Galingiausia Afrikos valstybė, Pietų Afrikos Respublika ruošiasi pilietiniam karui

Autorius: Simonas Kroydonas Šaltinis: https://www.facebook.com/silvi... 2017-05-14 22:22:18, skaitė 4254, komentavo 0

Galingiausia Afrikos valstybė, Pietų Afrikos Respublika ruošiasi pilietiniam karui

Baltųjų europiečių palikuonių mažuma puls negrus. Po Apartheido griūties viskas apsivertė aukštyn kojomis. Baltieji tapo diskriminuojama rase, baltiesiems neįmanoma susirasti darbo, baltųjų fermeriai yra masiškai žudomi, jų moterys išprievartaujamos, vyrai nuduriami mečetėmis ir išmėsinėjami. Štai kas atsitiko su kažkada itin galingos Pietų Afrikos Respublika. 

Pietų Afrika eina Zimbabvės keliu. Zimbabvė prieš nepriklausomybės atgavimą besivadinusi Pietų Rodezija buvo visos Rytų Afrikos aruodas. Buvęs Pietų Rodezijos baltaodis prezidentas Ian Smith šalį valdė geležiniu kumščiu. Negrai dirbo plantacijose, britai vadovavo ir šalis buvo nr-1 tabako eksportuotoja pasaulyje. Kada dirbau Lehman Brothers, Londono padalinyje 2007 metais per atostogas su trimis bičiuliais anglais nuskridome į Zimbabvę pasižiūrėti didžiausios pasaulyje hiperinfiliacijos. Iki šiol prisiminsiu vaizdą, kaip už pietus restorane sumokėjau 6 milijonus Zimbabvės dolerių, o jau metų gale infiliacija buvo pakilusi 100 000 kartų. Jau kai aš buvau Bulavajuje vienokia steiko kepsnio kaina buvo ryte, kitokia per pietus, o vakare ji jau buvo trim kartais didesnė nei ryte. 

Kai Zimbabvės prezidentas Roberto Mugabė atėjo į valdžią jis pirma draugavo su baltaisiais fermeriais, o vėliau jis pradėjo juos žudyti. Iki 2007 metų buvo išžudyti arba išvaryti iš šalies praktiškai visi baltaodžiai fermeriai. Fermos buvo perduotos negrams, šie viską sulaužė, sudegino, nebeliko nei vienos karvės, jaučio ir neužilgo šalyje kilo badas. Badas ir cholera Zimbabvėje dažnas reiškinys, o Pietų Afrikoje išrinkus Zumą prezidentu Pietų Afrika pradėjo smukti žemyn, baltieji fermeriai jau žudomi šioje šalyje dvidešimt metų, ir PAR Lanzbergis Zuma jau atvedė Pietų Afriką prie pilietinio karo ribos. 

Iki Olandų išsilaipinimo Pietų Afrikos Respublika buvo negyvenama žemė. Na taip, joje gyveno kažkiek Bantu, Zulusų ir kitokių negrų porūšių, bet jie gyveno akmens amžiuje ir kai Olandai įkūrė Keiptauną, Johanesburgą, Durbaną šalis pradėjo vystytis. Kadangi turiu du baltaodžius anglų kilmės kaimynus, vieną iš Pietų Afrikos kitą iš Namibijos tai mes pasišnekame labai daug apie tai. Pasirodo tikrają PAR ekonomiką pokaryje sukūrė ne kas kitas, o mūsų Lietuvos žydai-litvakai. 

Visi PAR žydai, ir jų vaikai, anūkai yra Lietuvių kilmės. Tai itin galinga diaspora. Kuomet mes su Vokiečiais Lietuvoje jiems užkūrėme pečius, žydai masiškai bėgo į Pietų Afriką ir ten sukūrė itin stiprią ekonomiką. Lietuviai Pietų Afrikoje žydų itin nemėgstami. Kai Johanesburge vienoje parduotuvėlėje pirkau kokakolos, savininkas senukas paklausęs iš kur aš ir sužinojęs, kad iš Lietuvos apsiverkė, ir pasakė, kad jūs Lietuviai iššaudėte beveik visą mano šeimą Kaune. 

