Visas kultūros ir meno pasaulis LT yra skilęs į "savus" ir "svetimus"

Autorius: Jurga Lago Šaltinis: https://www.facebook.com/jurga... 2017-12-13 23:52:48, skaitė 1450, komentavo 4

Gyvenimo kryžkelė.
Žinote, kaip būna, pirmą kartą kalbėsiu apie tai garsiai. (Longread'as).

Tik pasakysiu, kad ėmus gyventi Ispanijoje, man, rodos nesudėtingai atsivėrė jų parodų salės, jie leido katalogus, net vėliau priėmė į Nacionalinį Dekoratyvinio meno muziejų. Lietuvę! Ka tai reiškia? Kaip pakliūti pas karalių... (pas jį irgi galiausiai pakliuvau). Esu ten, kaip namuose, nors visko būna, žinoma...

Bet mes grįžom į Lietuvą. Prieš 15 metų.

Ir mano šalies institucijos buvo visiškai kurčios mano vyrui - tuo metu jis jau dirbo su geriausia Madrido galerija, ėmė kilti. Lietuvai tylint, vėliau sekė Paryžius ir NY. Daug keliavo. Lietuva toliau tylėjo ir apsimetė, kad jo nežino. Ir tik tuomet, kai ŠMC direktorius paprašė apsistoti mūsų namuose Ispanijoje, pasidarė nesuvokiama, kodėl jie neatsako į Lino laiškus. Nė viena Lietuvos institucija, "Vartai", (tame tarpe ir naujasis MMC) tiesiog niekada jam neatsakė į oficialius jo ar jo atstovų laiškus. Taip. 15 metų VISIŠKOS tylos.

Čia apie ŠMC apsimetimą moderniu gėriu. Apie susitarimus tarpusavyje. Visas kultūros ir meno pasaulis LT yra skilęs į "savus" ir "svetimus". Suėsta tiek likimų - dar ten yra amžiaus cenzas: nerašyta taisyklė - dirbama tik su jaunais dėl tam tikrų priežasčių. Iki kokių 35 metų. Taip...

Jis išvyko iš Lietuvos. Daug nekovojo, turiu pripažinti. Čia sukasi savi žmonių ratai. Labai uždari net lietuviams. Mūsų kultūros institucijų vadovai dirba po 20-30 metų - visi žinome, kaip, kam, kodėl... Ignoravimas raunantis stogą - korupcija, bandant dalintis, sukti savus, atimant visas galimybes iš tų, kurie neprieina prie lovio. 

Tai fiziškai išskyrė mano šeimą.

Ir dar būsiu nekukli - Lino buvo vienas geriausių kūrėjų, šį laikmetį nutikusių mano šaliai. Ji buvo nepaprastai uždara. Nesakau nedraugiška, nes jis irgi yra intravertas, beeeeet, puikiai kalba lietuviškai, čia gyvena jo vaikai.

Man labai seniai gėda. Jam to nesakau.

Tik žinau, kad esu optimistė ir visada būsiu, o šiandien mes stovime ant slenksčio, kuris vienaip ar kitaip pakeis keturių žmonių gyvenimus.