Pabaltijo "SĖKMĖS ISTORIJA" - pirmavimas tyčinių žmogžudysčių skaičiumi

Autorius: Aleksandras Nosovičius Šaltinis: https://www.rubaltic.ru... 2018-03-02 11:12:01, skaitė 1143, komentavo 2

Pabaltijo

Baltijos šalys - Jevrosojūzo lyderiai tyčinių nužudymų skaičiumi 100 000 gyventojų. Tai dar viena jų "sėkmės istorijos" išraiška ir "europietiško pasirinkimo" apraiška, kas paneigia visą mitologiją apie progresyvias ir klestinčias europietiškas šalis ant Baltijos jūros kranto.

Lietuva, Latvija ir Estija užėmė pirmas vietas Europos tyčinių nužudymų statistikoje.

Remiantis naujausiais Eurostato tyrimais, neginčytinas Europos lyderis dėl nužudymų  100 tūkstančių gyventojų  yra Lietuva.

Pagal 2015 m. duomenis Lietuvos Respublikos 100 tūkstančių gyventojų buvo užmušta 5,89 žmonių.

Antroji ES, nemažai atsiplėšusi nuo Lietuvos, yra Latvija. Šioje šalyje buvo užmušta 3.37 žmonių 100 tūkstančių gyventojų. Na ir šios liūdnos Europos statistikos trejeto gale Estija: 3.19 tyčinio nužudymo auka 100 tūkstančių gyventojų.

Vertinant pagal absoliučius skaičius, Europos lyderis žmogžudysčių skaičiumi yra Prancūzija. 1017 aukos 2015 metais, penktadalis visų Europos Sąjungos žmogžudysčių buvo padaryta ten. Tačiau perskaičiavus 100 tūkstančių gyventojų Prancūzija tai tik septintoje vietoje ES: Lietuva santykiniu žmogžudysčių skaičiumi ją lenkia beveik trigubai, o ir iki kitu dviejų Baltijos šalių prancūzams toli.

Eurostato statistiniai duomenys dar kartą smogė per Baltijos šalių reputaciją tokia jėga, kad to negalėjo padaryti jokia "Kremliaus propagandą".

Tai yra tokio tipo informacija, po kurios nesąmoningai kyla klausimas: ar Pabaltijys yra Europa?

Su Pabaltijo žmogžudysčių rodikliais yra tokia pati situacija kaip ir su emigracijos rekordais iš Baltijos valstybių. Paprasti paaiškinimai joms netinka. Kuo standartiškai paaiškinamas nusikalstamumo augimas? Nepatenkinama ekonominė situacija? Bet Baltijos šalys žvaliai raportuoja apie pačius aukščiausius BVP augimus ES, apie makroekonominės veiklos rodiklius, kuriais negali atsidžiaugti tarptautinės finansines institucijos: žemas nedarbas, nedidelės užsienio skolos ir tt ..Tik susidūrus su realybe, emigracijos, alkoholizmo, žmogžudysčių ir savižudybių forma bravūriniai ekonominės "sėkmės" rodikliai neišlaiko.

Tradiciškai aukštą nusikalstamumo lygį paprastai yra bandoma susieti su migracija. 2015 m. duomenys, kuriuos pateikia Europos statistikos tarnyba, kaip tik sutampa su pabėgėlių krizės piku. Tačiau paskutines, Europos statistinių duomenų apie žmogžudystes, vietas užima Austrija, Nyderlandai, Čekija ir Italija. Iš šių šalių tik Čekijos Respublika nepriėmė pabėgėlių, o pagrindinis migracijos srautas teko Austrijai ir Italijai. Nepaisant to, jose padaryta mažiausiai nužudymų Europos Sąjungoje. O daugiausiai - Baltijos šalyse, kuriose 2015 m. įmigrantų iš Azijos ir Afrikos apskritai nebuvo.

Lenkija, kuri 2015 m. priėmė milijoną ukrainiečių, tame pačiame Eurostato reitinge užima tik aštuntą vietą.

Pabaltijys kartas nuo karto pademonstruoja, kad jis yra svetimkūnis Europos sudėtyje: Europai jis tik formaliai priklauso ir vykstantys šioje "pilkojoje zonoje" procesai neturi nieko bendro su europietiškais procesais.