Baltieji niekada nebuvo šioje šalyje vieningi. Per Boerų karus buvo kruvinos pjautynės tarp anglų ir olandų palikuonių-afrikanerių. Anglai nugalėjo afrikanerius ir iki šiol šios dvi bendruomenės nekenčia vieni kitų. 1899-1902 metais Britanijos Imperija kovojo prieš Olandų Palikuonius-Boerius(afrikanerius) ir juos sutriuškino. 

Anglai Olandų palikuonių kovotojus kalino koncentracijos stovyklose ir ten juos žudė, ir baltieji afrikaneriai ilgą laiką kovojo partizaninį karą, kol buvo pasiektas abipusis susitarimas. Baltieji afrikaneriai sudaro Pietų Afrikos Respublikos baltųjų mažumos daugumą. Baltieji PAR sudaro 4. 5 milijono žmonių populiaciją, kuri yra 8. 4% visų PAR gyventojų dalis, o tai yra pakankamai nemažai. 

Baltieji nebeturi kur trauktis. Apartheido metu čia buvo rojus žemėje. Negrai turėjo savo bandustanus. PAR buvo 8 dideli bandustanai kuriuose tuo metu gyveno visa PAR negrų populiacija. Baltieji turėjo savo mokyklas, pliažus, prekybos centrus, bet visame pasaulyje kylanti liberalaus leftizmo banga pradėjo izoliuoti apartheido režimą įsivedusią PAR. Apartheidas (angliškai apartheid – atskiras gyvenimas) – Pietų Afrikos Respublikos baltųjų vyriausybės 1948–1990 metais vykdyta rasinės segregacijos politika. Jos esmė buvo ta, kad kiekviena rasė (oficialiai buvo keturios: spalvotieji (daugiausia mulatai), baltieji (būrai, anglai), juodieji (zulusai, kosai, kitos tautos) ir azijiečiai (indai, malajai) turėjo tik jai skirtas vietas: mokyklas, restoranus, paplūdimius, viešbučius; ištisi miestai būdavo paskirti tik tai ar kitai rasei, o didmiesčiuose – rajonai. Net ir parlamentas buvo trijų rūmų, kurių kiekviename buvo po vienos rasės (baltųjų, spalvotųjų, azijiečių) atstovai (juodaodžiai turėjo atskirus savo parlamentus savo teritorijose (bantustanas), bet neturėjo atstovavimo nacionaliniu lygmeniu). 

Iš esmės tokia situacija sukūrė valstybę, sudarytą iš daugelio „valstybių“, kuriose ekonominiai lygiai buvo visiškai skirtingi – pvz., baltųjų teritorijos buvo išplėtotos, o kai kurios juodaodžių žemės buvo trečiojo pasaulio lygio. Ši santvarka buvo laikoma rasistine: negalėdami gyventi kitų rasių miestuose ir teritorijose, kuriose ekonomikos lygis buvo aukštesnis, juodaodžiai negalėjo gauti gero išsimokslinimo (dėl žemesnio ekonominio lygio juodaodžių teritorijose mokymo įstaigos buvo prastesnės) ir gerų darbų. Juodaodžiai galėjo dirbti baltųjų teritorijose, tačiau neturėdami gero išsimokslinimo gaudavo menkai apmokamus prastus darbus. Dėl didelio jų kiekio ir daug žemesnio pragyvenimo lygio juodaodžių teritorijose bei to nulemto prasto išsimokslinimo, jų darbo kaina būdavo mažesnė nei kitų rasių atstovų (t. y. jie paprastai dirbo fizinius darbus, kuriuos kur kas rečiau dirbo turtingesnių rasių atstovai, pvz., baltieji). 

