Eizenhaueris-karinis nusikaltėlis.

Autorius: Nežinomas autorius Šaltinis: http://ldiena.lt... 2017-01-11 07:24:55, skaitė 2008, komentavo 0

„Viešpatie, aš nekenčiu vokiečių“

1944 m. rugsėjo mėn. Dwight David Eisenhower laiškas savo žmonai.

Daugiau kaip 1,7 mln. vokiečių karo belaisvių numirė dėl tyčinės naikinimo badu, šalčiu ir ligomis politikos tiesioginiu karinio nusikaltėlio generolo Dwight David Eisenhower įsakymu.
Likus mėnesiui iki Antrojo Pasaulinio karo pabaigos generolas Eisenhower išleido specialų potvarkį, kuris lietė vokiečių karo belaisvius, kuriame ypatingai išsiskyrė sekantys žodžiai: „Patalpos, skirtos belaisviams ,neturi suteikti jokios apsaugos ir tuo labiau be jokių patogumų“.


West Point karinės akademijos abiturentų metraštyje išleistame 1905 m. Dwight David Eisenhower buvo charakterizuojamas kaip „nepakenčiamas švediškas žydas“. Eisenhower biografas Stephen Ambrose galėjo prieiti prie asmeninių jo laiškų. Ambrose tvirtina kad Eisenhower siūlė po karo visiškai sunaikinti vokiečių karinę vadovybę – tūkstančius žmonių.

Savo asmeniniuose laiškuose Dwight David Eisenhower ne tai kad nekentė nacių režimo ir jo vadovų, kurie iš viršaus duodavo įsakymus – jis nekentė VOKIEČIŲ TAUTOS KAIP RASĖS. Jo asmeninis siekis buvo numarinti kiek galima daugiau vokiečių ir vienas iš būdų, kaip tai padaryti, buvo vokiečių belaisvių sunaikinimas.








Surpantama, tai buvo uždrausta tarptautiniais įstatymais, todėl 1945 m. kovo 10 .jis išleido įsakymą,patvirtintą telegrama su jo inicialais ir parašu apie tai, kad vokiečių belaisviai laikomi „neginkluotomis priešo armijos pajėgomis“ (Disarmed Enemy Forces, DEF). Jis įsakė, kad šie vokiečiai nepapuola po Ženevos konvencijos globa ir neturi gauti maisto, vandens ir medicininės pagalbos. Šveicarijos Raudonajam Kryžiui buvo draudžiama inspektuoti lagerius, nes pagal DEF klasifikaciją jie neturėjo tam įgaliojimų.

Netgi praėjus mėnesiui po oficialios karo pabaigos Eisenhower ypatingieji DEF vokiečių lageriai toliau egzistavo, per prievartą laikydami žmones nelaisvėje, nesuteikdami jiems belaisvių statuso. Kai tik karas baigėsi, generolas George Patton išleistu spec. įsakymu išlaisvino belaisvius kad jie galėtų savimi pasirūpinti ir sugrįžti namo. Dwight David Eisenhower prasidėjo pasiutligės priepuolis, ir jis išleido spec. įsakymą Pattonui, kad jis gražintų žmones atgal į lagerius.

Knyga „Kiti praradimai“ (Other Losses) papuolė į rankas „Ottawa Sun“ korespondentui Peter Worthington. Atlikdamas savo tyrimą, pasinaudodamas asmeniniais kontaktais Kanadoje 1989 m. rugsėjio 12 d. savo laikraščio skiltyje paskelbė:

„ ... sunku nepadaryti išvados, kad Dwight David Eisenhower buvo kolosalių mastelių karinis nusikaltėlis. Jo politika [DEF] taikos metu vokiečių pražudė daugiau, nei jų žuvo Europos karo teatro scenoje.

Metų metais mes kaltinome rusus, prapuldžiusius be žinios 1,7 mln. vokiečių. Iki šiol niekas taip giliai nekasė ...
Autorius apklausė amžininkus ir liudininkus ,vienas iš sąjungininkų karininkų sulygino amerikiečių lagerius su Buchenvaldu“.

Žinoma, kad sąjungininkai turėjo pakankamai maisto produktų ir medicininių priemonių, kad galėtų maitinti ir gydyti tuos vokiečių kareivius. Jiems sąmoningai ir specialiai buvo atsakyta. Dauguma numirė nuo gangrenos ir nuo peršalimo dėl specialiai sukurtų sąlygų. Netoli gyvenantiems vokiečiams neleisdavo belaisviams perduoti maisto paketų.

Europos teritorijoje 3-oji armija vadovaujama generolo Patton buvo vienintelė, kuri išlaisvino didelį skaičių vokiečių.

Tarp kitko generolų Omar Bradley ir J.C.H. Lee armijos bandė ir išleido įsakymus karui pasibaigus per savaitę išlaisvinti belaisvius bet gegužės 15 d. įsakymu pasirašytu generolo Dwight David Eisenhower jie buvo atšaukti.

Veteranas Martinas Brechas iš Machopako Niujorko valstijoje,filosofijos profesorius. 1945m. būdamas eiliniu (Private First Class in Company C of the 14th Infantry)buvo paskirtas sargybiniu ir vertėju į Eizenhauerio mirties lagerį Andernache prie Reino.Jis pasakė štai ką: “Mano protestai (dėl elgesio su vokiečių karo belaisviais DEF) buvo sutinkami priešiškai arba atsainiai,tuomet aš permesdavau didelius mūsų davinius belaisviams per spygliuotą vielą.Man buvo grasinama,kas reiškė,kad mūsų sąmoninga politika buvo neduoti jiems pakankamai maisto.Kada mane sučiupo už davinių permetinėjimą per tvorą,man grasino įkalinimu su sargyba.Vienas kapitonas man pasakė,kad mane nušaus,jei dar kartą pamatys,kaip aš mėtau maistą vokiečiams.Kai kurie buvo visai vaikai,gal 13 metų...Kai kurie buvo senukai,kuriuos Hitleris pašaukė į paskutinį mūšį...Aš suprantu,kad vidutinis belaisvių Andernache svoris buvo 90 svarų (40,8 kg-vert.past.).Man grasino...Tuo labiau tai...mane pateisina,todėl dabar mane gali išklausyti,kada aš kalbu apie baisius siaubus,kurių liudininku aš tapau,būdamas vieno iš „Eizenhauerio mirties lagerių“ prižiūrėtoju prie Reino krantų“.


1943 m.Vašingtonas ne tik pervedė pulkininką eizenhauerį į Europą, bet ir pakėlė jį laipsniu iki penkių žvaigždučių generolo ir paskyrė jį vyriausiuoju visos amerikiečių kariuomenės Europoje vadu.

Dabar nenuostabu,kodėl generolas Džordžas Patonas,tikras arijų karys,nekentė Eizenhauerio.

Eizenhauerio holokauste buvo žvėriškai nužudyta 1,7 mln. vokiečių.