Maria Polizoidou. Graikija: demokratija krizėje

Autorius: Algimantas Lebionka Šaltinis: http://lebionka.blogspot.lt/20... 2017-03-19 04:57:47, skaitė 2173, komentavo 0

Maria Polizoidou. Graikija: demokratija krizėje

Vertėjo žodis: Po 26 metų nepriklausomybės Lietuva atsidūrė giliausioje ekonominėje ir politinėje duobėje. Praradusi milijoną gyventojų, turinti 62% badaujančių pensininkų, lietuvių tautą kenčia nuo korupcijos, turtinės atskirties, tuberkuliozės ir kitų užkrečiamų ligų epidemijų, nuo globalistiniam Briuseliui parsidavusių ir lietuvių tautos interesus išdavusių politinių renegatų. Šiame fone man pasirodė įdomiu Maria Polizoideo straipsnis „Graikija: demokratija krizėje“, pasakojantis apie tragišką politinę, demografinę ir ekonominę situaciją, į kurią šią šalį atvedė Briuselis ir marionetinė šios šalies valdžia. Graikijos ir Lietuvos padėties palyginimas rodo, kad ES projektas žlunga, jis yra nukreiptas prieš Europos tautas, žmogaus teises, demokratiją. Šis transnacionalinių bankininkų sukurtas ir valdomas balaganas privalo išnykti.
 
Graikų tauta tik ką pasiekė savo kantrybės ribą. Ekonominė padėtis tragiška. Nelegali imigracija prarado kontrolę, diena iš dienos auga nusikalstamumas. Politinė sistema, paskendo korupcijoje ir MIP liovėsi tarnauti ryšio kanalu tarp piliečių ir politinės sistemos. Graikų MIP tarnauja pretoriškai euro gvardijai; valdžia pritaria masiniam islamiškų gyventojų natūralizavimui Graikijoje ir ji aršiai atakuoja kiekvieną balsą, kuris su ja nesutinka.
 
Vyskupas Ambrossios kviečia tautą sukilti. Jis charakterizuoja nelegalius musulmonų migrantus, kaip į šalį įvažiuojančius užkariautojus. Jis taip pat sako, kad krikščionybė Graikijoje yra atakuojama, kai tuo tarpu islamas kasdien stiprėja. Jis sako, kad graikų stačiatikių cerkvės musulmonų imigrantų buvo išniekintos, apiplėštos ir sudegintos, tuo metu kai valstybė sėdi ir žiūri į tai.
 
Graikijos premjeras Aleksis Cipras nepilnai kontroliuoja savo politinę partiją; didžiausia jo problema jo kabinetas.
 
Kada politinė sistema korumpuota, kada MIP vien propaganda, o ne informacija, kada oligarchai kontroliuoja visuomeninį gyvenimą, kada politinė sistema, atrodo, nukreipta prieš savo tautos interesus, kada politinė sistema ignoruoja Konstituciją ir daugumos valią, bet pasemia savo legitimumą kartą per keturis metus per rinkimus, tai galima pavadinti „demokratija“, bet tai šiukšlinė demokratija. Tai ne tautos demokratija; vietoj to, ji tarnauja elitui.
 
Jeigu graikai neatsiims savo tėvynės, rašė žurnalistas Makis Andronopoulos 2017 sausio 3, ginklai pilnai gali pasakyti paskutinį žodį. Andronopoulos rašė, kad jis priėjo prie tokios išvados, kai apklausos parodė atotrūkį politinės sistemos nuo graikų tautos ir tragišką jos gyvenimo pusę.
 
Laikraščio Kathimerini direktorius Alexis Papahelas 2017 sausio 19 rašo, kad žmonės iškankinti, kad demokratija ir toliau neturi piliečių problemų sprendimų, kad situacija Graikijoje primena 2012 metus, kada senoji politinė sistema buvo sunaikinta.
 
Vyskupas Ambrossios kviečia tautą sukilti. Jis charakterizuoja nelegalius musulmonų migrantus, kaip į šalį įvažiuojančius užkariautojus. Jis taip pat sako, kad krikščionybė Graikijoje yra atakuojama, tuo tarpi kaip islamas kasdien stiprėja. Jis sako, kad graikų stačiatikių cerkvės musulmonų imigrantų buvo išniekintos, apiplėštos ir sudegintos, tuo metu kai valstybė sėdi ir žiūri į tai.
 
