Liaukitės tyčiotis iš Sausio 13-osios aukų

Anonimusas
+2 -0 Autorius: Lietuviais.lt
Šaltinis: http://www.lietuviais.lt/dienorastis.php/?data=20150113
2015-01-21, skaitė 2596
0
Pridėti naują straipsnį

Nori prisidėti? Dalinkis straipsniu arba rašyk savo!


Jau esu parašęs kelis straipsnius apie 1991 m. sausio įvykius ir jų atgarsius Lietuvos dabartyje (123) – ir po kiekvieno iš jų galvodavau, kad tai bus paskutinis kartas.

Lietuvių kraujo Sąjūdis gavo, tačiau iškrypėliams jo neužteko – jiems dar reikėjo vaizdo, filmų su juodosios erotikos elementais – tokių, kurie sužadintų pačių bukiausiųjų ir mažiausiai išsilavinusių žiūrovų emocijas.

Klydau. Nors žuvusiųjų tomis lemtingomis dienomis lietuvių buvo kur kas mažiau, nei vadinamoji „Lietuvos Respublika“ kas savaitę pastūmėja į savižudybę štai jau daugiau, nei 20 metų, tų kruvinų įvykių aidai dar negreit pasitrauks į tolimą istoriją.

Nesugalvojau geresnės temos, kuria galėčiau pradėti savo pažadėtą straipsnių ciklą apie vadinamosios „Lietuvos valstybės“ – akivaizdžiai kriminalinio jau baigiančio sunaikinti lietuvių tautą režimo – nusikaltimus.

Juk būtent todėl policija taip slepia Klonio gatvės šturmo Garliavoje vaizdo įrašus – kad lietuviai jų nesulygintų su filmais apie Sausio 13-ąją, kad nors ir visaip stumdytų ir užgauliotų, tačiau orumo nepraradusių ir veidų po kaukėmis neslėpusių tarybinių omonininkų nepalygintų su LR policijos bei specialiųjų tarnybų smogikais ir nepadarytų nesunkiai nuspėjamų išvadų.

Ta proga (beje, pirmą kartą gyvenime) peržiūrėjau pačią prieinamiausią vaizdo medžiagą apie 1991 m. įvykius – tą, kurią Jūtūbė pirmiausiai pasiūlo įvedus į paiešką „sausio 13“. Buvau pritrenktas.

Kaip jau esu ne kartą minėjęs, šlykštėjausi Sąjūdžiu nuo tada, kai jo pirmininku išrinko Landsbergį – todėl instinktyviai tiesiog iš viso nežiūrėdavau sąjūdietiškų propagandinių filmukų. Vis dėlto nesitikėjau, kad pamatysiu TOKIO MASTO ŠLYKŠTYBĘ.

Iš Sausio 13 aukų buvo begėdiškai tyčiojamasi

Didelė Jūtūbės rekomenduojamo serialo „In memoriam“ dalis (nekyla ranka įdėti nuorodos į tokią bjaurastį) buvo pašvęsta dar gyvų sužeistųjų ir jau mirusiųjų kūnų apžiūrai ligoninei.

Ligoninės darbuotojai demonstravo įspūdingiausias žaizdas, sudarydami operatoriams galimybes detaliai apšniukštinėti sužeistuosius, begėdiškai apnuogindami prieš kameras pačias intymiausias pusiau sąmoningų žmonių kūnų dalis. Ir tai dar ne viskas.

Sužeistųjų klausinėjo: kas jie tokie, kur gyvena, dirba ar mokosi. Šie klusniai atsakinėjo.

Jei žaizdų ir apnuogintų bejėgių lietuvių lytinių organų filmavimas terodo begalinį tuometinių valdžiagyvių (neabejoju, kad buvo filmuojama tuometinės sąjūdinės valdžios įsakymu – gydytojai klusniai aiškinosi valdingai spiegusiai moteriškei) iškrypėliškumą, tai sužeistųjų tapatybių registravimas, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, galėjo pastariesiems labai daug kainuoti.

Akivaizdžiai gavęs įsakymą, gydytojas begėdiškai demonstravo akivaizdžiai specialiai ant grindų numestus apnuogintus lavonus.

