Europa, kurią sukūrė TSRS

Autorius: Socialistinis Liaudies Frontas Šaltinis: https://www.facebook.com/SLFLi... 2017-03-22 16:59:39, skaitė 2739, komentavo 0

Europa, kurią sukūrė TSRS

Kaip atrodytų dabar Europos žemėlapis, jeigu Tarybų Sąjunga savo laiku nebūtų padovanojusi tūkstančius kvadratinių kilometrų teritorijos toms šalims, kurios šiandien TSRS vadina okupante?

Vroclavas – vienas labiausiai turistų lankоmų Lenkijos miestų. Visur minios žmonių su fotoaparatais, brangiuose restoranuose nėra ku obuoliui nukristi, taksistai bedieviškai lupikauja. Prie įėjimo į Turgaus aikštę plevėsuoja transparantas „Vroclavas – tikras Lenkijos žavesys!“. Viskas būtų nuostabu, tačiau dar 1945 metų gegužę Vroclavas vadinosi Breslau ir iki šios datos net 600 metų(!) iš eilės Lenkijai nepriklausė. Pergalės diena, kurią šiandien Varšuvoje vadina ne kitaip kaip „komunistinės tironijos pradžia“, Lenkijai pridėjo vokiečių Sileziją, Pomeraniją, o taip pat dar 80 procentų Rytų Prūsijos. Apie tai šiandien niekas net neužsimena: tironija žinoma blogai, tačiau iš tironijos gautas žemes sau pasiliksime. 

1945 metais Lenkijai atiteko Vokietijos miestai – Breslau, Gdanskas, Zeliona Gura, Legnica, Šcecinas. TSRS taip pat Lenkijai atidavė Bialostoko teritoriją, tarpininkaujant J. Stalinui lenkai įgijo ginčytiną su Čekoslovakija miestą Klodzsko. Nežiūrint į tai Lenkijoje įsitvirtino nuomonė – Lenkijos padalinimas pagal Molotovo-Ribentropo paktą, kai TSRS susigrąžino Vakarų Baltarusiją ir Vakarų Ukrainą, yra neteisingas, o štai J. Stalino perdavimas lenkams Silezijos ir Pomeranijos yra teisingas ir jų ginčyti negalima. Dabar madinga kalbėti, kad rusai lenkųs ne išlaisvino, o užgrobė. Vienok įdomi gaunasi okupacija, jeigu Lenkija nemokamai gavo ketvirtadalį Vokietijos, tuo labiau, kad mūšiuose už tas žemes žuvo šimtai tūkstančių tarybinių karių. Net Vokietijos Demokratinė Respublika (VDR) priešinosi, nenorėjo atiduoti lenkams Ščecino – miesto likimas galutinai buvo nulemtas tik 1956 metais spaudžiant TSRS.

Be lenkų „okupacija“ labai piktinasi proamerikietiški Baltijos šalių režimai. Ką gi, verta prisiminti: Lietuvai jos dabartinę sostinę Vilnių padovanojo TSRS; tarp kitko, tuo metu lietuvių dalis gyventojų sudėtyje buvo apie ... vos vos 1 procentą, o didžioji dalis buvo lenkai, kurių ne vienas iki pat šių dienų yra įsitikinęs, kad Vilniaus kraštas vis dar okupuotas ... Lietuvos. Lietuvai Tarybų Sąjunga taip pat grąžino Klaipėdą – Memelį, kaip jį vadino Vokietijos Rytų Prūsijoje, kuris lietuviams priklausė 1923—1939 metais , tačiau buvo aneksuotas, ne be tuometinės tautininkų vyriausybės, prezidento A.Smetonos ir premjero V. Mirono pagalbos, Trečiojo Reicho. Lietuvos Vyriausybė dar 1991 metais pasmerkė Molotovo-Ribentropo paktą, tačiau nei Vilniaus Lenkijai, nei Klaipėdos Vokietijai taip ir negrąžino.

Ukraina, kuri buvusio premjero Jaceniuko lūpomis save paskelbė „tarybinės agresijos auka, kartu su Vokietija“, vargu bau ar atiduos lenkams savo vakarinius rajonus su Lvovu, Ivano-Frankovsku, Ternopoliu ( šie miestai Ukrainos TSR buvo perduoti „agresoriaus“ TSRS 1939 m.), Rumunijai Černovicų sritį (perduota Ukrainos TSR 1940 m. rugpjūčio 2 d.), o Vengrijai ir Slovakijai – Užkarpatę, kurią Ukraina gavo nuo TSRS 1945 m. birželio 29 d. Rumunijos politikų sluoksniuose netyla diskusija dėl Moldavijos, neteisingai „aneksuotos“ TSRS 1940 m. ir reikalavimai ištaisyti istorinę „neteisybę“, grąžinti Moldaviją Rumunijai. Rumunijoje, savaime suprantama, seniai jau užmiršo, kad būtent TSRS dėka rumunams buvo grąžinta Transilvanijos provincija, kurią A.Hitleris buvo perdavęs Vengrijai. Bulgarija gi, tarpininkaujant J. Stalinui, pagal 1947 metų sutartį sau pasiliko Pietų Dobrudžą, kurią anksčiau valdė Rumunija. Apie tai nei Rumunijos, nei Bulgarijos spaudoje nerasite nei žodžio. 