Valdančiosios koalicijos nariai sako, kad Vokietija nori nuversti graikų vyriausybę ir atvesti partiją „Naujoji demokratija“ prie valdžios. „Naujoji demokratija“ lyderis Kiriokos Mitsotakis, tai pats paklusniausias ir aktyviausias rėmėjas Vokietijos politikos Graikijoje.
 
Graikijos parlamente aštuonios politinės partijos, bet jeigu atmesti graikų Komunistų partiją ir partiją „Auksinė aušra“, kurios turi savo dienotvarkės nuostatas, likę dalyviai išreiškia tokią pačią politiką: visi jie euro zonos ir Europos Sąjungos entuziastai; jie palaiko atvirų sienų ir globalizacijos politiką, ir neturi jokios pagarbos Graikijos religinėms ir kultūrinėms šaknims.
 
Graikai, pastaruosius septynis metus prašė: priimti griežtas priemones prieš nelegalią migraciją; masiškos nelegalių imigrantų deportacijos; parlamentinės nepriklausomybės nuo viršnacionalinių organizacijų; patraukimo jų vadovų teisminėn atsakomybėn, politinio gyvenimo skaidrumo; saugumo ir ekonominė liberalizacijos nuo Graikijos kreditorių; kovos su korupcija ir nacionalinio identiteto gynimo. Šie prašymai, tačiau, buvo atmesti ir neaptariami dešimtmečių bėgyje. Kada tie, kas kelia šituos klausimus yra charakterizuojami kaip nacionalistai ir rasistai ir visuomenės smerkiami vietoj to, kad juos išklausyti, tokie visuomenės klausimai gali prasiveržti už demokratijos rėmų. Kada pseudodemokratija ir MIP neduoda žmonėms erdvės, kad išreikšti šias nuomones ir tapti demokratijos proceso dalimi, piliečiai prašys juos išgirsti kitais būdais.
 
Graikų tauta tik ką pasiekė savo kantrybės ribą. Ekonominė padėtis tragiška. Nelegali imigracija prarado kontrolę, diena iš dienos auga nusikalstamumas. Politinė sistema, paskendo korupcijoje ir MIP liovėsi tarnauti ryšio kanalu tarp piliečių ir politinės sistemos. Graikų MIP tarnauja pretoriškai euro gvardijai; valdžia pritaria masiniam islamiškų gyventojų natūralizavimui Graikijoje ir ji aršiai atakuoja kiekvieną balsą, kuris su ja nesutinka.
 
Šalis pūva ES ir euro zonos viduje. Graikų tauta sugniuždyta ekonomiškai. Graikų miestai, dėl masinės nelegalios migracijos, mažiau panašūs į Europos miestus ir daugiau panašūs į miestus Afganistane. Bankai ėmė masiškai konfiskuoti būstus. Žmonės yra ties maišto riba.
 
Finansų-pramonės tyrimo fondas savo paskutinėje ataskaitoje pareiškė, kad vidutinės Graikijos gyventojo pajamos vienam gyventojui sumažėjo iki 2000 metų lygio.
 
Graikijos banko duomenimis, graikų namų ūkių turtas nuo 2000 iki 2015 metų sumažėjo 37,5%.
 
Europos rekonstrukcijų ir vystymo bankas savo ataskaitoje charakterizuoja graikų tautą kaip labiausiai nelaimingą ES. Bedarbystės lygis sudaro virš 25%, jis pats didžiausias euro zonoje.
 
Skandalai Graikijoje jau iškyla į paviršių vienas paskui kitą. Farmacijos kompanija Novartis, pavyzdžiui, viename iš didžiausių skandalų Graikijoje – duodavo pinigus politikams, valdininkams, žurnalistams, leidėjams ir gydytojams, kad valstybinėse ligoninėse būtų Novartis produktai. MIP duomenimis, jame dalyvavo buvęs Graikijos premjeras šiuo metu ES imigracijos komisaras Dimitris Avramopulos, ir keli buvę ministrai.
 