Aš negalėčiau dabar užtikrintai nurodyti konkrečių LR Baudžiamojo kodekso straipsnių, tačiau toks šiurpiai begėdiškas elgesys su bejėgiais sužeistaisiais eilinį kartą patvirtina, kad tą sausio 13-ąją Lietuvą valdė neeiliniai išsigimėliai, siekę savo tikslų nežmogiškomis priemonėmis.

Akivaizdžiai gavęs įsakymą, gydytojas begėdiškai demonstravo ant grindų akivaizdžiai specialiai numestus apnuogintus lavonus, – tačiau visas ribas peržengia tai, kaip buvo elgiamasi su mirštančia Loreta Asanavičiūte.

Dar gyvos Loretos kūnas buvo apnuogintas prieš kameras taip, kad būtų sužadinti patys įvairiausi operatorių, o vėliau – ir žiūrovų jausmai.

Po to gražios merginos palaikai buvo begėdiškai filmuojami iš įvairių rakursų; vėliau dar ant kūno buvo padėtas popieriaus lapas su jos vardu ir pavarde. Epizodo pabaigoje iškrypėliams operatoriams pozavo ir kelios slaugės, dar kartą prieš kameras pademonstravusios apnuogintą kūną, kurį tuo metu perkėlinėjo ant vežimėlio.

Dangstantys nusikaltimus – irgi nusikaltėliai

Begėdiškas apnuogintų mirusiųjų kūnų filmavimas tiesiog verčia vemti; tas pats pasakytina ir apie tokių vaizdo įrašų viešą skelbimą – tyčiotis iš mirusiojo palaikų draudžia netgi pačios vadinamosios „Lietuvos Respublikos“ Baudžiamojo kodekso 311 straipsnis.

Juk jei geriau pagalvosime, tai LR prokuratūra – akivaizdžiai nusikalstama organizacija.

Neteko girdėti, kad LR prokuratūra būtų ėmusis kokių nors veiksmų. Tiesa, operatoriams senaties terminas jau seniai praėjo, bet juk demonstruojantieji begėdiškus vaizdo įrašus ir nuotraukas daro panašų nusikaltimą dabar!

Didysis Sąjūdžio strategas Audrius Butkevičius prisipažino planavęs Sausio 13-ąją

Įdomu, ar tik ne Butkevičius davė įsakymą filmuoti apnuogintus žuvusiųjų lietuvių kūnus?

Susidaro įspūdis, kad Audrius jau tada buvo neblogai išstudijavęs JAV specialiųjų tarnybų instrukcijas kaip naudotis civilių krauju vykdant perversmus tokiose šalyse, kaip Lietuva ar Ukraina.

Kodėl prokuratūra ir kita LR mėšlasauga nieko nedaro? Manau, jog akivaizdu – valdžiai atrodo, kad apnuoginto gražios merginos kūno demonstravimas kursto aistras, skatina neapykantą rusams ir atsidavimą Lietuvą valdančiai gaujai.

Todėl valdžios organai nereaguoja į akivaizdžius nusikaltimus – mano, kad jiems šie paprasčiausiai naudingi. Tačiau taip jie patys eilinį kartą tampa nusikaltimo bendrininkais.

Juk jei geriau pagalvosime, tai LR prokuratūra – akivaizdžiai nusikalstama organizacija. Prokurorai yra atsisakę tirti begales šiurpiausių nusikaltimų.

Jau aš asmeniškai esu pateikęs visą eilę epizodų – pavyzdžiui, Generalinė prokuratūra visiškai nereagavo netgi į akiplėšiškai įvykdytą valstybės perversmą, begėdišką Lietuvos suverenumo, jos konstitucijosišniekinimą!

Panašių atvejų be galo daug; kiekvienas nors truputį neabejingas lietuvis turėtų prisiminti krūvas pavyzdžių, kai LR prokurorai begėdiškai dangstė visuomenei pavojingus nusikaltėlius, sudarydavo sąlygas masinių žudynių planams įgyvendinti.

