100 metų atkurtai Valstybei: Dievas neatėjo, maldas ir nuopelnus užsako partinės mokyklos lektorei

Artūras Račas
+ 22 - 0
Autorius: Artūras Račas
Šaltinis: http://racas.lt/valstybei-nuopelnus-partines/...
7536-02-19 (2018 m.), skaitė 1510
6


Abu labu raudonu - viena vidumi, kitas iš išorės
Kairėje - iš saugumiečių USB flešiukų savo antivalstybinę propagandą kurpiantis presstitutas Dovydas Pancerovas.
Dešinėje - partinės mokyklos lektorė, NKVD-isto duktė, M. Burokevičiaus bendražygė iki pat galo, paskirta imituoti LR p-rezidento veiklą.

Nurimus Šventės šurmuliui, vis dėlto, manau, privalu pakalbėti apie Lietuvą ir jos žmones. Nusipelniusius ir nelabai.

Pradėti norėčiau nuo paprasto klausimo: kaip jūs galvojate, kas yra labiau nusipelnęs Lietuvai: „Gintarų“ ir „Ateina Dievas“ autorius, „Dainų teatro“ ir „Keistuolių teatro įkūrėjas kompozitorius Andrius Kulikauskas ar pusę savo karjeros V.Romanovui užsakomuosius tekstus rašęs plunksnagraužys Šarūnas Černiauskas? O, kas, jūsų nuomone, daugiau prisidėjo prie to, kad Lietuva būtų gražesnė ir kultūringesnė: Vida Ramaškienė, kurios iniciatyvos ir pastangų dėka pernai Lietuvoje jau 22 antrą buvo surengtas „Kino pavasaris“ ar užsakytus tekstus iš specialiųjų tarnybų pakišamų USB laikmenų rašantis Dovydas Pancerovas, kuriam 1995-aisias dar tikriausiai reikėjo sauskelnių?

Neslėpsiu, jei man kas nors užduotų tokį klausimą, pagalvočiau, kad mane laiko kvailiu, bet tai būtų ne pirmas kartas, nes pastaruosius kokius 10 metų taip jaučiuosi gana dažnai, nors tikrai negalvoju, kad esu pats kvailiausias.

Taip pat jaučiuosi ir dabar, nes buvusi aukštosios partinės mokyklos lektorė, mūsų visų nelaimei, prieš 9 metus tapusi Lietuvos prezidente, teikdama apdovanojimus atkurtos Lietuvos šimtmečio proga šimtui labiausiai Lietuvai nusipelniusių žmonių visai Lietuvai (tarp jų ir man) bandė įteigti, kad Š.Černiausko ir D.Pancerovo nuopelnai yra didesni nei AKulikausko ir V.Ramaškienės. 

Manęs Dalia Grybauskaitė neįtikino. Čia gal todėl, kad aš niekada nesimokiau partškoloje? Nežinau, kiek iš jūsų ten mokėsi, bet labai būtų smalsu sužinoti, ar Lietuvoje jau pasiekėme tą ribą, kai, norint ką nors kuo nors įtikinti, nebereikia faktų ir sveiko proto ir užtenka tik būti grybauskaite. Arba avimi, kuri bliauna, kartu su pagrindiniu bandos avinu. Tikiuosi, jūs į tą klausimą sau atsakysite, jei dar nepasiekėte tos ribos, kai baisu yra atsakinėti net mintyse.

O aš, tęsdamas nuopelnų Lietuvai temą, pasakysiu, kad man labai gaila ir apmaudu dėl to, kad šalia D.Pancerovo ir Š.Černiausko, „nusipelniusiųjų“ Lietuvai sąraše atsidūrė ir mano labai gerbiami žurnalistai Aurimas Perednis ir Indrė Makaraitytė. Tiesą pasakius, būtent dėl Aurimo ir gimė šis įrašas, nes, pamatęs naujieną, aš iš karto parašiau Aurimui, ką apie tai galvoju (ir gavau labai išsamų atsakymą).

O galvoju aš tą patį, ką galvojau ir tada, kai rašiau apie vieną savo buvusį kolegą ir vadinau jį „prostitutu“, kai jį ir būrelį panašių „žurnalistų“ ordinais ir medaliais apdovanojo Valdas Adamkus. Galvojau ir galvosiu, kad save gerbiantys žurnalistai neturėtų misti iš valdžios rankų ir neturėtų iš jos priimti nei medalių, nei kelionių, nei kokių nors kitų dovanų, kurios iškreipia tikrąją žurnalisto paskirtį – būti sarginiu šunimi. O mes visi labai gerai žinome, kad kai tave maitina iš rankos,  sarginiai refleksai dingsta.

