JAV prezidento D. Trampo politika Irano atžvilgiu. Pasiruošimas karui prieš Iraną

Pridėti naują straipsnį

Nori prisidėti? Dalinkis straipsniu arba rašyk savo!


screen-shot-2017-10-01-at-09-51-53.png

2015 metais buvo pasirašytas Irano ir JAV „Bendras Išsamus Veiksmų Planas“ (ang. Joint Comprehensive Plan of Action, JCPOA) dar vadinamas „Irano Branduolinis Susitarimas“, Susitarimas buvo pasirašytas naiviai tikintis, kad bus išvengta karo su Iranu. Tačiau dabar JAV užsienio politkai vadovaujantis prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) rengiasi visiškai nutraukti šį susitarimą su Iranu arba pertvarkyti jo sąlygas taip, kad Iranas negalėtų jo priimti. JAV prezidentas Trampas ir visa jo nacionalinio saugumo komanda taip pat nepaprastai karingai nusiteikę Irano atžvilgiu.

Karas prieš Iraną senas JAV tikslas

Protestai kilę reaguojant į vizų išdavimo draudimą Musulmoniškų šalių piliečiams atitraukė dėmesį nuo vis didėjančios grėsmės: galimo JAV karo prieš Iraną, prieš kurį JAV kariauja dar nuo 1981 metų. JAV jau anksčiau bandė įvykdyti perversmą Irane, deja nesėkmingai. Irano – Irako 8 metų karo metu JAV rėmė Irako vadovą Sadamą Huseiną tiekdama žvalgybine informaciją ir masinio naikinimo ginklus naikinant Iraniečius, rėmė Irano pasipriešinimo teroristinę grupuotę Mujahidin e-Khalq (sutr. MeK), kuri žudė ir Amerikos karinį personalą dislokuotą Irane. JAV verbavo ir apmokė Pakistano genčių kovotojų grupuotę Jundallah, kad ši kariautų prieš Iraną. JAV buvo dislokavusi savo specialiąsias sausumos pajėgos Irane, kad šie išžvalgytų galimus Irano branduolinius objektus, kaip taikinius.

Vos tik Donaldas Trampas buvo inauguruotas JAV prezidentu 2017 vasario mėnesio pradžioje prezidento Trampo Nacionalinio saugumo patarėjas gen. Michaelis Flynnas apkaltino Iraną remiant Jemeno sukilėlius, kurie užpuolė Saudo Arabijos karo laivą, taip pat apkaltino Iraną neteisėtai vykdant raketų bandymus ir davė „griežtą įspėjimą" Iranui dėl jo tęstinių vidutinio nuotolio balistinių raketų bandymų ir teigė, jog Iranas dalyvauja Jemeno kare remiant Houti sukilėlius. Gen. Flynnas sakė, kad „šiomis ir kitomis panašiomis veiklomis Iranas ir toliau kelia grėsmę JAV draugams ir sąjungininkams šiame regione.“ Flynnas davė aiškiai suprasti, kad visa tai yra pagrindas pakeisti JAV suartėjimo su Teheranu politikos kursą tuo pačiu išduodamas taip vadinamą „Irano branduolinį susitarimą“.

2017 vasario 7 Baltųjų Rūmų spaudos sekretorius Seanas Spiceris be jokių įrodymų tvirtino, kad „Iranas atakavo JAV karinio jūrų laivyno laivą.“ Šis pareiškimas buvo priimtas ginant prezidento Trampo administracijos duotą įspėjimą Iranui po to, kai Jemeno Houti sukilėliai atakavo Saudo Arbijos karo laivą. JAV ir anksčiau kaltino Iraną remiant Houti suikėlius. Tai reiškia, kad bet kokią Jemeno Houti sukilėlių ataką prieš JAV ar jos sąjungininkę Saudo Arabiją, JAV laikys kaip Irano ataką „svetimomis rankomis“, nors JT ekspertai savo ataskaitoje pabrėžė kad „nematyti pakankamų įrodymų, patvirtinančių bet kokį tiesioginį didelio mąsto ginklų tiekimą iš Irano Jemeno Houti sukilėliams“.

