Uigūrai ir mes: ar turi teisę laisvos tautos būti laisvos?

Autorius: Mindaugas Peleckis Šaltinis: http://radikaliai.lt/radikalia... 2015-01-26 02:51:12, skaitė 4618, komentavo 0

Uigūrai ir mes: ar turi teisę laisvos tautos būti laisvos?

Kokie dar uigūrai, paklausite, ar be jų neturime apie ką šnekėti? Tačiau globaliame pasaulyje nėra ir neturi būti „jų“ ir „mūsų“ problemų – visos problemos yra bendros: pasaulis – išties mažas.

89798ffb05e63bf0fdfd6c8a3197846e.png
Uigūrų vėliava

Uigūrai daugiau kaip 250 metų priklauso Kinijai. Kinijoje gyvena 55 tautos ir dominuojanti kinų (hanių) tauta, sudaranti 91,6 proc. populiacijos (1,2 mlrd.).

Kas yra Uigūrija? Nedaug kas esame girdėję, ypač todėl, kad oficialus jos pavadinimas – Sindziangas (arba Sinkiangas). Ši valstybė nuo 1757 m. priklauso Kinijai (dabar – Kinijos Liaudies Respublikai). Apie Tibetą ir jo laisvės bei genocido problemas visi esame girdėję, o štai uigūrai mums – dar neatrastas dalykas. Tačiau negalvokime, kad tai – nesvarbus kraštas. Rytų Turkestanas (Šerkij Tiurkistan), Kašgarija arba Uigūrija (Uiguristanas) plotu už Lietuvą didesnė 25,5 karto, šiame regione gyvena 21 mln. žmonių. Iš jų – 47 proc. uigūrų (tai – tiurkų tauta, išpažįstanti Islamą; pasaulyje jų yra apie 11,4 mln.), 7 proc. kazachų, dar 16 tautų; kinai haniai užima 41 proc. Uigūrijos gyventojų.

Iki 1759 m. Kinijos okupacijos Uigūrija buvo laisva. Jos istorija žinoma nuo 2 tūkstantmečio pr. Kr. Tais laikais Uigūrijoje gyveno „balti žmonės ilgais plaukais“, vadinti bai (greičiausiai – indoeuropiečiai tocharai), vėliau susimaišę su mongolų ir tiurkų gentimis.

Visgi ir dabar uigūrai labiau panašūs į europiečius nei į kinus ar mongolus. Senovėje uigūrai buvo budistai (iš šio regiono kilęs žymusis budistinių tekstų vertėjas iš sanskrito į kinų kalbą Kumaradživa, 344–413); paskutiniai budistiniai raštai uigurų kalba išliko iš XVII a. Vėliau dalis tiurkų atsivertė į Islamą, kuris pamažu išstūmė budizmą.

Nukariauta Uigūrija pervadinta Sinkiangu (kin. „naujoji siena“). O kadaise (745–840 m.) Uigūrijos imperija driekėsi nuo Mandžiūrijos iki Kaspijos jūros. Šilko kelias, einantis per Uigūriją–Sinkiangą, kadaise išgarsino šį regioną taip, kaip komunistinės Kinijos laikais – branduolinių ir kitų bombų bandymai: Uigūrija tapo dideliu karinių bandymų poligonu. Pirmasis Kinijos branduolinis bandymas atliktas išdžiūvusiame Lop Nuro ežere, Uigūrijoje, 1964 m. spalio 16 d. 22 kilotonų bombą kinai pavadino „596“ (tai buvo kerštas Nikitai Chruščiovui, kuris 1959 06 20 nustojo padėti kinams gaminti bombą). Taip Kinija tapo penktąja pasaulyje branduoline valstybe.

Iki 1996 m. Lop Nure ir jo apylinkėse atlikti 45 branduoliniai bandymai. Uigūrų konfrontacija kinams prasidėjo 1962 m., kai 60 000 uigūrų ir kazachų pabėgo iš šiaurinio Sinkiango į Sovietų sąjungą. 1990 m. neramumuose kinai nužudė per 50 uigūrų, 1997 m. taikaus Ramadano metu įvykdyta 30 „separatistų“ egzekucijų. Į tai uigūrai atsakė taikiomis demonstracijomis, kurių metų išžudyta daugiau kaip 100 uigūrų. 1997 m. vasario 25 d. Uigūrijos sostinėje Uriumči autobuse sprogus bombai žuvo 9 žmonės. Po Rugsėjo 11-osios uigūrai įrašyti į amerikiečių priešų ir „Al Qaeda“ sąjungininkų sąrašus. Prieš 2008 m. Olimpines žaidynes kinai paskelbė, neva uigūrų teroristai ketina jas sutrikdyti. 2009 m. vasarą Uriumči kilo riaušės, kurių metu nužudyta apie 150 uigūrų.

Uigūrai iš tiesų priešinasi kinams, tačiau dažniausiai tai daro taikiai. Bandyta skelbti nepriklausomybę, tačiau nesėkmingai.

Rytų Turkestano išlaisvinimo organizaciją (STAT) Kinijos valdžia vadina teroristine, kaip ir Rytų Turkestano islamo judėjimą (DTIH) bei Rytų Turkestano nepriklausomybės judėjimas. Jo vadovė – kaip ir Dalai Lama XIV, tremtyje JAV gyvenanti moteris – Rebiya Kadeer (Rabiye Qadir, g. 1947), nuo 2006 m. vadovaujanti Pasaulio Uigūrų kongresui.

Deja, uigūrai kuo toliau, tuo labiau asimiliuojami – verčiami atsisakyti Islamo, mokomi kinų ideologijos. Norint sunaikinti uigūrų identitetą, vaikams bei paaugliams (iki 18 metų) draudžiama eiti į mečetę. R. Kadeer – gabi verslininkė, filantropė, 11 vaikų mama ir visų uigūrų viltis. 1997 m. ji įkūrė „Tūkstančio motinų judėjimą“, kuriame uigūrų moterys bei vyrai mokomi darbų bei nepamiršti savo kultūros.

R. Kadeer teko patirti ir kalinės likimą. Tačiau, jos įsitikinimu, su kinais, baigiančiais kiekybe ir ekonomika užkariauti pasaulį, reikia kovoti taikiai.

Režisierius Jeffas Danielsas apie R. Kadeer sukūrė filmą „10 Conditions of Love“ („10 meilės sąlygų“), kuriame ši moteris darsyk pakartojo Dalai Lamos XIV, Mahatma Gandžio ir kitų išminčių mintis: tik neprievarta galima pasiekti geriausių rezultatų.

Šiame išprotėti baigiančiame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, reikėtų susimąstyti: ar turi teisę laisvos tautos būti laisvos? Uigūrų atveju - nuo kinų. Mūsų atveju – nuo mūsų pačių.


Uigūrų gyvenama teritorija