Nesakau, kad žurnalistai iš principo negali būti apdovanojami. Gali. Vitas Lingys galėjo būti apdovanotas, Romas Sakadolskis galėjo būti apdovanotas, Kęstutis Girnius galėjo būti apdovanotas. Dar galėtų būti apdovanotas žunalistas, išgelbėjęs skęstantįįį arba išnešęs vaiką iš gaisro. Arba – sužeistąjį iš apkasų karo zonoje. Tačiau ne tas, kuris tiesiog dirba savo darbą, gauna už tai atlyginimą ir nedaro nieko labiau išskirtinio nei policininkas, gaisrininkas, gydytojas, muziejininkas, inžinierius ar kepėjas.

Todėl man net nepadoru klausti, kuo Lietuvai nusipelnė pagrindinis pagrindiniu save vadinančio portalo propagandistas Vaidas Saldžiūnas, nes jau pats tokio klausimo kėlimas reikštų pasityčiojimą iš žurnalistikos, nekalbant jau apie atkurtą Lietuvos valstybę. Mano šeimoje ir tai yra žmogus, kurio nuopelnai Lietuvai, kaip aš juos suprantu, yra kokius 500 kartų didesni nei V.Saldžiūno ir visų jo vadinamųjų kolegų portale, kartu sudėjus.

Todėl man ir gaila A.Perednio, atsidūrusio tokioje kompanijoje. Mano nuomonės apie Aurimą, kaip žurnalistą, tai visiškai nekeičia, nes aš žinau, kad mes visi darome klaidų, ir pats jų esu ne vieną padaręs. Juo labiau – proga buvo neeilinė ir Aurimui, kuris yra dar gana jaunas, reikėjo titaniškų pastangų nepasiduoti pagundai būti suviliotam. Tiesą pasakius, aš pats kartais gailiuosi, kad grąžinau Sausio 13-osios medalį, nors ir žinau, už ką jį gavau. Nes Valstybės apdovanojimas, vis dėlto yra Valstybės apdovanojimas, nepaisant to, kad kai kas iš šio beveik švento dalyko padarė farsą ir pasityčiojimą iš Valstybės.

Aš labai įdėmiai peržiūrėjau visą apdovanotųjų ir nusipelniusiųjų Šimtuką. Ir man pasidarė bloga, jei atvirai. Bloga dėl valstybės, kurioje į nusipelniųsiųjų gretas patenkama pagal pareigas ir pagal artimumą dvarui. Neskaičiuojant kelių užsieniečių (tarp kurių aukščiausius Lietuvos valstybės apdovanojimus gavo du užsienio valstybių kariuomenių vadai), didžioji dauguma kitų, labiausiai nusipelniusių Lietuvai – įvairiausių valstybės institucijų ir organizacijų vadovai.  Kuo arčiau dvaro – tuo aukštesnis apdovanojimas. Neturi pareigų – reiškia esi nusipelnęs Lietuvai mažiau nei tie, kuriuos vadina direktoriais ar pirmininkais.

Je teisingai suskaičiavau, daugiausiiai tarp labiausiai nusipelniusiųjų yra gydytojų (čia gal todėl, kad jie ruošiasi streikuoti?) – trylika. Jokiais būdais neneigiu gydytojų indėlių į Lietuvos valstybės kūrimą, tačiau šiek tiek žinodamas apie sveikatos apsaugos sistemos būklę, vis dėlto suabejočiau, ar šios profesijos atstovų indėlis į Lietuvos valstybės pažangą yra didžiausias.

Sąraše – 10 žurnalistų (jau sakiau, ką apie tai galvoju), maždaug tiek pat menininkų, keli istorikai, keli verslininkai. Neradau nė vieno mokytojo, nė vienos bibliotekininkės, nei vieno gaisrininko, nė vieno policininko, nė vieno socialinės sferos darbuotojo, nė vieno sportininko ar trenerio, nė vieno autobuso vairuotojo, nė vienos valytojos, nė vieno kepėjo ar virėjo, nė vieno savanorio. Galėčiau „nė vieno“ pakartoti ir dar šimtą kartų, tik nežinau, ar kas nors nuo to pasikeistų.

Čia vėl klausimas jums, jei vis dar nebijote galvoti. Aš tai manau, kad galvoti nėra baisu ir juo labiau tai nėra nusikaltimas, ypač minint atkurtos Lietuvos 100-etį. Lietuvos, kuri jums leidžia rinktis.