JAV visada vengė tiesioginio karo su Iranu

Nors JAV Gynybos departamentas nekada neatmetė karo prieš Iraną planų, tačiau kiekviena naujojo JAV prezidento administracija vengė tiesioginio karinio konflikto su Iranu. JAV prezidento Georgo W. Busho kariniai planai 2002 metais buvo išbandyti imitacinio karo prieš Iraną karinėse pratybose „Tūkstantmečio iššūkis 2002“ (Millennium Challenge 2002, sutr. MC02), kurios parodė, kad JAV nepasiruošusi laimėti karo prieš Iraną. Ne tik dėl to, kad Iranas turi didžiules gynybines pajėgas, bet ir dėl to, kad Iranas karo metu gali atsakyti į bet kokią ataką turėdamas galimybę uždaryti strategiškai svarbų vandens kelią - Hormūzo sąsiaurį, per kurį plukdoma didžioji dalis pasaulinės naftos iš Persijos įlankos šalių. O tai savo ruoštų suduotų mirtiną smūgį pasaulinei ekonomikai.

JAV ir toliau ieškojo kitų būdų kaip įveikti Iraną. Tarp jų buvo JAV bandymai apkaltinti Iraną tariamo branduolinio ginklo gamybą, bei apkaltinant Iraną tariamu „terorizmo rėmimu“. JAV netgi sugebėjo taikiai susitarti su Iranu dėl Irano branduolinės programos. Tai leido Jungtinėms Valstijoms laimėti laiko ieškant alternatyvių naftos tiekimo kelių aplenkiant Hormuzų sąsiaurį ir suburti sąjungininkus kovai prieš Iraną.

Taip Persijos šalių naftai gabenamai pro Hormuzo sąsiaurį 2000-ųjų gegužės 31 buvo rasta alternatyva – Afrikos nafta. 2002 metais Izraelio idėjų kalvės Išplėstinių Strateginių ir Politinių Studijų Institutas (IASPS) pasiūlė, kad JAV nacionalinio saugumo prioritetas yra Afrikos nafta.

2011 metais Karališkojo Tarptautinių Santykių Instituto paskelbtas straipsnis „Vakarų Afrikos naftos globalizacija: JAV 'energetinis saugumas‘ ir pasaulinė ekonomika" pabrėžė: „Jungtinėms Valstijoms įsitvirtinant naudoti karinę jėgą siekiant užtikrinti Afrikos naftos tiekimą į Jungtines Amerikos Valstijas". Tai buvo viena ir ta pati strategija papildomai tiekti naftą Amerikai ar kaip alternatyvą naftos gabenimui per Hormūzo sąsiaurį. Taip Nigerija ir Jemenas įgavo naują strateginę reikšmė Amerikai.

2012 metais buvo surasti alternatyvūs jūros keliai Hormūzo sąsiauriui, tačiau buvo laikomi riboto pajėgumų ir per brangūs.

Karas prieš Iraną nebuvo vienintelis JAV pasirinkimas. JAV svarstė ir kitus alternatyvius planus. Vašingtono Artimųjų Rytų Politikos Institutas (The Washington Institute for Near East Policy, WINEP) 2004 metais savo dokumente „JAV prevencinių karinių veiksmų iššūkiai“ teigė: kad geriausia išeitis būtų turėti reikalavimus atitinkantį režimą Teherane. Vietoj tiesioginio konflikto WINEP dokumentas siūlė žudyti Irano mokslininkus, skleisti kenkėjiškas programas, vykdyti sabotažus, diversijas ir pan.

JAV/Saudo Arabijos karas prieš Jemeno sukilėlius nukreiptas prieš Iraną

JAV/Saudo Arabijos karas prieš Jemeno Houti sukilėlius kilęs dėl geopolitinių priežasčių taip pat nukreiptas galimi būsimam karui prieš Iraną. JAV siekia kontroliuoti Adeno įlanką, Jemeno administruojamas Sokotros salas, Bab el Mandebas sąsiaurį, esantį tarp Jemeno ir Arabų pusiasalio turintį didelę strateginę reikšmę tarptautinei jūrų prekybai ir naftos gabenimui, nes per čia eina pagrindiniai jūrų keliai iš Persijos įlankos per Sueco kanalą iš kur galima per Viduržemio ir Raudonąją jūrą, Indijos vandenyną pasiekti Pietų Aziją, Tolimuosius Rytus, Rytų Afriką ir Australiją. Saudo Arabija akivaizdžiai bijo, kad Jemenas gali tapti Irano sąjungininku ir kad tai gali sužadinti naują sukilimą Arabijos pusiasalyje prieš Saudo Arabijos dinastija. O JAV bijo, kad Jemene neįsitvirtintų Rusija, Kinija ar Iranas ir neperimtų Adeno įlankos ar Bab Al-Mandebo sąsiaurio kontrolės. Izraelis taip pat susirūpinęs antiamerikietiška Jemeno sukilėlių Houti valdžia, kadangi Jemeno kontrolės praradimas užkirstų kelią Izraelio karo laivams per Raudonąją jūrą patekti į Indijos vandenyną ir užkirstų kelią Izraelio povandeniams laivams lengvai patekti į Persijos įlanką Iranui atgrąsinti. Tad dabar vykstantis Saudo Arabijos karas prieš Jemeną tarnauja JAV ir Izraelio interesams.

