos finansai tampa jos pačios problema, ir viskas priklauso tik nuo glaudaus ekonominio bendradarbiavimo. Net neatmestina galimybė, jog ultrakairieji būtent sukūrė tokį planą: išeiti iš ES ir susieti savo rinką su EES. Vien jau Jungtinės Karalystės skleidžiama informacija apie sutarties sąlygų peržiūrėjimą su ES rodo, kad neramumai prasideda. Graikijos eliminavimas iš euro zonos gali tapti tikrai paskata kitiems priimti net, sakykim, radikalius sprendimus. Be to, matome, kad pasaulyje bunda naujas judėjimas – atsiskirti nuo JAV dolerio priklausomybės. Tad lieka neaišku, kaip bus su Graikija. Ar nebūsim tik įvelti į dar didesnį problemų rinkinį? Ar tik, jau dabar Lietuvoje esant eurui, nesikeiksime springdami?

O kaip globalusis kontekstas?

Pabandykime tiek Graikijos atvejį, tiek kitus atvejus susieti su pasaulio įvykiais globaliame kontekste. Paprastai keletas įvykių visada sudaro grandinę globalių įvykių plotmėje. Domėdamiesi, žiūrėdami, skaitydami informaciją, komentarus apie ekonomines geopolitines situacijas, bandykime susidaryti vaizdą. Tiek rusopropaganda, tiek europropaganda pateikia savo „matymus“. Tik abi pusės „sutaria“, kad problemos gilėja ir labai tikėtini daug didesni neramumai nei anksčiau. 2008–2009 m. ekonominės krizės antroji banga sėkmingai artėja ir didėja. RF susidaranti ekonominė krizė pateikiama kaip tik jai skausmingas procesas, bet šiame globaliame pasaulyje, kai viskas tarpusavyje susiję, ji turės paliesti ir kitų valstybių ekonominius interesus. Nors tai bandoma pateikti kaip nereikšmingą faktą, tačiau valstybiniame lygmenyje „nereikšmingi“ faktai pasijunta tarp pusės ir dvejų metų laikotarpio, o išbristi iš sunkumų gali užtrukti dar ilgiau. RF ekonomikai silpstant, tuo pačiu ne patys geriausi laikai ateitų ir JAV. Pasauliui po truputį pradedant atsisakyti JAV dolerio (Kinija, Japonija, EES ir kt.) kaip dominuojančios valiutos, tai kelia didžiulę grėsmę JAV ekonomikos stabilumui. Tad JAV turi priimti įvairių sprendimų dėl susidarančios grėsmingos situacijos. Tačiau kitos valstybės pradeda atsigręžti tik į savo nacionalinius interesus, nes žino, kad vieną dieną jos atsidurs situacijoje, kai tik patys turės priimti sprendimus.

Kaip tai atsilieps paprastam Lietuvos žmogui? Ar tai bus panašu į ankstesnę krizę, ar ši bus naujoviška?

Jei tai vyks 2015 m. pirmajame pusmetyje, kol Lietuvoje dar tik euro pradžia, tai bus griausmingai skaudu. Jei 2016 m., tai gali būti psichologiškai ir ekonomiškai skaudu, bet ne tiek, jei tai įvyktų dabar. Patys įdomiausi mums šie pereinamieji metai – 2015 ir 2016. Jei viskas praeis sklandžiai, blogiausio scenarijaus – karo – tikėtis nereikėtų.

Tačiau yra dar vienas labai svarbus dalykas: Lietuvoje ruošiama piliečių sąmonė tam, kas labai tikėtina po būsimųjų, 2016–2020 m. Seimo rinkimų. Gali būti, kad tada atsiras automobilių turėjimo mokestis ir viso nekilnojamo turto (namų, butų, ūkio) visuotinis mokestis. 2015 m. vyks visuomenės sąmonės paruošimas šiems mokesčiams, t. y. bus daug kalbama ir diskutuojama, kol žmonės pripras prie tos minties, ir mokesčiai bus įvesti. Preliudija – dabartinis nekilnojamojo turto mokestis. Viskas bus daroma palaipsniui, kad būtų sumažintass žmonių nepasitenkinimas.

Pasak S. Bartkaus, 2015 ir 2016 m. nusimato įdomūs ir sudėtingi, tačiau svarbiausia, kad nebūtų didžiausios pasaulyje baisybės ir blogio – karo.