Paskutinis toks nuskambėjęs epizodas – prokuratūros akivaizdžiai nusikalstamas atsisakinėjimas tirti akivaizdžius CŽV nusikaltimus Lietuvoje – nelegalių kalėjimų steigimą, žmonių transportavimą, kalinimą ir kankinimą (o gal netgi žudymą?). Prokurorai daug metų atsisakinėjo pradėti bylą – netgi tada, kai tam juos įpareigojo teismas!

Jei tokie nusikaltimai būtų vykę tose pačiose JAV – taip šiurpiai savo šalį išdavę aukšti saugumo karininkai neabejotinai jau lauktų eilėje prie elektros kėdės, o juos dangstę prokurorai taisytųsi savo kamerose visam likusiam gyvenimui.

O juk neabejojama, kad kai kurie buvę (o gal ir esami?) VSD vadovai už leidimą Lietuvoje vykdyti nusikaltimus prieš žmogiškumą, visokeriopą pagalbą ir pėdsakų naikinimą gaudavo milijonus iš užsienio specialiųjų tarnybų. Akivaizdu, kad tai – labai sunkūs nusikaltimai, Lietuvos išdavystė.

Jei tokie nusikaltimai būtų vykę tose pačiose JAV – taip šiurpiai savo šalį išdavę aukšti saugumo karininkai neabejotinai jau lauktų eilėje prie elektros kėdės, o juos dangstę prokurorai taisytųsi savo kamerose visam likusiam gyvenimui.

Tačiau dabartinėje kriminalinėje „Lietuvos Respublikoje“ akivaizdūs nusikaltėliai saugiai džiaugiasi už išduotą Lietuvą gautais milijonais ir atsipalaidavę rezga naujus nusikaltimus, o VSD provokatoriai toliau organizuoja begėdiškus procesus prieš akivaizdžiai niekuo dėtus bejėgius žmones, kaip kad Jonika, Kusaitė bei jau keli baltarusiai.

(Jei tik LR mėšlasauga suteiks man tokią galimybę :), manau, jog artimiausiu metu galutinai įrodysiu savo teiginį, kad vadinamoji „Lietuvos Respublika“ yra iš esmės VISIŠKAI nusikalstama valstybė – tokia, kokia ji kūrėsi jau tada, prieš 24 metus.)

Nusikaltėlių valdžiai dar norisi išsityčioti iš savo taip niekinamų eilinių lietuvių, parodyti Lietuvos žmonėms, kokie jie visiški bejėgiai prieš jų tautą ir šalį naikinančius išgamas — ir čia visu savo grožiu atsiskleidžia LR prokuratūra – akivaizdžiai viena didžiausių ir pavojingiausių visuomenei nūdienos nusikalstamų grupuočių, dėl išskirtinio privilegijuoto prokurorų statuso kenkianti Lietuvai kur kas daugiau, nei visi šiaip vagys ir žmogžudžiai kartu sudėjus.

Žuvusių tautiečių atmintis įpareigoja

Dabar, kai jau aiškiai matome, kokia mūsų tautą ir šalį naikinančia nusikaltėlių gauja pavirto Lietuvos valstybė, sunku įsivaizduoti laisva valia dėl jos savo gyvybe rizikuojantį sveiko proto lietuvį.

Tačiau prieš 24 metus, kai Lietuvos Respublika teisiškai dar netgi nebuvo nepriklausoma valstybe, daugelis lietuvių naiviai tikėjosi, kad mums pavyks, kad laisvoje Lietuvoje mūsų tauta suklestės.

Todėl tūkstančiai ėjo ir, rizikuodami savo gyvybėmis, gynė Aukščiausioje Taryboje susispietusią šlykštuomenę. Tada žmonės dar nežinojo, kad šieji jau buvo įsišėlę vogdami iš Lietuvos ir kitaip naikindami viską, ką tik sugebėjo.

Tada dar ne visi suprato, ką reiškė tas žymusis Landsbergio „laisvės skonis“ — Sąjūdžio gauja tuo metu kaip tik išvaginėjo kolūkių turtą – kaip po to rašė Sausio 13-osios premjeras, žemės ūkio produkcijos apimtys „Lietuvos Respublikoje“ sumažėjo 10 kartų. O prieš akis dar laukė ilgi nevaržomo Lietuvos plėšimo ir išpardavinėjimo dešimtmečiai!