Irano Branduolinis Susitarimas buvo tik priedanga pasioruošti karui

Irano ir JAV pasirašytas „Bendras Išsamus Veiksmų Planas“ dar vadinamas „Irano Branduolinis Susitarimas“, kuris riboja Irano vidaus branduolinę galią mainais į JAV sankcijų Iranui panaikinimą, buvo pasirašytas naiviai tikintis, kad bus išvengta karo su Iranu. 2015 balandžio 8, kai „Irano Branduolinis Susitarimas“ artėjo prie pabaigos JAV Karo Koledžo Strateginėje konferencijoje kalbėjęs tuometinis JAV Gynybos sekretoriaus pavaduotojas Robertas Workas detaliai išdėstė kaip Pentagonas planuoja kovoti trijų tipų karus tariamai kariaujamus Irano, Rusijos ir Kinijos. R. Worko pateikta „Trečioji Ofsetinė (kompensuojamoji) Strategija“ (ang. Third Offset Strategy) iš esmės skelbia JAV ketinimus įsigyti visą spektrą (elektromagnetnių, robotizuotų ir pan.) technologijų, kad būtų inicijuota pirmojo smūgio ataka prieš Eurazijos didžiąsias valstybes - Rusiją, Kiniją ir Iraną.

Kaip anskčiau buvo suplanuota, „Irano Branduolinio Susitarimo“ tikslas iš tikrųjų buvo skirtas nutiesti kelią reikalavimus vykdančiai Teherano vyriausybei tikinčiai Vašingtonu. Nežiūrint to, Irano Branduoliniu Susitarimu buvo nepatenkintas Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu iškėlęs prielaidą, kad Susitarimas realiai leidžia Iranui toliau savo branduoline programa sukurti branduolinį ginklą.

Irano Branduolinis Susitarimas buvo pasirašytas 2015 metais, t.y. praėjus 4 metams po to, kai 2011 metais JAV pradėjo „karą svetimomis rankomis“ Sirijoje prieš Iraną, kuri yra artimiausia ir svarbiausia regionine Irano sąjungininkė.

Tuo metu, kai JAV prezidentas Barackas Obama vaizdavo kaip taikintojas Irano atžvilgiu, JAV jau kariavo „karą svetimomis rankomis“ prieš Siriją, kurio galutinis tikslas buvo tieisogiai nukreiptas prieš Iraną. Remiantis JAV politikos institutų dokumentais („Kuris kelias veda į Persiją“) Irano sąjungininkų Sirijos ir Libano sužlugdymas ir izoliavimas buvo esminės prielaidos, galiausiai sužlugdant ir nuverčiant vyriausybę ir politinę santvarką pačiame Irane.

Tačiau iki šiol nėra pateikta įrodymų, kad Iranas kada nors kūrė branduolinį ginklą. 2005 metais Irano ajatola Ali Khamenei išleido įsaką draudžiantį branduolinio ginklo gamybą Irane. Be to, nutekinti žvalgybos duomenys, kuriuos 2015 metų pradžioje paskelbė „The Guardian" atskleidė, kad Izraelio žvalgybos agentūra Mossad ir CŽV net tarpusavyje pripažino, kad Iranas „nei anskčiau, nei dabartyje neatlieka jokių būtinų veiksmų (branduoliniam) ginklui gaminti.“

Nepaisant to, 2017 metų pradžioje JAV Kongrese buvo įregistruotas įstatymo projektas „Leisti JAV karinėms pajėgoms užkirsti kelią siekiant Iranui įsigyti branduolinį ginklą," - prašymas duoti leidimą JAV prezidentui bet kuriuo metu pradėti prevencinį karą prieš Iraną be Kongreso sutikimo. Tokią JAV Kongreso narių laikyseną Irano atžvilgiu paaiškina JAV organizacijos „Open Secrets“ paviešinti duomenys, kurie rodo, kad daugelis JAV įstatymų leidėjų prieštaraujančių taikioms deryboms su Iranu 2014 metų rinkiminės kampanijos metu iš pro-Izraelietiškų finansinių rėmėjų gavo nuo dešimčia tūkstančių iki beveik 1 mln. JAV dolerių.