O aš pats, nepaisant to, kad esu netikintis, galvoju, kad Dievas į Lietuvą tikrai neatėjo. Jį pakeitė partinės mokyklos lektorė, kuriai, deja, nemaža dalis mūsų meldžiasi. Taip pat aklai ir nekritiškai, kaip ir Dievui.

P.S. Kadangi mano „draugų“ Dievo ir Lietuvos pamirštame mieste Visagine pastangomis, esu blokuotas Facebook, būsiu dėkingas, jei pasidalinsite.


22   0
Pridėti naują straipsnį

Nori prisidėti? Dalinkis straipsniu arba rašyk savo!

Komentarai: 6

6. Komunistas 2 9
2018-02-20 14:38:57

Racas yra tas pats valdanciojo burzuazinio rezimo pakalikas, tik issidazes kiek kitais. Bando avies kailyje paslepti savo burzuazine natura....

5. Anonimas 8 0
2018-02-20 14:34:40

Pritariu Jums, antinaci. Geriau ir neparasysi. Zemai lenkiu galva pries Jus.

4. Vytautas 8 0
2018-02-20 11:47:28

A. Kulikauskas neatlieka savo kūrinių neklystančiosios  pompastiškuose politiniuose renginiuose. Jo išties giliai į sąžinę  kabinantis subtilus menas ten būtų nesuprastas, tad ir ordinais nevertintas. 

 

 

3. Antinacis 14 0
2018-02-20 10:36:02

Didžiausia metodologinė klaida, daroma nuolat visų padorumą išsaugojusių autorių, analizuojančių ir bandančių suprasti darbartinę kolonizuotos Lietuvos katastrofišką padėtį, nacionalistinio teroro ir demokratų diktatūros priežastis, yra nuolatinis lyginimas, net pasąmonės lygyje, su Tarybų Lietuva. Šis žinomai klaidingas analizės būdas ir kryptis yra sąmoningai sukurtas JAV specialiųjų tarnybų dar 1990 metais ir giliai įsodintas per valatkodelfinę melo propagandą Lietuvos masinėje sąmonėje ir yra intensyviai palaikomas kaip patikimas, gyvybingas, save nuolat regeneruojantis  masinės sąmonės kolonizacijos stereotipas. Gerbiamas A.Račas savo rašinyje tik patvirtina šio šlykštaus JAV kolonizatorių stereotipo gąjumą. 

Tarybų valdžia,tikri komunistai dirbo tautai, dėjo visas pastangas, kad sukurtų sąlygas tautos išgyvenimui, suteiktų kiekvienam piliečiui padorią darbo, poilsio, buities infrastruktūrą, tautos sukurtą turtą naudojo tautos gyvenimo sąlygų gerinimui. 1990 metais įvyko buržuazinė nacionalistinė antitarybinė antiliaudinė kontrrevoliucija, kurios varomoji jėga buvo Vakarų kolonizatorių pinigai ir vietiniai nacių kolaborantų-nacionalistų-banditų palikuonys. Ne komunistai išdavė liaudies tarybų valdžią, pasislėpę nacių kolaborantai, padedami užgrobė Lietuvą ir sunaikino komunistų sukurtas sąlygas tautai išgyventi. JAV, nacių kolaborantai komunistais tik apsimetinėjo, atėjo laikas ir jie, kaip tai nacionalistai darė visada, pardavė Lietuvą JAV-NATO kolonizatoriams. Lyginti komunistus, tarybų valdžią su nacių kolaborantais, banditų palikuonimis, JAV kolonizatorių liokajais yra tas pats blogį (konservatorius ar liberalus) sulyginti su gėriu (komunistais). Privati gamybos priemonių nuosavybė Lietuvoje tarnauja tik užsienio kolonizatoriams, jų vietiniams liokajams, landsberginei chuntai, ir yra nukreipta prieš lietuvių tautą, prieš valstybę. Tarybų valdžia buvo liaudies valdžia, proletariato diktatūra buvo demokratija absoliučiai daugumai ir diktatūra nacionalistinei, buržuazinei mažumai. Konservatorių chunta yra JAV kolonizatorių įrankis, liokajai, yra antiliaudinė valdžią, konservatorių "demokratija" yra mikroskopinės mažumos savivalės diktatūra absoliučiai daugumai, yra antiliaudinis režimas, kuris tarnauja tik savo klano ir JAV imperialistų interesams. grybauskaitė yra tik visų liaudies priešų, tautos interesų išdavikų simbolis ir neturi, niekada neturėjo nieko bendro nei su komunizmu, nei su tauta. 