Be to, vokiečių kompanija Siemens taip pat neva papirkinėjo graikų politikus, kad laimėti valstybinius kontraktus. Byla dabar nagrinėjama teisme. Kompanijoje Siemens skandalas taip pat galiausiai daro didelę įtaką politinei sistemai.
 
Kaltinimo duomenimis, May Zanni, sekretoriaus pavaduotojas strateginiam planavimui ir komunikacijoms (nuo partijos „Naujoji demokratija“), Graikijos opozicijos lyderis Kyriakos Mitsotakis ir jo šeima, atrodo, turi didelius santykius su vokiečių kompanija.
 
Vardan teisybės, dabartinė valdžia atkakliai dirba tam, kad korupcijos ir neūkiškumo atvejai būtų svarstomi teisme.
 
Taip pat teisingumo vardan, Graikijos premjeras Aleksis Cipras nėra žmogus su blogais ketinimais ir mėgina su kreditoriais susitarti naudingai savo šaliai. Jis labai gerai žino, kad Graikija, kad išgyventi, turi išeiti iš Euro zonos ir Europos Sąjungos. Jis taip pat žino, kad graikų tauta, graikų istorija ir graikų geopolitika yra artima jūrinėms valstybėms JAV ir Didžiajai Britanijai. Graikija niekada nesugebės prisijungti prie Europos kontinentinių valstybių.
 
Bet bejėgis premjeras, net jei jis nori vesti savo šalį išgelbėjimo keliu iš Europos Sąjungos, negali to padaryti. Cipras ne pilnai kontroliuoja savo partiją; didžiausia jo problema jo kabinetas. SYRIZA-tai politinė partija, kuri politiškai ir ideologiškai artima JAV Demokratų partijai. Tokiu būdu, jis laikysis JAV Demokratų partijos politikos dėl Europos Sąjungos, euro zonos ir globalizacijos. Gali būti, dabar, su Trampo administracija, kraštiniu atveju, kai kurias problemas pavyks išspręsti.
 
Pamėgtu SMI taikiniu yra Prezidentas Trampas, kurį į valdžią atvedė tikrai demokratinė taiki politinė revoliucija.
 
Skurdas, nusikalstamumas, korupcija, neteisėta migracija ir politinės sistemos delegitimizacija yra taškai, kuriuos, jeigu juos susieti, nurodo į 48 Graikijos konstitucijos straipsnį. Šis straipsnis nusako, kada vyriausybė gali pristabdyti konstitucines žmonių teises. Jis gali būti aktyvuotas, kada valstybė yra vidinių ar išorinių priešų apsiaustyje.
 
Dideli mokesčiai ateityje, pensijų ir užmokesčių mažėjimas, ir Turkija, siunčianti daugiau imigrantų į Graikija, rodo, kad nėra jokio kitos išeities Graikijos vyriausybei, kaip nepaskelbti karinę padėtį, siekiant vykdyti savo politiką gyventojams. Yra keli būdai, kaip tai gali įvykti. Vienu iš galimų scenarijų yra kad vokiečiai privers graikų premjerą Aleksį Ciprą pasitraukti ir eiti į naujus rinkimus. Jeigu tai įvyks, opozicinės partijos laimės rinkimuose, bet tam, kad susitvarkyti su aršia kaire ir graikų tauta, kuriai teks mokėti dar daugiau mokesčių, negu reikalavo vokiečiai, graikų vyriausybė bus priversta paskelbti nepaprastą padėtį.
 
Kitas scenarijus, kai ES vers Ciprą bendradarbiuauti su opozicinėmis partijomis, su tikslu sudaryti plačią vyriausybės koaliciją, kuri reikalaus vis naujų mokesčių ir pensijų mažinimo. Tokiu atveju partija „Auksinė Aušra“ į Graikijos kompartija, kartu su maištaujančiais piliečiais, paskelbs einančios prieš visą politinę sistemą, ir ims kovoti ne parlamente, o gatvėse.
 
https://www.gatestoneinstitute.org/10041/greece-crisis