Draugas Stalinas

Autorius: Šturmuotojas Šaltinis: http://ldiena.lt... 2017-03-09 20:05:17, skaitė 1466, komentavo 0

Draugas Stalinas

1931 metais, kai Stalinas vykdė kolektyvizaciją, negailestingai „likviduodamas“ buožes, jis davė vieną iš retų interviu užsieniečiams. Jį kalbino Džordžas Bernardas Šou (George Bernard Shaw) ir ledi Astor. Nensė Astor (Nancy Astor), garsėjusi savo tiesmukiškumu, paklausė: „Kada jūs liausitės žudęs žmones?“.

„Kai tam neliks poreikio, – atsakė Stalinas. – Tikiuosi, greit“.

Po vienuolikos metų, niūriais karingais keturiasdešimt antraisiais, paskutinį vakarą prieš Čerčiliui išvykstant iš Maskvos, Stalinas pasikvietė jį į savo namus išgerti po stikliuką. Po aperityvo bei improvizuotos, bet gausios vakarienės su puikiais vynais, ledui ištirpus, Čerčilis užvedė kalbą apie kruviną „buožių naikinimą“. „Dešimt milijonų, – tarė Stalinas, iškėlęs į viršų rankas su išskėstais trumpais pirštais. – Baisus buvo laikas. Tai tęsėsi keturis metus“.

Josifas Stalinas taip ir nesiliovė žudęs. Režimo, kuriam jis vadovavo, sąlygomis to visada reikėjo. Jis žudė iki pat mirties. Žudė metodiškai, tarsi sakydamas: nieko asmeniško, paprasčiausiai tai neišvengiama. Ar visgi buvo kai kas asmeniško? „Stalino „įniršis, – rašė Leninas, – …daro blogą įtaką“. Trockis teigė: „Jis – kažkas panašaus į oportunistą su bomba“. Beje, už Rusijos ribų daugelis tų laikų intelektualų pateisino šį sistemišką trėmimą, teigdami, jog jis yra būtinas pirmas žingsnis link komunistinio rojaus žemėje.

Šaltakraujis ir klastingas

Žmonių, turėjusių galimybę atvirai išsakyti savo nuomonę apie Staliną, vertinimai – susitikinėjančių su juo užsieniečių ar nutraukusių su juo ryšius tėvynainių – pasižymi stebėtina įvairove. Amerikietis verslininkas Donaldas Nelsonas (Donald Nelson) – vienas tų, kuriam susuko galvą svaiginantis lendlizo sūkurys – manė, jog „Stalinas – paprastas vaikinas, ir beje, labai draugiškas“. Leonidas Serebriakovas, pažinojęs jį daugelį metų, sakė: „Tai pats kerštingiausias žmogus pasaulyje. Jei jis gyvens gana ilgai, tai prisikas iki kiekvieno iš mūsų – visų, kas kada nors užkliudė jį žodžiu ar veiksmu“. 1937 metais Stalinas Serebriakovą pasmerkė mirčiai – kartu su milijonais kitų. O Džozefas Deivisas (Joseph E. Davies) – Amerikos ambasadorius TSRS masinių valymų metais – savo memuaruose „Misija į Maskvą“ (Mission to Moscow) iškilmingai rašė: „Jo akys rudos, ypatingai geraširdiškas ir švelnus žvilgsnis. Bet kuris vaikas įsinorėtų užsiropšti jam ant kelių“.

Tie, kurie susitikinėjo su Stalinu, pastebi jo įprotį ką nors piešti – posėdžių ir interviu metu jis piešdavo bloknote vilkus, mergaites, pilis, arba rašė žodį „Leninas“ – ir kalbama, jog jis sudarė ypatingai ramaus žmogaus įspūdį. Bet vienas Tito padėjėjų kartą yra matęs jį įpykusį: “Jis drebėjo iš pykčio, šaukė, veidas persikreipė, jis gestikuliavo rankomis ir apipylė sekretorių keiksmais, o tas drebėjo ir blyško, tartum jį ištiko širdies smūgis“. Stalino biografas Borisas Suvarinas rašo: „Tai bjaurus personažas… klastingas ir suktas, tuo pat metu grubus, nepermaldaujamas karštakošis…“. Laivyno admirolas Viljamas D. Lehis (William D. Leahy), susitikęs su Stalinu Teherano konferencijoje, pasakojo: „Iki susitinkant su juo, daugelis mūsų laikė jį banditų gaujos vadu, prasmukusiu į valdžios viršūnę. Bet šis įspūdis buvo neteisingas. Mes iš karto supratome, jog tai ypatingai protingas žmogus…“. O štai kalba Čerčilis: „Stalinas paliko man gilaus, šalto proto žmogaus, neturinčio jokių iliuzijų, įspūdį“. Ir dar britų premjeras patikslina: „Jis puikiai moka užburti – kai tik įsinori…“. Dabar paklausykime Ruzvelto: „Apskritai, sakyčiau, visai įspūdinga asmenybė“.

O čia galima pamatyti kaip gerasis tautų tėvas kūrė socialistinį rojų kuris privedė TSRS gyventojus net iki kanibalizmo .Tokio košmaro žmonijos istorijoje iki tol dar nėra buvę .,beje senų žmonių pasakos apie žmogėdras pasirodo ne iš piršto laužtos.Silpnu nervų žmonėm nerekomenduojama žiūrėt, nes kai kurie vaizdai yra įpatingai žiaurūs.
 

youtube.com - Величайшая НЕРАССКАЗАННАЯ История Адольфа Гитлера - Часть 7

---
LDiena.lt: pasakyk, ko tu nekenti ir pasakysiu - kas tu. Štai toks tas anoniminių lietuviškų fašistų veidas - ištikimi liberastų kiemsargiai, lojantys taip, kaip jiems liepia.