2. Antinacis 7 0
2018-02-20 10:36:53

Tęsinys

Pakanka palyginti Lietuvos vystymosi ekonominius, demografinius, socialinius, kultūrinius rodiklius komunistų valdymo laikotarpį 1945-1990 metais ir buržuazinių nacionalistų Lietuvos genocido laikotarpio 1990-2018 metai. Plika akimi matosi landsberginių nusikalstamo režimo esmė, turinys, orientacija. Fašistų nereikia lyginti su komunistais - komunistai "represavo" fašistus ir taip išsaugojo tautą, nedamušti fašistai išsilaižė savo proletariato-tautos prispardytą užpakalį ir vėl ėmėsi naikinti tautą. Klasių kova vyksta. Kol kas laimi deklasuoti buržuaziniai nacionalistai. Jeigu tauta nenorės išmirti, norės gyventi padoriai, jai teks vėl kovoti su savo priešais, landsberginiais nacionalistais, JAV kolonizatorių išaugintu antiliaudiniu "elitų" ir kovoti proletariato diktatūros metodais. Kito kelio nėra - arba darbo liaudis, tauta nugalės ir išgyvens, arba buržujai ją sunaikins. Darbas arba kapitalas, absoliuti dauguma arba parazitinė mažuma - tokia alternatyva. Taikus sugyvenimas tarp klasių, mes matome jau 27 metai , neįmanomas. Buržujų sukurta kapitalistinio išnaudojimo sistema galiausiai sunaikina patį išnaudojimo objektą - darbo liaudį. Gyvybė arba mirtis - kito kelio nėra. Socializmas, komunizmas tai jau įrodė praktikoje - yra gyvybė. Buržujų parazitinė kolonijinė kapitalistinė sistema - yra mirtis, kelias į pražūtį. Komunistai ir antikomunistai yra du diametraliai priešingi socialinės visuomenės organizacijos modeliai, jie niekada negali būti prilyginti vienas kitam, tai antipodai. Kaip ir dabartiniai grybauskaitės "apdovanotieji" liaudies priešai ir jų represuoti bei visais būdais persekiojami tautos atstovai komunistai. Negalima lyginti nusikaltėlių (konservatorių) su jų nusikaltimų aukomis. Metodologiškai neįmanoma.  

1. Durnių Laivo Kapitonė 8 0
2018-02-20 00:15:36

Saldziunas nusipaveikslavo su tokiu varguolišku švarkeliu... Ir Panzerowas kaip nabagėlis su trumpuku švarkeliu... Matyt karo propagandistų honorarai ne kokie... Eikit gal geriau dirbti?

Pancerovo šedevrai 15min ,,Karo zonoje,, - rekomenduoju paskaityti. Na žinoma ir tarp eiluciu...

"Tu kada nors buvai Donbase?, – gudriai šypsodamasis paklause musu visureigio vairuotojas Horstas.
 Nakti kelias valandas pasnaude, todel atrode žvalesnis. – Pamatysi, kur gime visi tie separatistai."

Mes stovejome Lisicansko pakraštyje, i kuri veda vienas avarines bukles tiltas. Du tiltai per dvokiancia
 upe jau buvo nugriuve, sako, kad ne nuo bombu


"Va, del ko jie kovoja. Del teises gyventi savo šuduose. Tu pažiurek i šita kelia, – pasake Horstas


"Ar tu galvoji, kad cia gali užaugti sveikas žmogus? Jie cia gyvena karta iš kartos ir nieko nežino apie
 likusi pasauli. Iš kur jie turi žinoti?

Jis teige, kad apie 60 proc. miesto gyventoju yra atvirai prorusiški, dar apie 30 proc. yra arba neutralus,
 arba viešai nedemonstruoja savo pozicijos. Ir tik apie 10 proc. miesto gyventoju yra Ukrainos patriotai

 

viešai nebus rodomas, įvesk, jeigu nori gauti pranešimą apie kitų komentarus

Siųsti komentarą

VISI STRAIPSNIAILIETUVAPASAULISKAIMYNAISMAGUMAI






Laisva informacija - laisvas žmogus!

Straipsnių TOPas

Reklama

Paveiksliukai


Video



Draugai

VISUOMENĖS SAUGUMO KONCEPCIJA

Puslapis feisbuke


Švieskis







150 metų Maksimui Gorkiui! Pilnas raštų rinkinys lietuviškai

Mus skaito