Neteisėtas prisiminimas

Autorius: Petras Dargis Šaltinis: http://petrasdargis.lt/rasinia... 2017-03-25 08:03:55, skaitė 3830, komentavo 0

Anūkai kaime. Tada ir jų močiutė, mano mama, dar buvo gyva. Dabar tie vaizdai atrodo kaip sapnas. Netgi obels nebėra.

Antra diena tvarkau sovietinį palikimą ir imu įtarti, kad esu Kremliaus papirktas Putino vatnikas. Kodėl? Man tas palikimas toks visai nieko...

Sovietiniai kibirai, sovietinė obelis, sovietų laikais statytas vasarnamis ir sovietinės malkinės kampas. Netgi mano vaikai sovietiniai! Tik mama - ne. Mama gimusi 1913 metas, taigi ji - carizmo reliktas. Bet apie tai niekada negalvojau.

Mama buvo mama, troba buvo troba, jaunystė buvo jaunystė.

Neseniai kalbėjau su vienu pažįstamu profesoriumi, tai jis labai abejojo, ar mes, paprasti žmones, savo atmintį galim laikyti savo pačių nuosavybe. Kaip mes galime savo jaunystę prisiminti kaip pačius šviesiausius savo metus? Kaip mes galėjom būti jauni, kaip mes galėjom būti sveiki, kaip mes galėjom būti laimingi?..

Suprantu, kad dabar tai yra draudžiama, bet aš dar vis turiu savo asmeninę atmintį. Jos sąmoningai ir savavališkai su niekuo nederinu.

Dar vis užsispyręs manau, kad tai yra MANO.

Nežinau, ar už tai reikės atsakyti.

Gal išsisuksiu?