Čekija po 1991 metų demontavo paminklus tarybiniams kariams ir paskelbė, kad Pergalės diena jai reiškia vienos diktatūros pakeitimą kita. Tačiau būtent „diktatoriaus“ TSRS reikalavimu Čekoslovakijai buvo grąžinta Sudetų sritis su Karlovy Vary ir Libereco miestais, kuriuose 92 proc. gyventojų buvo etniniai vokiečiai. Priminsime, Vakarų šalys 1938 metų Miuncheno konferencijos metu parėmė Vokietijos įvykdytą Sudetų krašto aneksiją – protestavo tik Tarybų Sąjunga. Tuo pačiu metu lenkai atplėšė nuo Čekoslovakijos Tešino sritį ir po karo labai nenorėjo jos grąžinti čekams, reikalavo referendumo tuo klausimu. Tik TSRS parėmus Čekijos poziciją ir padarius atitinkamą spaudimą Lenkijai, buvo 1958 pasirašyta sutartis, pagal kurią Tešinas buvo grąžintas čekams. Padėkoti Tarybų Sąjungai už pagalbą nei viena pusė net nebando.

Tai taip įprasta „šviesiųjų“ europiečių gyvenime už gerą visada atsilyginti įžūliu nedėkingumu. Dabar ne daug kas nori prisiminti, kaip žiauriai po karo naujosios valdžios susidorojo su „grąžintose“ teritorijose gyvenusiais vokiečiais – iš Pomeranijos ir Sudetų buvo išvyta 14 milijonų vokiečių. Jeigu Kionigsbergo , kuris tapo vėliau tarybiniu Kaliningradu, vokiečiai į Vokietijos Demokratinę Respubliką buvo perkeliami 6 metus iki 1951 m., tai Lenkijoje ir Čekoslovakijoje vokiečių repatrijacija truko tik 2-3 mėnesius, o daugeliui vokiečių duodavo tik 24 valandas pasiimti tik vieną lagaminą būtiniausių daiktų ir privertė šimtus kilometrų eiti pėsčiomis. „Žinote, nereikia apie tai prisiminti, - droviai kalba valdininkai Šcecino merijoje. – Tokie prisiminimai kenkia mūsų geriems santykiams su Vokietija“. Žinoma, čia „demokratai“ tik gali tūkstančius kartų bet kurią smulkmeną prikaišioti Rusijai, Tarybų Sąjungai, o vokiečiams tai ne korektiška priminti.

Istorinis teisingumas yra labai svarbus klausimas tema ir jo negalima interpretuoti pagal dvigubus standartus. Vakaruose jau dvigubų standartų meistrai iki šizofrenijos nusikalbėjo : kai žmogus Rytų Europoje kalba, kad TSRS pergalė prieš nacizmą yra išvadavimas, jį laiko kvaileliu arba išdaviku. Laikas tokiems „gudručiams“ apsispręsti ir būti nuosekliais iki galo. Jeigu 1945 m. gegužės 9 d. pasekmės yra tokios blogos, neteisėtos ir baisios, tai ir visi kiti to meto TSRS veiksmai yra ne geresni. Ar gi gali būti gerais sprendimai tų, kurie atnešė į jūsų žemes tironiją?

Todėl Lenkija privalo grąžinti Sileziją, Pomeraniją ir Prūsiją vokiečiams, Ukraina privalo grąžinti savo vakarines sritis lenkams, Černovicus – rumunams, Užkarpatę – vengrams, Lietuva turi atsisakyti Vilniaus ir Klaipėdos kraštų, Rumunija – Transilvanijos, Čekija – Sudetų ir Tešino, Bulgarija – Dobrudžos. Ir tada bus viskas kilnu, sąžininga ir garbinga. Tačiau kur ten. Rusiją galima kaltinti, šmeižti iki pamėlynavimo, bet J.Stalino „dovanų‘ visi laikosi mirtinai įsikibę.

Kartais net įdomu darosi įsivaizduoti: kas būtų buvę, jeigu TSRS būtų A. Hitlerį atmetusi tik iki savo vakarinių sienų ir nebūtų toliau žengusi nei žingsnio? Kas būtų su teritorijomis tų šalių, kuriose prieš kiekvieną Gegužės 9 nacionalistai sukelia antitarybinės isterijos audrą ir vadina savo išlaisvinimą tarybine „okupacija“? Atsakymas į šį klausimą iki banalumo paprastas – ragai ir kanopos.

Šaltinis: http://fishki.net/1932973-evropa-kotoruju-sozdal-sssr.html