Austėja Landsbergienė pažėrė kritikos: tėvai aprengia vaikus į mokyklą netinkamai (7)

Anonimusas
+ 8 - 1
Autorius: Anonimusas
Šaltinis: https://gyvbudas.lrytas.lt/sei...
7535-11-17 (2017 m.), skaitė 2213
7

Mokslo metų pradžia tėvams dažnai asocijuojasi su laiku, kai teks plačiau atverti pinigines. Visgi yra viena sritis, kur galima išties nemažai sutaupyti. Tai – drabužiai ir avalynė.

Kaip tai padaryti, pataria lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“, kartu su didžiausio Baltijos šalyse ikimokyklinio ugdymo įstaigų tinklo „Vaikystės Sodas“ ir Karalienės Mortos mokyklos Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje steigėja, socialinių mokslų daktare Austėja Landsbergiene.

Anot socialinių mokslų daktarės, renkantis mokyklinius drabužius svarbūs trys dalykai: patogumas, patogumas ir patogumas. Tokią išvadą ji priėjo kartu su Karalienės Mortos mokyklos mokytojais stebėdama vaikus.

„Mokykliniai drabužiai visų pirma priklauso nuo to, ar mokykloje dėvima uniforma, ar ne. Jeigu dėvima – didžioji dalis klausimų atsakyta iškart. Tiesa, jei teks pirkti uniformą, būtinai pažymėkite kiekvieną dalį vaiko vardu – pasimetus, bus daug didesnė tikimybė atrasti“, – primena dr. A. Landsbergienė.

Ekspertė teigia, kad pradinukams geriausia parūpinti tokius išorinius drabužius, kuriuos bus lengva apsivilkti ir persivilkti. Mokykloje itin svarbu patogumas ir greitis, nes nustatytu metu ir per tam tikrą laiką vaikui reikės ir pavalgyti, ir persirengti – tai reikėtų turėti omenyje renkant ir drabužius, ir avalynę. Taigi kelnės, suknelės, sijonai geriausi su guma, batai – tik be raištelių, vietoje užsagstomų marškinių reikėtų rinktis apvelkamus marškinėlius.

„Man visada pagailsta mergaičių, kurių suknelės su daugybe sagučių. Galiausiai ir mokytojos pagailsta, kuri turi jas visas susagstyti! Dėl viršutinės dalies lygiai taip pat: įsivaizduokite, kad jūsų vaikas yra su marškiniais, o jo draugai – su medvilniniais marškinėliais. O jeigu dar jūsų vaikui sunku užsisegti sagutes... Batai turėtų būti įsispiriami arba, dar geriau, su lipdukais. Dar parduotuvėje paprašykite, kad vaikas kuo greičiau apsiautų ir nusiautų ir pažiūrėkite, kaip sekasi. Jeigu kliūva, jeigu kojytė sunkiai lenda, jeigu vaikas nervinasi – šie batai ne jam“, – teigia dr. A. Landsbergienė.

Geriau daugiau, bet pigiau Tai, kas patogu ir praktiška, nebūtinai turi būti brangu. Dr. A. Landsbergienė teigia, kad jai kartais susidaro įspūdis, jog tėvai rungtyniauja, kurio vaikas ateis apsirengęs gražesniais drabužiais. Arba kartais vaikai barami už tai, kad susipurvino drabužius.

„Mokykla yra ta vieta, kur vaikas tyrinėja, žaidžia, dūksta, atranda ir mažiausiai galvoja apie drabužius. Dėl to patartina pradinukams pirkti pigesnius drabužius ir avalynę, tačiau daugiau, kad turėtų kuo persirengti. Investuoti į lopus ant kelių, nes dažnai atrodo, kad nematomi vabaliukai per kelias savaites sukramto pradinukų, ypač pirmųjų klasių, kelnių kelius!

Taip pat, jeigu vaikas pradinukas, rekomenduoju turėti spintelėje maišelį drabužių persirengimui, jei kartais nespėtų į tualetą, apsipiltų arba tiesiog nerastų savo kojinės po kūno kultūros pamokos. Kaip taip gali būti? Ogi laisvai! Ir tą žino visi, kurie žino, kokie nepaprasti ir kartais neįtikėtini procesai yra visiškai realūs mokykloje“, – savo patirtimi dalijasi dr. A. Landsbergienė.

Ji pridūrė suprantanti tėvus, kurie susierzina, jei tenka pirkti antrą keliasdešimt eurų kainuojantį megztuką. Tačiau yra paprasta išeitis: pirkti paprastesnius, pigesnius drabužius – mažiau skaudės. Pradinėje mokykloje geriau turėti 10 porų pirštinių po vieną eurą, nei vieną porą už 10 eurų. Galiausiai, aprangą derėtų sluoksniuoti, kadangi Lietuva – sunkiai nuspėjamo oro šalis. Ryte dažnai būna vėsu, o dieną įšyla ir jei vaikas apsivilkęs šiltą megztinį, o po juo – plikas kūnelis, natūralu, kad jis sukais. Geriau tegul dėvi marškinėlius trumpomis rankovėmis, o ant jų apsivelka megztuką. Dukra spintelėje gali turėti atsargines kojines – jei su pėdkelnėmis bus šilta, galės persirengti.