JAV prezidentas Trampas ir visa jo nacionalinio saugumo komanda nepaprastai karingai nusiteikę Irano atžvilgiu. Deja, tai nėra jokia nauja prezidento Donaldo Trampo politika. Dar 2009 metais JAV „idėjų kalvė“ Brookingso Institutas politiniame dokumente pavadinimu „Kuris kelias (veda) į Persiją? Naujos Amerikos Strategijos Irano link pasirinkimo galimybės." (ang. „Which Path to Persia? Options for a New American Strategy Toward Iran“) išsamiai išdėstė būdus kaip išprovokuoti karą ir pakeisti režimą Irane.

Šiame Brookingso Instituto dokumente siūloma keletą galimybių, įskaitant tai, kad Izraelis puola Iraną Vašingtono vardu.

Rodant vis didėjančios karinės agresijos požymių 2017 rugsėjo mėnesio viduryje JAV atidarė savo pirmąją oficialią nuolatinės dislokacijos karinę bazę Izraelyje.

Brookingso Instituto dokumente specialiai cituojama kaip viena iš kelių galimų priemonių išprovokuojant karą su iranu: Izraelis vienašališkai užpuolą Iraną, o JAV prisijungia prie tiesioginės karinės intervencijos, kai tik Iranas įsipareigos imtis atsakomųjų veiksmų ar surengtu išpuoliu prieš Izraelį bus apkaltintas Iranas.

JAV nuolatinė karinės bazės dislokacija Izraelyje paneigia dešimtmečius vyravusi mitą, kad Izraelis turi savo nepriklausomą užsienio politiką.

Taigi, žinant JAV politikos institutų kruopščiai parengtus planus tampa aišku, kad JAV „taikos susitarimo" su Sirija tikrai nesudarys, o vietoj to Vašingtonas toliau organizuos Sirijos sunaikinimą. Daugelis Brookingso Instituto pateiktų pasiūlymų dėl konfliktų sukėlimų ir režimo pokeitimo Irane buvo išbandyta Sirijoje.

Prezidento Trampo administracijos naujai paskirtas JAV Gynybos sekretorius Jamesas Mattisas jau rizikavo ruošdamas JAV karui prieš Iraną 2017 metų pradžioje. JAV Gynybos sekretorius Mattisas 2017 vasario mėnesį norėjo, kad JAV karinis jūrų laivynas sulaikytų ir patikrintų Irano laivą ieškant kontrabandinių ginklų galimai skirtų Jemeno Houthi kovotojams. Tačiau slaptą operaciją JAV Gynybos sekretoriui teko atidėti dėl jos informacijos nutekinimo ir taip pavyko išvengti karinių veiksmų tarp JAV ir Irano. Net jei ir būtų išvengta susišaudymo tarptautiniuose vandenyse, Irano Islamo respublika imtųsi atsakomųjų keršto veiksmų. Tad tokie prezidento Trampo administracijos karinės eskalacijos veiksmai tik žymiai padidintų JAV – Irano karo pavojų.

JAV Gynybos sekretorius Jamesas Mattisas yra apsėstas Iranofobijos: 2016 metais Irano respubliką jis įvardijo kaip „viena didžiausių grėsmių stabilumui ir taikai Artimuosiuose Rytuose" 2016 metais kalbėdamas Vašingtono Strateginių ir Tarptautinių Studijų Centre atsargos. generolas Matissas buvo iškėlęs versiją, kad Iranas veikia išvien su „Islamo Valstybės“ teroristinę organizaciją (ISIS). 2016 metais būdamas JAV centrinės vadavietės vadu generolas Mattisas netgi pasiūlė „naktinius“ oro antskrydžius Irano teritorijoje už taip vadinamą Teherano paramą antiamerikietiškiems kovotojams Irake. Tačiau tuo metu pasiūlymas buvo atmestas Baltųjų Rūmų, kurie sunerimo, kad jis „rizikavo pradėdamas dar vieną karą Artimuosiuose Rytuose..."