Vėliau pradėti steigti bantustanai: autonominės ir nepriklausomos valstybės atskiroms juodaodžių tautoms. Nemaža dalis juodaodžių šitai suprato kaip apartheido įtvirtinimą; jie būtų norėję vienos Pietų Afrikos, nes turtingų teritorijų atskyrimą nuo neturtingųjų laikė dirbtiniu. Prieš apartheidą kovojo juodaodžių afrikiečių Vieningas demokratinis frontas, taip pat baltaodžių Pažangioji sąjunginė partija, Pietų Afrikos bažnytinė taryba, kitos organizacijos. 

1973 metais prieš apartheidą pasisakė Jungtinės Tautos, nuo 1977 įvestas ginklų tiekimo embargas Pietų Afrikai. Bet švelninti politiką pradėta tik XX amžiaus devintojo dešimtmečio viduryje, kai atšauktas mišrių vedybų draudimas, vėliau spalvotiesiems leista be apribojimų lankytis baltųjų teritorijose. 1990 metais leistos opozicinės partijos, paleisti politiniai kaliniai, 1991 panaikinti likę segregaciniai įstatymai, o po 1993 konstitucijos priėmimo juodaodžiai gavo teisę dalyvauti rinkimuose į nacionalinį parlamentą. 

Iš esmės viskas PAR apsivertė ant tiek aukštyn kojom, kad kas tik gali visi bėga iš ten. Dauguma fermerių ir kitų baltaodžių į Australiją Kanadą, Naujają Zelandiją ir labai maža dalis į Britaniją. Šalis pradeda tapti šiknaskyle. Sergamumas AIDS jau epideminis. Vienas iš penkių gyventojų serga AIDS. Ar jūs bent įsivaizduojate tokį lygį? AIDS arba ŽIV šioje šalyje turi 20 % gyventojų, o verslininkas Tadas Karosas visiems pasakoja, kokia čia puiki šalis investuoti ir gyventi. Iš prievartavimų, nužudymų lygis vienas aukščiausių pasaulyje. PAR kalėjimai perpildyti, kur vidutiniškai žmogus išgyvena vos keturis mėnesius. PAR kredito reitingas jau prilygintas junk status, o tai yra prasčiau nei Graikijoj. Baltieji masiškai žudomi ir užpuldinėjami. Prezidentas Zuma jau atvirai ragina atiminėti iš baltųjų žemes. Baltieji afrikaneriai pradėjo ginkluotis, rengti treniruotes džiunglėse ir kažkas greitai įvyks. 

Reikia nepamiršti, kad PAR apartheido metu buvo įsiveržę į Namibiją, o ją okupavus ir į Angolą. Tuomet Angoloje buvo išsilaipinę Kubos daliniai, kurie prisidėjo prie UNITA Angolos išsivadavimo lyderio John Sawimbi grupuotės ir aš iki šiol prisimenu, kaip būdamas vaikas su seneliu per televizorių per LRT žinias nuolat girdėdavau naujienas iš Somalio ir Angolos. 

Tarp Sovietų Sajungos remiamos Kubos ir PAR dalinių vyko nuožmi kova. Mano vienas bičiulis, tuomet buvo jaunas karys ir pasakojo, kad kai nušaudavo Angolos kovotojus negrus, perpjaudavo jiems pilvus ir jų viduriuose būdavo žolė. Kai paklausiau, kodėl jie taip darydavo Ernstas pasakė, kad taip jie aiškindavosi kuo maitinasi priešų kariuomenė, ir pagal tai bandydavo nustatyti kur galėtų būti maisto sandėliai. Tai, kad Angolos lavonų skrandžiuose būdavo paprasčiausia žolė mane dar ir kaip nustebino. 

Baltieji PAR turi keletą savo rezervatų į kuriuos nieko neįsileidžia. Žymiausias jų ORANIJA. 