Prie televizijos bokšto ir kitose Vilniaus vietose automatų kulkų neišsigandę lietuviai tada dar negalėjo įtarti, kad Sąjūdžio gaujai tiesiog reikėjo jų kraujo. Beginkliai gynėjai nežinojo, kad po daugelio metų tuometiniai Sąjūdžio vadai taip pareikš apie jų žygdarbį:

  • „Aš tiesiog žaidžiau aiškiai suvokdamas, kas įvyks, bet aš noriu pasakyt palyginus su tuo, kas vyko kitose Sąjungos vietose, tai buvo labai mažos aukos. [...] Aš pasakysiu tiesiai – taip, aš planavau šitą.“ (Audrius Butkevičius)
  • „Žinota ir apie planuojamus nakties įvykius. Tad ir žmonės pašaukti tyčia. Organizatoriai puikiai žinojo, kad amerikonus vienas argumentas teveikia – nekariaujančiųjų užmušimas. Štai ir buvo mesti po tankais beginkliai žmonės.“ (Romualdas Ozolas)
  • „Ant Landsbergio ir A.Butkevičiaus sąžinės guli Sausio 13-osios aukos, nes vienam sumanius, o kitam įsakius, kelios dešimtys pasieniečių buvo perrengti ir įleisti į televizijos bokštą. Tai jie šaudė į minią iš viršaus.“ (Vytautas Petkevičius)

Mano nuomone, tai, kad prokuratūra praktiškai neištyrė šių pareiškimų, reikia suprasti kaip eilinį prokurorų nusikaltimą. Jau esu nemažai apie tai rašęs ir nebesikartosiu.

Dabar svarbiau tai, kad tikrąją Sąjūdžio vadeivų motyvaciją kviečiant žmones juos ginti nuo tankų dar kartą patvirtina nežmogiškas elgesys su sužeistaisiais, mirštančiais ir jau mirusiais beginkliais televizijos bokšto gynėjais. Toks elgesys dar kartą įrodo, kad tuo metu jau įsisiautusi plėšdama Lietuvą Sąjūdžio gauja giliai niekino ja naiviai patikėjusius eilinius lietuvius, Butkevičiaus žodžiais, „labai mažas aukas“.

Todėl „In memoriam“ ir panašios šlykštybės tarnauja tarybinių karių (ar ir visų rusų) žvėriškumo įrodymu tik paties bukiausiesiems lietuviams – nes jie neturi su kuo tai palyginti, o įsivaizduoti, kaip turėjo atrodyti Haditos bei kitų NATO smogikų įvykdytų karo nusikaltimų ar tiesiog eilinių NATO aviacijos antskrydžių Irake ar Afganistane aukos, nesugeba.

Akivaizdu, kad Sąjūdžio išgamoms reikėjo kraujo, panašiai kaip neseniai perversmininkams Ukrainoje, pasitelkusiems žudikus, šaudžiusius tiek į Maidano protestuotojus, tiek į Janukovičiaus policiją. (Beje, visai nenustebsiu, jei kada nors paaiškės, kad juos paruošė kokie nors Butkevičiaus įpėdiniai Lietuvoje – juk tiek Sausio 13-oji, tiek Maidano perversmas klostėsi pagal tipišką LR prokurorų taip ištikimai ginamos CŽV scenarijų.)

Lietuvių kraujo Sąjūdis gavo, tačiau iškrypėliams jo neužteko – jiems dar reikėjo vaizdo, filmų su juodosios erotikos elementais – tokių, kurie sužadintų pačių bukiausiųjų ir mažiausiai išsilavinusių žiūrovų emocijas.

Dabar jau akivaizdu, kad filmukus apie Sausio 13-ąją tarybinis Omonas galėtų naudoti kaip savo profesionalumą ir humaniškumą įrodinėjančią reklamą. Užtektų PALYGINTI „In memoriam“ su reportažais apie NATO galvažudžių nusikaltimus Irake ar Afganistane – juk dabartinio LR režimo sėbrai iš JAV ir kitų NATO valstybių faktiškai nebaudžiami dešimtimis kankina, žagina ar tiesiog skerdžia beginklius žmones, netgi mažamečius vaikus ir kūdikius, o po to dar visaip tyčiojasi iš mirusiųjų kūnų, šlapinasi ant jų ir pan.