Taigi, neametama, kad JAV Gynybos sekretoriaus Jameso Mattiso darbotvarkėje yra numatytas ar tai iš anksto suplanuotas, ar atsitiktinis karas prieš Iraną, kadangi Mattisas mato Iraną kaip „didžiausią grėsmę“ JAV nacionaliniam saugumui.

Prezidentas Trampas vizito Saudo Arabijoje metu 2017 gegužės mėnesį savo kalboje pasakytoje Saudo Arabijoje monarchams atvirai išdėstė didėjančio JAV militarizmo Artimuosiuose Rytuose ir ypač vis didėjančios karo grėsmės su Iranu darbotvarkę. Trampas išskirtinai pagyrė Saudo Arabiją ir jos sąjungininkus, kurie „ėmėsi ryžtingų veiksmų prieš Houthi kovotojus Jemene."

Vizito metu prezidentas Trampas su Saudo monarchija sudarė 110 mlrd. JAV dolerių ginklų sandorį, kuris apima galimybę Saudo Arabijai įsigyti 350 mlrd. JAV dolerių vertės ginklų per ateinančius 10 metų. Saudo Arabija jau senokai nekenčia Irano ir teigia, kad Iranas kelia „egzistencinę grėsmę" Saudo Arabijai. Todėl šie nauji JAV gamybos ginklai, kaip teigia Saudo Arabija ir jos sąjungininkas JAV „apsaugos juos nuo Irano“. JAV valstybės sekretorius Rexas Tillersonas pažymėjo, kad šis ginklų sandėris „palaiko Saudo Arabijos ir visų Persijos įlankos šalių ilgalaikį saugumą, ...ypač atsižvelgiant į Irano įtaka ir su Iranu susijusias grėsmes, kurios egzistuoja Saudo Arabijos pasienyje iš visų pusių.“

Irano grėsmė kyla iš konkurencijos Jungtinėms Valstijoms

Vis didėjantis JAV ir Irano konfliktas kyla iš geopolitinių ir iš ekonominių interesų. Iranas tampa viena iš didžiausių pasaulinių galios centrų ir žinoma, konkurentu JAV. Tuo pačiu Iranas, kaip ekonominis (dujų ir naftos tiekimo) ir galios konkurentas kelia grėsmę Saudo Arabijai, Katarui, Turkijai ir žinoma Izraeliui.

Iranas yra geostrateginis vartininkas jungiantis Vakarų Aziją (Artimuosius Rytus) su Vidurio, Pietų ir net Rytų Azija, todėl akivaizdžiai atlieka nepakeičiamą vaidmenį būsimuose Eurazijos integracijos projektuose (Irano – Kinijos per Turkija greitojo geležinkelio tiesime ir pan.). Pasak JAV generolo Johno Nicholson vadovaujančio JAV/NATO pajėgoms Afganistane, „Iranas, kartu su Rusija ir Pakistanu Afgaistane veikia prieš NATO interesus.“

Išvada

Kadangi Jungtinėms Valstijoms nepavyko palenkti Irano savo interesams, todėl artimiausiu laiku tikėtinas hibridinis ar net karštasis karas prieš Iraną. Tikėtina, kad JAV sieks ne tik pakeisti Irano „režimą“, bet ir visą Irano Islamo Respublika iš pagrindų – paversti ją „Pasaulietine Persijos Federacija“ su septyniomis pusiau-nepriklausomomis (musulmoniškomis) respublikomis.

Naujojo JAV prezidento Donaldo Trampo politika Irano atžvilgiu, tai ankstesnių JAV prezidentų politikos tęsinys. Ši politika pirmiausia susijusi su Izraelio interesais. Neametama, kad JAV karinėje darbotvarkėje jau yra numatytas ar tai iš anksto suplanuotas ar atsitiktinis karas prieš Iraną.


Įvertink straipsnį: 8   0
Pridėti naują straipsnį

Nori prisidėti? Dalinkis straipsniu arba rašyk savo!

Komentarų kol kas nėra


VISI STRAIPSNIAILIETUVAPASAULISKAIMYNAISMAGUMAI



Reklama

PressJazz.tv

Paveiksliukai


Video



Rėmėjas

Draugai

VISUOMENĖS SAUGUMO KONCEPCIJA

Puslapis feisbuke


Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas
Kiekvienas žmogus su čia pateikta informacija elgiasi savo nuožiūra.
Pradžia: 2014 rugpjūčio 18 | 852 | 415.956