Vilniaus forumas. Pareiškimas dėl Lukiškių aikštės memorialo

https://1.bp.blogspot.com/-TrxUwdgM8_k/Wd3FpzffjzI/AAAAAAAAGIQ/Piyv4_3UovAa9NKRkiUb-CfvjFKznWt0wCLcBGAs/s1600/vytis-konkursas-laisves-karys-1-58923e86138c5.jpg

PASIRAŠYTI PETICIJĄ

Nepaisant Seimo sprendimu aiškiai išreikštos jo atstovaujamų šalies piliečių valios ir šį sprendimą plačiai remiančios visuomenės apklausos rezultatų, dar 1999 m. numatytas paminklas kovojusiems ir kritusiems už Lietuvos laisvę didvyriams iki šiol nepastatytas. Nesibaigiančios diskusijos dėl jo koncepcijos ir atviros Kultūros ministrės bei kai kurių Vilniaus savivaldybės politikų pastangos neleisti, kad aikštėje atsirastų Lietuvos valstybingumą simbolizuojantis bei teigiantis paminklas išduoda viešai neįvardijamą ideologinę ir politinę vis aštrėjančio ir visuomenę skaldančio konflikto potekstę.

Vyčio ir kitų Tautos laisvės ir nepriklausomos Valstybės idealus primenančių paminklinių ženklų statymo priešininkai nuosekliai ir atvirai, nors nevisada sąmoningai, vadovaujasi antitautine ir antivalstybine ideologija. Ši ideologija skelbia, kad Europos tautos ir jų sukurtos nacionalinės valstybės yra istorinės atgyvenos. Įvairiais būdais siekiama iš jų piliečių istorinės atminties ištrinti pačias tautos ir valstybės sampratas. 

Ir Lietuvoje uoliai vykdoma ištautinanti ir išvalstybinanti istorijos politika iš esmės yra sovietmečiu vykdytos politikos tęsinys. Skirtumas tik tas, kas tada Tautos politines aspiracijas ir valstybingumo tradiciją primenantys paminklai ir simboliai buvo tiesiog uždrausti, o dabar jie stumiami į viešojo gyvenimo ir piliečių istorinės atminties paribius keičiant juos su ilgaamžiu lietuvių tautos valstybingumu ir jo gynimu nieko bendro neturinčiais ir jų atmintį užgožiančiais abstrakčiais ir išprasmintais  ženklais. Ši  politika ypač akivaizdžiai atsiskleidė  konflikto dėl Lukiškių aikštės memorialo kontekste. Daroma viskas, kad Lietuvos sostinės širdyje neatsirastų reprezentacinė valstybės aikštė.

Kultūros ministrės L. Ruokytės-Jonsson ir ypač Vilniaus mero R. Šimašiaus pastangos ignoruoti visuomenės, Seimo ir laisvės kovotojų valią, perduodant šio klausimo sprendimą šališkai parinktai politiškai suverenios tautos ir nacionalinės valstybės idėją atmetančių ekspertų komisijai ne tik rodo jos nedemokratiškas nuostatas ir panieką šalies piliečiams. Šitos elgesys atskleidžia ir tikrąjį – atsainų ir niekinantį  požiūrį į Lietuvos valstybę, kovose už jos laisvę patirtas kančias ir šalies patriotų sudėtas gyvybės aukas. Manipuliuojant paminklo koncepcija vykdomas ideologinis ir politinis mėginimas nuslėpti arba iškreipti kovos už laisvę tikrąjį tikslą ir prasmę.

Visuomenei mėginant primesti įvairius paminklo pakaitalus ir surogatus be aiškių valstybingumo žymenų trinama Lietuvos piliečių atmintis ir suvokimas, kad laisvė, dėl kurios šimtmečius kovojo ir krito Lietuvos didvyriai, jiems pirmiausia buvo ne tik asmeninės materialinės gerovėsgebančio siekti ,,globalaus“ baudžiauninko „laisvė“  klajoti po pasaulį ieškant sotesnio duonos kąsnio, bet didžiausia – savarankiškos ir orios lietuvių tautos bei jos kurtos nepriklausomos ir išdidžios Lietuvos valstybės ir kiekvieno jos piliečio religinė, moralinė ir politinė laisvė. Paminklas žuvusiems už Lietuvos laisvę privalo nedviprasmiškai priminti ir liudyti  būtent tokios visavertės ir kilnios, o ne siauros ir merkantiliškos laisvės siekį. 

Viešai deklaruojančios  savo kosmopolitines nuostatas ir praktiškai besivadovaujančios ,,globalios Lietuvos“ samprata kultūros ministrės elgesys liudija, kad tokia Tautos, Lietuvos valstybės ir laisvės vizija jai yra nesuprantama.

Susvetimėjusi savo tautai ir šaliai  „pasaulio pilietė“ ne tik turėtų nedalyvauti sprendžiant paminklo laisvės kovotojams Lukiškių aikštėje klausimą. Kaip abejingas lietuvių kultūrai ir todėl iš pincipo nepajėgiantis tinkamai suprasti jos plėtros poreikių asmuo ji privalėtų atsistatydinti arba būti nedelsiant atleista iš užimamų pareigų.

Paminklo laisvės kovotojams koncepcija ir meninis įgyvendinimas turi atitikti ne antivalstybiškai mąstančios serviliškos valdžios užgaidas, bet tautinę ir valstybinę sąmonę išsaugojusių ir Lietuvos nepriklausomybę pasiryžusių ginti patriotiškų piliečių valią. Iškilus būtinybei tokio paminklo vizijos sutelktas gynimas privalo tapti ryžtingo visuomenės pasipriešinimo Lietuvos ideologinių naikintojų užmačioms pirmuoju  žingsniu. 

Vilniaus forumo organizacinė grupė

PASIRAŠYTI PETICIJĄ

Vilniaus%2Bforumas.jpg


Įvertink straipsnį: 4   0
Pridėti naują straipsnį

Nori prisidėti? Dalinkis straipsniu arba rašyk savo!

Komentarai: 1

1. Algirdas Vladas Borsteika
2017-11-01 21:43:04
+0 -0

Aš remiu šį LAISVĖS KARĮ, 
tą sargybą jo neramią! 
Esame maža, bet išdidi tauta 
ir pasauliui žinoma!

Gal tik aklas neregėjo, 
gal tik kurčias negirdėjo 
koks lietuvis yra narsus 
ir nepaprastai gudrus!

Tikrint lėkdavo Maskva ─ 
kas per veln's ta Lietuva? 
Mato tas centrinis tūzas 
prie kelių vien kukurūzus!

Kad už jų ten dobiliukai, 
nežinojo inspektoriukai. 
Tuo laiku ir parduotuvės 
buvo lyg sausroj, išdžiuvę ─

kaip platybėje visoj, 
toj sovietų sąjungoj! 
O kai jie tik išvažiavo ─ 
duoną kepame vėl savo! 
- - - - - - - - - - - - - - - - - - -
Už tą išmintingą KARĮ 
ir sargybą jo nemarią 
statome, štai, jam paminklą 
ainiams savo, o ne rinkai! 
© Copyright:Algirdas Borsteika, 2017-08-23


VISI STRAIPSNIAILIETUVAPASAULISKAIMYNAISMAGUMAI



Reklama

PressJazz.tv

Paveiksliukai


Video



Draugai

VISUOMENĖS SAUGUMO KONCEPCIJA

Puslapis feisbuke


Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas
Kiekvienas žmogus su čia pateikta informacija elgiasi savo nuožiūra.
Pradžia: 2014 rugpjūčio 18 | 852 | 415.956