Tačiau civilizuotose šalyse (tarp kitko, ir Irake bei Afganistane) laikoma nežmogiška vartyti apnuogintus žuvusiųjų kūnus prieš kameras ir filmuoti be sąmonės gulinčių sužeistųjų lytinius organus, jau nekalbant apie begėdišką sunkiai besusivokiančių žmonių tardymą kas jie tokie, kur gyvena ir dirba.

Todėl „In memoriam“ ir panašios šlykštybės tarnauja tarybinių karių (ar ir visų rusų) žvėriškumo įrodymu tik paties bukiausiesiems lietuviams – nes jie neturi su kuo tai palyginti, o įsivaizduoti, kaip turėjo atrodyti Haditos bei kitų NATO smogikų įvykdytų karo nusikaltimų ar tiesiog eilinių NATO aviacijos antskrydžių Irake ar Afganistane aukos, nesugeba. Juk būtent todėl policija taip slepia Klonio gatvės šturmo Garliavoje vaizdo įrašus – kad lietuviai jų nesulygintų su filmais apie Sausio 13-ąją, kad nors ir visaip stumdytų bei užgauliotų, tačiau orumo nepraradusių ir veidų po kaukėmis neslėpusių tarybinių omonininkų nepalygintų su LR policijos bei specialiųjų tarnybų smogikais ir nepadarytų nesunkiai nuspėjamų išvadų.

Tačiau nors kiek išsilavinusiam žmogui nežmogiškas tyčiojimasis iš sužeistųjų ir (be kita ko dar ir didvyriškai!) žuvusių žmonių kūnų sukelia visiškai priešingą reakciją – pasišlykštėjimą taip begėdiškai filmavusiais ir tokius filmus demonstruojančiais (ne?)žmonėmis.

Aš jau pavargau rašinėti jau seniai mano akyse nusikaltėlių gauja pavirtusiai prokuratūrai ir nuolankiai prašinėti, kad ji atkreiptų dėmesį į akivaizdžius nusikaltimus. Gyvenant nusikalstamoje valstybėje, tiesiog nėra prasmės.

Tačiau tą sausio 13-ąją mano tautiečiai buvo sužeisti ir žuvo už Lietuvą. Negaliu ramiai žiūrėti, kaip tyčiojamasi iš jų pasiaukojimo.

Kito būdo bandyti priversti Lietuvą valdančius nusikaltėlius nutraukti patyčias iš Sausio 13-osios aukų nesugalvojau.

Todėl dabar labai džiaugiuosi, kad apie Lietuvos valstybės nusikaltimus nusprendžiau pradėti rašyti nuo pačių ištakų. Galbūt netgi savo rekordišku kvailumu ir neišsilavinimu garsėjantys LR valdžiagyviai vis dėlto suvoks, kad begėdiški filmai apie Sausio 13-ąją liudija ne tiek tarybinių karių, kiek, visų pirma, dabartinio politinio režimo – vadinamosios „Lietuvos Respublikos“, jų pačių valdžios šaltinio – nusikaltimus?

Gal tada lieps prokurorams daryti vienintelį dalyką, kurį šie iš tikrųjų gerai moka – neskaitant susidorojimo su pačiais silpniausiaisiais lietuviais – naikinti valdžios nusikaltimų pėdsakus ir įkalčius?

Kito būdo bandyti priversti Lietuvą valdančius nusikaltėlius nutraukti patyčias iš Sausio 13-osios aukų nesugalvojau.


Įvertink straipsnį: 2   0
Pridėti naują straipsnį

Nori prisidėti? Dalinkis straipsniu arba rašyk savo!

Komentarų kol kas nėra



VISI STRAIPSNIAI LIETUVA PASAULIS KAIMYNAI SMAGUMAI

Komentarai



Reklama

Paveiksliukai


Video



Rėmėjas

Puslapis feisbuke


Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas
Kiekvienas žmogus su čia pateikta informacija elgiasi savo nuožiūra.
Pradžia: 2014 rugpjūčio 18 | 1.367 | 441.851...