Pagal Europos standartus šiandien Baltijos šalyse - ekonomikos augimas, politinis stabilumas, rami migracinė situacija. Baltijos šalių  lyderiai patys mėgsta pabrėžti, kad pagal pagrindinius kriterijus jų šalys jaučiasi geriau nei kitos ES šalys.

Tačiau tuo pačiu jie negali paaiškinti, kodėl Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojai išvažiuoja iš augimo ir stabilumo zonos į nestabilią Vakarų Europą - pas pabėgėlius, ten kur teroristiniai išpuoliai ir parlamentinės krizės? Kodėl Lietuva, Latvija ir Estija užima pirmąsias tris vietas ES pagal įvykdytų tyčinių nužudymų skaičių? Kodėl jos yra alkoholizmo rekordininkai Europoje? Kodėl Lietuva yra Europos savižudybių lyderė?

O paaiškinimas yra paprastas. Todėl, kad Baltijos valstybės nėra Europa. Ir nuo to , kad jos buvo priimtos į Europos Sąjungą, jos netapo Europa. Todėl tai, kas vyksta Baltijos šalyse europiečiams yra už ribos. Todėl Baltijos šalių gyventojai, naudodamiesi savo šalių naryste Europos Sąjungoje, ir palieka "pilkąją zoną" išvažiuodami į tikrąją Europą, kol dar yra tokia galimybė.

Jokios "sėkmės istorijos" į kelyje į "europietišką pasirinkimą" Baltijos šalims nebuvo: visas jų pasirinkimas buvo tai, kad jie pasikabino pas save mėlynas vėliavėles su geltonomis žvaigždėmis ir šiuo pagrindu pradėjo save vadina europiečiais, girdamiesi prieš "atsilikusius  Rytų kaimynus" , "įstrigusius savoke (в совке)".

Tuo pačiu metu alkoholizmo, žmogžudysčių, savižudybių, socialinės atskirties ir nelygybės, nepilnų šeimų rodikliai tose šalyse yra nesulyginami su europiniais. Galima sakyti, kad Baltijos šalys yra skurdžiausios ir nepalankiausios Europos šalys. Tik joms jau 28 metai. Kiek besikratytu "okupacijos" pasekmių, vis lieka toje pačioje vietoje ir net negali pasivyti net Lenkijos ir Čekijos.  

Būtų sąžiningiau ir paprasčiau pasakyti, kad Baltijos šalys yra visai ne euroįietiškos. Ir vietoj europinio kelio pas jas 28 metus buvo tik imitacija šito kelio.

Nuo perestroikos Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje jie kalbėjo apie "grįžimą namo" - į "europietišką šeimą". Tačiau ar europiečiai mano, kad lietuviai, latviai ir estai yra "šeimos" dalis? Net nežinant liūdnų Pabaltijo realijų, jiems sudaro įspūdis, kad esant jų "name" kai kurioms "New Europe" šalims (įskaitant ir Baltijos šalis) kažkas yra ne taip.

Baltijos šalys neatsispindi šiuolaikinėje Vakarų masinėje kultūroje. Vos ne vienintelė išimtis yra Hannibal Lecterio įvaizdis. Tomo Harriso knygose, ekranizuotose amerikiečių ir britų, kanibalas Hanibalas pagal kilmę buvo lietuvis. Lecteris gimė 1944 m., kada vermachto kariuomenė jau traukėsi iš Lietuvos, o Raudonoji armija buvo pakeliui. Pasiekęs pilnametystę, jaunuolis emigravo iš Lietuvos ir tapo žinomu psichiatru ir žmogėdra Vakaruose.

Mažai tikėtina, kad Hannibal Lecter kūrėjai žinojo lietuvišką anekdotą, kad "Lietuvio nacionalinis patiekalas - kitas lietuvis". Tuo labiau jie nebuvo susipažinę su Eurostato statistiniais duomenimis apie tyčines žmogžudystes 100 000 gyventojų. Tačiau, kaip tikros kūrybinės prigimties natūros, jie savo meniniu instinktu kažką pajuto Baltijos šalyse …