Mokykla – ne klubas

Dr. A. Landsbergienė taip pat ragina vaikams priminti, kad jie yra atsakingi už savo aprangą: ir už tai, kaip yra apsirengę, ir už tai, kad daiktai nebūtų išmėtyti.

„Vis dažniau išgirstu iš mokytojų, kad tėvai rašo piktus laiškus, jei vaikas ką nors pameta. Ne mokytojas yra atsakingas už vaiko asmeninius daiktus. Jeigu mokytojas pamato ir padeda vaikui, tai yra nuostabu, tačiau jis negali vienu metu matyti 22 ir daugiau vaikų. Pagalvokite, juk ir jūs pametate savo daiktus, o kur jau ten atsakomybė už tiek žmonių! Mokytojas tikrai vaikams primins ir tikrai apie tai pakalbės, tačiau būtent čia jo atsakomybė ir baigiasi“, – sako dr. A. Landsbergienė.

Pagrindinėje mokykloje ir gimnazijoje vaikai jau dažniausiai drabužius renkasi patys ir puikiai žino, ko reikia. Vis dėlto dr. A. Landsbergienei priimtinesnės mokyklos, kurios turi vidaus tvarkas, kaip galima ir kaip negalima rengtis. Pavyzdžiui, yra mokyklų, kuriose mergaitės negali segėti trumpesnio sijono (ar suknelės) nei ištiesta ranka, o jei sijonas trumpesnis, turi keliauti namo persirengti. Taip pat yra su šortais, tiek berniukams, tiek mergaitėms.

„Manau, kad tokiame amžiuje svarbu kalbėti apie tai, kad mokykla – ne klubas ir ne pliažas, kad čia vaikai ateina taip, kaip suaugusieji ateina į darbą, todėl ir apranga turi būti atitinkama. Žinoma, svarbu, kad vaikui būtų patogu, kad jis gerai jaustųsi, bet mokykloje vaiko apranga taip pat kalba ir apie tai, ar yra gerbiama pati mokykla, mokytojai, bendramoksliai, ugdymo(si) procesas – vis dėlto tai yra organizacija, institucija. Neabejoju, kad tikrai galima rasti drabužių, kurie tiks ir vaikui, ir mokyklai“, – teigia dr. A. Landsbergienė.

Prasidėjo pirkimo bumas

„Kaip taikliai pastebi dr. A. Landsbergienė, mokyklinė apranga neturi būti itin brangi ar prašmatni, o mažiausiems atradėjams ir tyrinėtojams naudingiau nupirkti kelis drabužių komplektus nei vieną brangų. Ne mažiau svarbu, kad apranga ir avalynė būtų patogi bei patvari – kad vaikai galėtų pasimatuoti ir kartu su tėvais įvertinti patogumą, parduotuvėse įrengtos matavimosi kabinos.

Visgi pastebime, kad pirkėjai drabužius vaikams renka atsižvelgdami ir į jų išvaizdą: populiarūs marškinėliai ir avalynė su įvairiais personažais, filmų atributika“, – teigia Jaunius Špakauskas, „Maximos“ korporacinių reikalų departamento direktorius.

J. Špakausko teigimu, pirkti drabužių ir avalynės vaikams tėvai įprastai suskumba rugpjūtį – šį mėnesį vaikiškos aprangos „Maximos“ parduotuvėse nuperkama dukart daugiau nei bet kurį kitą mėnesį. Tiesa, pernai dalis pirkimų vajaus persikėlė į rugpjūtį. Tam įtakos turėjo didžiosios šventės, Rugsėjo 1-osios, savaitės diena. Šįmet toks scenarijus gali pasikartoti.

„Pernai Mokslo ir žinių diena buvo ketvirtadienį. Dalis tėvų dar prieš ją pasirūpino vaikų apranga ir mokykliniais reikmenimis, tačiau toli gražu ne visi. Nemažai pirkėjų į parduotuves keliavo savaitgalį po to ir pirko mokyklinius reikmenis bei aprangą savo atžaloms. Panašu, kad tokia situacija gali pasikartoti ir šįmet, kadangi Rugsėjo 1-oji bus penktadienį“, – pastebi J. Špakauskas.

88% Plius 88% Plus
12% Minus 12% Minus
8   1
Komentarai: 7
7. Durnių Laivo Kapitonė 2017-11-17 19:58:35

anonimas- susigalvok varda. ar sunku?

 

1 2
6. Durnių Laivo Kapitonė 2017-11-17 19:19:11

Iš tų tėvų  kuriie rengia vaikus netinkamai pigiais kiniškais lenkiškais rūbais bei batais - vaikus reiktu atimti. Greičiausiai tokie tėvai netinkamai vaikus maitina.... Todėl atimti ir perduoti turtingesniems...