Vien baltaisias apgyvendintas miestelis turi 1300 gyventojų, kasmet padidėja 10%, turi savo pinigus, savo tarybą ir baltieji plūsta ir bėga ten nuo nežaboto nusikalstamumo. PAR miestuose visi automobiliai važiuoja per raudona šviesoforo signalą. Per raudoną, perėjose nestovi, langai mašinų visuomet turi būti uždaryti, nes grobia, žudo dėl nieko. Paauglių gaujos būriais plėšia ir žudo. Gyvybė čia nevertinama. Mano vienas geras uteniškis draugas man dar 2000 metais pasakojo, kaip Lietuvis menininkas Hokšila Johanesburge lankydamasis matė numestus ant kelkraščio pūvančius negrų kūnus su įbestais peiliais nugarose. Ir atsidūrus tokioje situacijoje jokiu būdu ten nesiartinkit, kad nebūtumėt apkaltintas nužudymu. 

Aišku, tai yra labai graži šalis su labai skaniais kepsniais, gamta, safari, Krugerio parku. Bet tai yra šios šalies saulėlydis. Greitai ji arba pataps antraja Zimbabve, arba Baltųjų mažuma atplėš gerą gabalą Pietų Afrikos žemės ir ten sukurs utopiją. Man iki šiol kyla klausimas. O kas gins PAR baltaodžius? Ar Trampas juos gins?Ar Putinas juos gins? Kas finansuos išsivadavimą. Jokia paslaptis, kad anksčiau didžiulės korporacijos finansuodavo perversmus ir diktatūras. Prisiminkite Anglo-Persų karą. Prisiminkite Repsol kompanijos finansuotus neramumus Argentinoje. Jeigu įvyks pilietinis karas Pietų Afrikoje, jokia kaimyninė šalis negalės įsikišti. Pirma, PAR yra galingiausia regiono valstybė, antra-aplinkinės šalys neturi jokių resursų finansuoti karinę intervenciją į PAR. Vieninteliai kas gali įsikišti tai kelios pasaulio supergalybės. 

1. Kinija turi atskirą karinio nesikišimo ne į savo reikalus filosofiją ir Kinija panaudos karinę intervenciją tik Tibete, Taivane ir apginti Pietų Kinijos jūroje esančias kelias Spratley saleles. 

2. JAV Pietų afrikoje neturi jokių strateginių resursų. JAV šitame regione neturi jokių ekonominių-geopolitinių interesų. Praėjo tas laikas kai Table mountain viršūnėje Keiptaune buvo dislokuotos amerikiečių branduolinės raketos. Jos saugiai išgabentos iš Afrikos žemyno. 

3. Rusija neturi galimybių projektuoti savo karines pajėgas toliau nei 500 km nuo savo teritorijos. Rusija pati turi problemų Sirijoje, nežinomybė Padniestrėje ir Donbase, todėl Rusija tikrai nekiš rankų prie Pietų Afrikos Reikalų

4. Europos Sajunga. Jūs rimtai galvojate, kad senstanti ir pederastėjanti Europos Sąjunga dar gali ką nors nuveikti ?

Taigi karinio konflikto tarp Baltųjų, spalvotojų(indusų) ir tarp kitoje barikadų pusėje esančių negrų projekcijoje išryškėja du faktai

1. Baltieji-Indusai-Kiniečiai ir likę išsilavinę spalvotieji turi ką prarasti

2. Negrai ir neturtingi spalvotieji turi šansą prisigrobti daug vertingo turto

Pilietinio karo metu praloš abi pusės. Bus daug kraujo ir aukų. Tai tik laiko klausimas, kada tai įvyks. Lietuva turėtų parodyti pavyzdį ir priimti kelis šimtus baltųjų fermerių. Jie ne Pabradės čečėnai su afganistaniečiais. Tai yra darbštūs žmonės ir baltuosius afrikanerius dabar yra ištikusi nelaimė.