Prezidento rinkimų lyderio G.Nausėdos namas draustinyje nepajudinamas, o Selo - griaunamas

Autorius: LaisvasLaikraštis.lt Šaltinis: http://www.laisvaslaikrastis.l... 2018-01-22 22:53:52, skaitė 16075, komentavo 25

Prezidento rinkimų lyderio G.Nausėdos namas draustinyje nepajudinamas, o Selo - griaunamas

Netikėtai paaiškėjo, kad prezidento rinkimuose į lyderius įsiveržė SEB banko analitikas Gitanas Nausėda, kuris iki šiol niekuo nepasižymėjo, nebet tuo, kad pasistatė stiklinį namą draustinyje po Pučkorių  atodanga.

Kaip žinia, garsus daininkas Selas, kuris yra žymiai daugiau nuveikęs Lietuvai, nei G.Nausėda, pvz., nemažai lėšų paaukojęs vaikams našlaičiams, teismo sprendimu turi nugriauti savo paties pastaytą namą draustinyje šalia Vilniaus.

Tačiau analogiškoje situacijoje atsidūręs bankininkas Nausėda niekuo nerizikuoja - visi aplinkosaugininkų bandymai priversti jį laikytis įstatymo baigėsi niekuo.

Dar 2013 m. aplinkosaugininkai bandė įpareigoti G.Nausėdą nugriauti savo draustinyje pastatytą namą.

Mat bankininkas įsikūrė  Pūčkorių atodangoje  – Pavilnių regioniniame parke valstybės saugomame gamtos paminkle. Tai bene aukščiausia ir įspūdingiausia Lietuvoje atodanga, suformuota Vilnios upės sraunių vandenų.

Aplinkosaugininkai dar 2013 m. pirstatė naujai sutvarkytą Pūčkorių atodangos apžvalgos aikštelę. Pastatytame informaciniame stende atskirai išskirtas G. Nausėdos namas. „Pastato projektui pritarta teismų sprendimu“, – skelbia užrašas, o rodyklė rodo į po atodanga stovintį stiklinį garsaus ekonomisto namą. 

„Tai, kas ten parašyta, parašyta dar labai švelniai. Tikrai buvo norima parašyti daugiau ir atviriau, tačiau yra juridiniai dalykai, kurie įpareigoja šnekėti puse lūpų tam, kad pats nebūtum patrauktas baudžiamojon atsakomybėn kaip pasakęs per daug“, – spaudai sakė Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos direktorė Vida Petiukonienė. 

Direkcija su G. Nausėda karo kirvį iškasė beveik prieš dešimtmetį, kada ekonomistas po atodanga panoro pasistatyti kubo formos namą. Regioninių parkų direkcija modernaus statinio projektui priešinosi, tačiau dviejų instancijų teismų nutartimi įpareigota pritarti namo techniniam projektui. 

Pasak V. Petiukonienės, nors patys ekspertai išvadoje rašė, kad ir teisės aktai modernaus namo statybai prieštarauja, tačiau teismai įpareigojo suderinti projektą. Direkcija pirmos instancijos teismo sprendimą apskundė, tačiau aukštesnės instancijos teismo nuomonė buvo tokia pat – sprendimas paliktas nekeistas. Ši nutartis negalėjo būti apskųsta – teismo sprendimu buvo atimta teisinė galimybė kreiptis į Aukščiausiąjį Teismą prieštaraujant techniniam projektui. 

„Tai yra gyvenimo realybė, šitaip šioje žemėje būna, tenka tik apgailestauti. Tai, ką matome – vienas kuriozinių atvejų, pasityčiojimas iš savo valstybės, įstatymų, tų žmonių, kurie eina į darbą, kad tuos įstatymus vykdytų – šiuo atveju, mūsų“, – sako V. Petiukonienė.

V. Petiukonienės teigimu, ten, kur dabar stovi G. Nausėdos namas, sovietmečiu pastatytas šiltnamis. Šalia išdygusiame 16 kvadratinių metrų ploto šiltnamio priestate gyveno žmonės. Kai atsirado galimybė privatizuoti gyvenamąjį plotą, ten gyvenę žmonės miniatiūrinį namuką privatizavo. Taip priestatas gavo gyvenamojo namo statusą, prie kurio suformuota namų valda.

Taip atsirado nekilnojamojo turto vienetas, istoriškai neturintis nieko bendro su vietove.  Pašnekovės teigimu, nuo seno ten gyvenę žmonės namuką teisėtai pardavė, G. Nausėda jį teisėtai nusipirko.

„Namukas yra kultūros vertybės – Pūčkorių dvaro – teritorijoje šalia patrankų liejyklos. Antra, tai valstybės mastu saugoma teritorija – Pavilnių regioninis parkas. Dėl to galioja bendrieji įstatymai, bendrosios saugomų teritorijų nuostatos – statiniai gali būti statomi tiktai prisilaikant tradicinių architektūros formų, kad būtų išlaikytas kraštovaizdžio savitumas, kuris nuo senų laikų tame regione susiklostęs“, – aiškina V. Petiukonienė. 

Aplinkosaugininkams užkliuvo G. Nausėdos namo forma ir modernumas. „Tokie kubai yra Rytų kraštų, o ne Lietuvos, tradicinė architektūra, be abejo, tai visiškai prieštarauja galiojantiems teisės aktams, nieko bendro neturi su tradicine architektūra. Antra, šalia patrankų liejyklos, šalia dvaro turi būti stilistinis vientisumas – ir šlaitiniai stogai, ir privalomos tradicinės statybinės medžiagos – medis, akmuo, mūras, o turime tai, ką turime“, – dėsto direkcijos vadovė.  Pasak jos, jau pabodo aiškintis visiems žmonėms, kodėl saugomoje teritorijoje taip galėjo atsitikti.

Užklausų dėl G. Nausėdos namo V. Petiukonienė gauna ir elektroniniu paštu, ir per vedamas ekskursijas. „Dėl to ir nutarėme trumpai ir aiškiai – vienu sakiniu – parašyti, kad taip nutiko ne mūsų valia ir ta nėra mūsų pareigų nevykdymo rezultatas, o tokia buvo teismo nutartis“, – kalbėjo V. Petiukonienė. Ji norėjo lentelėje parašyti ir teismų pavadinimus, ir teisėjų pavardes. Tačiau tada tektų veltis į teisminius ginčus. 

Aplinkosaugininkai sako, kad nebūtų prieštaravę kitokiam namui – kuris atitiktų saugomose teritorijoje keliamus reikalavimus.

G. Nausėda: „Spaudoje esu skaitęs, kad jie anksčiau grasino tą padaryti, bet į tai didesnio dėmesio nekreipiau. Gaila, kad žmonės vis dar niekaip negali pamiršti, kad buvo neteisūs ir kad teismas tą pripažino. Tuo metu parodžiau gerą valią ir nereikalavau, kad būtų priteista už tuos 2-3 bylinėjimosi metus. Bet atrodo, kad žmonės šito nesupranta“, – apie aplinkosaugininkų iniciatyvą DELFI kalbėjo SEB banko prezidento patarėjas G. Nausėda.

Pasak G. Nausėdos, žmonės galvoja, kad galima daryti ką nori ir kad „viskas biurokrato rankose“. Ekonomistas akcentuoja teisme įrodęs savo tiesą, kad čia nėra „Marcinkonių etnografinis kaimas, kuriame reikia laikytis tam tikrų reikalavimų ir kad čia gali stovėti modernaus pobūdžio statinys“.