Gal neturi net pinigų išleisti į būrelius ar nuvežti atostogų į užsienius. KaM TOKIEMS TĖVAMS UBAGAMS VAIKAI?

8 2
5. Anonimusas 2017-11-17 19:35:55

Ir taip bus sėkmingai sumažinta populiacija. "Kas turi - tas turės daugiau, o iš neturinčio bus atimta ir tai ką jis turi".

Kadangi Žydai dvasinius dalykus nuolatos maišo su materialiais, tai jie ėmė ir pritaikė dvasinį mokymą... fiziniam lygiui... Ir kas gavosi? Jei neturi Dievo savo širdy, tai iš tavęs bus atimta ir tai ką tu turėjai - fizinį kūną, namus, automobilius, draugus, ir t.t. visą kita. Bet turintiems bus dar ir pridėta - augs Dievo pažinime ir t.t. Nesustos.

O ŽYDAI TAI PAVERTĖ MATERIJA (Kristus sakė, kad jo žodžiai reginčiuosius "fariziejus" apakins - taip ir įvyko). Dabar žydai apimti pavydo ir puikybės prieš Viešpatį, Mesiją. Kuria Naują PASAULIO TVARKĄ, apakinti Kristaus žodžių, gaunasi jog jie iškreipia Kristaus žodžius, ir tampa ANTI-Kristais. Čia šiandienos kūrėjai naujos pasaulinės tvarkos. Ne filosofas, geriau negaliu. Ir nereikia!:D

5 1
4. Ona 2017-11-17 19:39:52

Sėkmės augime. Ir išmintyje. Dvasios stiprybės linkiu Jums.

1 0
3. Šmikis 2017-11-17 19:11:51

šių dienų lakštingala

6 0
2. Anonimusas 2017-11-17 19:08:07

Čia  taip išeina gojai neturi teisės ką nors lėtai daryti. Jie turi SKUBĖTI. Nuolat ir visur. Visur jiems turi būti nustatytas laikas ir elgesys kaip ir kur elgtis, ir per kiek laiko. Geras konslageris. Geri klusnūs gojai užaugs, gal klusnumu pralenks net pirmuosius robotus, pakeisiančius jau juos - jaunąją kartą? Ir svarbiausia VARTOTI - pirkti daug kad ir nebrangiai. Bet pirkti ir nesustoti tai daryti. Kai pritruks - bankai paskolins. Gudri žiežula. Raus israel

 

5 0
1. anonimas 2017-11-17 19:47:49

... neskubėsi, nesuksi ekonomikos, kuri ... atrido kaista. bus reaktyvinis boom ir ... nieko neliks. čia kai su atomine. gojai skubėkit, neškit medų

6 0

Nebūtinas. Įrašyk, jeigu nori gauti pranešimą apie naujus komentarus prie šio straipsnio. Adresas niekur nebus rodomas.

Siųsti komentarą
VISI STRAIPSNIAILIETUVAPASAULISKAIMYNAISMAGUMAI
Šiuolaikinis švietimas / Modern Educhayshun. 2018 (1)
Ieškote dovanų mylimiesiems? Paskaitysite ir nusiraminsite (1)
"Lietuvos ūkyje" nieko naujo
ŽMOGTEISISTAI šturmuoja naujas absurdo aukštumas: "Žindymo vadinimas „natūraliu“ primeta lyčių vaidmenis" (1)
Vaidas Žemaitis Lekstutis. Dvasinis nušvitimas ar eiliniai kliedesiai?
Kinija kuria valgomų tarakonų armiją, kuri suės viską
Algimantas Lebionka. Simbolių prasmė: Dovydo žvaižde paženklinta Lietuvos kariuomenė puls žydų valdomą Rusiją? (4)
Odos ligų gydytoja: aknės neišgydys nei dantų pasta, nei kosmetologai
Jeigu jūsų FB draugai kelia nuotraukas iš sporto salės – jie turi rimtų problemų
Ar vaikai vertina savo tėvus kaip smurtautojus? – Ne! Tai kodėl tą daro valstybė?
Mitas visam gyvenimui
Gydymas medicininėmis taurėmis vis sparčiau grįžta į madą
Kaip stiprinti imunitetą atšalus orams?
Grėsmės jūsų santykiams
Algimantas Lebionka. Vaikai kaip prekė (2)
Pasiskiepijęs nuo gripo, vyras negalėjo kalbėti, vaikščioti, matyti ir net kvėpuoti
Vyras ir jo meilė
Ką slepia troškimas įvesti tvarką bute?
Po metų prilygsite savo artimiausiai aplinkai
Užmirštamas šimtmetis (Lietuvos Laikinajai Revoliucinei vyriausybei – 100) (1)
Kodėl knygą reikia perskaityti kelis kartus?
Gyvenimas, kurį verta gyventi
J. Vaiškūnas. „Tautosakos vartai“ kelias į dvasines protėvių lobių erdves
Mano vyras – mano nuosavybė

Atsitiktiniai straipsniai


VISI STRAIPSNIAILIETUVAPASAULISKAIMYNAISMAGUMAI