Anton Blagin (rašytojas, Rusijos rašytojų sąjungos narys): Du skirtingi istoriniai požiūriai į žydų "Holokaustą"

Autorius: Algimantas Lebionka Šaltinis: http://lebionka.blogspot.lt/20... 2017-09-23 15:19:22, skaitė 1732, komentavo 0

Anton Blagin (rašytojas, Rusijos rašytojų sąjungos narys): Du skirtingi istoriniai požiūriai į žydų

https://4.bp.blogspot.com/-X90i5SoRT5U/WcQNt1QdhfI/AAAAAAAAFy0/kjd93E4chLk6S0i1XJnJyrHBo6IfR52AACLcBGAs/s1600/medium_z1a%2B%25281%2529.jpg

Kur tik žydai begyveno, jie visur turėjo pripažintus žydų vadus, kurie beveik be išimties vienaip ar kitaip bendradarbiavo su naciais …

Tai vienas požiūris - grynai žydiškas:

"Holokaustas (Al-uncijos oλοκαύστος -." Holokaustas ") - žydų naikinimas per Antrąjį pasaulinį karą.

Sinonimai "katastrofa", "Holokaustas", "Šoa" (hebrajų).

Holokausto iniciatorius ir ideologas buvo Hitleris. Vykdytojai - Vokietijos fašistai, tyliai ir abejingai pritariant, dažnai efektyviai talkinant daugumai Europos tautų ir vyriausybių.

„Galutinio žydų klausimą sprendimo" oficiali pradžia buvo buvo Trečiojo Reicho vyriausių pareigūnų pasitarimo Berlyno priemiestyje Wannsee 1942 metų sausio 20 dieną nutarimas:

"Žydai bus pervežti į rytus, suskirstyti į vyrus ir moteris, naudojami kelių statybai. Ženkli dalis jų mirs dėl natūralios mirties, likę patirs „specialų apdirbimą“.

Tačiau iki to laiko žydų žudymas jau vyko pilnu tempu Vokietijos okupuotose Rytų Europoje teritorijose

Babi Yar Kijeve, 1941 m. Rugsėjo 29-31 d., - apie 30 000 mirusiųjų žydų.

„Po to žydus vertė nusirengti ir perėjimus pylime vedė prie skardžio krašto, kurio kitoje pusėje, ant specialiai įrengtos platformos sėdėjo kulkosvaidininkas. Į negailestingą kulkosvaidžio ugnį Kijevo policiją varė su pagaliais, bizūnais, kojomis pasimetusius, nuogus, visiškai praradusius protą žmones, neduodami jiems susivokti, susiorientuoti. Sielą verianti rauda, policininkų šauksmai: „Greičiau, judžiau!“, pagalbos maldavimai, prakeiksmai budeliams, maldos, nuslopintos linksmomis valsų melodijomis, sklindančiomis iš garsiakalbių, gaudesys lėktuvo, sukančio ratus virš skardžio...“ (М.В. Коваль «Трагедия Бабьего яра…)

11 kilometras greitkelio Simferopolis-Feodosija, 1941 metų gruodžio 9-13 - apie 23000 žuvusių žydų.

Rovno, 1941 m. Gruodžio 8 d. - 15000 žuvusių žydų.

Gomelis, 1941 m. Lapkričio 3-4 d., - apie 30 000 žuvusių žydų.

Ir taip toliau …

Kitose vietose naciai suvarydavo žydus į atitvertus miesto rajonus, vadinamus "getais", vertė dirbti ir žudė palaipsniui. Tai vadino akcijomis. Khmelnik Vinicoje regione Gete, pavyzdžiui, buvo šešios akcijos: 1941 metų rugpjūčio 15, sausio 9 ir 16, kovo 3, 1942 birželio 12 ir 26 dienomis.

Bet sušaudymai, nuodijimas išmetamosiomis dujomis specialiuose automobiliuose, deginimas sinagogose neleido išspręsti klausimo greitai. Todėl naikinimas vyko pramoniniu būdu.

Mirties stovyklose buvo statomos dujų kameros ir krematoriumai, kuriuose žmones pirmiau žudė dujomis, po to lavonus degino. To pasekoje naikinimo procesas ženkliai pagreitėjo ir atpigo.

Tai atrodė taip:

Traukiniai su žydais atvykdavo į artimiausią nuo koncentracijos stovyklos geležinkelio stotį. Žmonės varė į stovyklą, atrinkdavo jaunas, stiprius ir tinkančius darbui, kitus vertė nusirengti, varė į dujų kameras ir paleisdavo dujas.

„Krematoriumas buvo apšviestas ant sunkvežimių pastatytų prožektorių šviesa. Kareiviai, išrikiuoti eilėmis, su šautuvais, granatomis, vilkšuniais. Viena grupė pasmerktųjų pagaliau suprato, kas su jais įvyks. Girdimos jų maldos ir raudos. Du vyrai ateina prie pastato, kur užrakintos aukos. Jie eina su dujokaukėmis, su kanistrais rankose. Užkrauna mirtinas dujas į kiaurymes sienose ir kiekvieną uždaro sunkiu dangčiu. Po to išeina išdidūs, patenkinti, gerai nusiteikę. Kelios minutės pastate girdimi šauksmai, aimanos, po to specialūs žmonės atidaro duris, ištraukia kūnus, su juodais ir juodais nuo dujų veidais, nukerpa plaukus, iš burnų išrauna auksinius dantis, nuima auksinius auskarus ir žiedus, dalį išplėšia su mėsa. Po to kūnus sudegina“ (iš dienoraščio Osvencimo kalinio S.Grabovskio). Ir viskam užtrukdavo viso kelios valandos...“

1944 metų liepos 28 dieną Osvencime buvo pastatytas rekordas. Per dieną sudeginta 24000 žydų.

Fašistų mirties stovyklos:

Оsvencimas. (Per egzistavimo laiką nuo 1940 iki 1945 metų jame žuvo nuo 1 iki 1,5 milijono žmonių, iš jų nuo 1 iki 1,3 milijono buvo žydai).

Belzecas.

Dachau.

Majdanek.

Sobiboras.

Helmo.

Treblinka.

Holokausto metu buvo sunaikinta tauta „jidiš“ — Europos žydų tauta“.

Šaltinis

Žemiau kitas požiūris, ne žydų

Iliustracijai aš paėmiau foto, padarytą toje pačioje vietoje ir to paties fotografo dalyvaujant tiems patiems žmonėms! Stebint besišypsančią moterį, pažymėtą raudonu apskritimu, ir pažvelgus į šios fotografijos antrą planą tampa suprantama, kad tai yra taip vadinama istorijos „rekonstrukcija“, o viršutinė fotografija, kur tie patys žydai stovi fone geležinkelio vagonų, išeitų, - falsifikatas, kuris pateikiamas kaip tiesa. (bus vertimo tęsinys)

medium_z1a%2B%25281%2529.jpg

medium_z1b.jpg

Šaltinis