Patriotinės eitynės ragins atkurti valstybę vertą Kovo 11-osios idealų

Autorius: Alkas.lt Šaltinis: http://alkas.lt/2018/03/09/pat... 2018-03-09 10:04:54, skaitė 1159, komentavo 5

Patriotinės eitynės ragins atkurti valstybę vertą Kovo 11-osios idealų

Kovo-11-osios-eitynės-2017-m.-Alkas-lt-j-vaiskuno-nuotr.jpg
Kovo 11-osios eitynės 2017 m. | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Kovo 11 d., sekmadienį, 15.30 val. Vilniuje, vyks kasmetinės, jau tradicija tapusias Kovo 11-osios patriotines eitynes. Šiemet pagrindiniai eitynių šūkiais pasiriknti: „Už Vytį ir kalbą“, „Už Kovo 11-osios valstybę!“, ir žinoma tradicinis „Lietuva  lietuviams“. Eitynių dalyviai pradės rinktis Katedros aikštėje 15.30 val., eitynės Gedimino prospektu pajudės 16 val., o 16.30 val. Lukiškių aikštėje prasidės mitingas.

Rinktis į šiūmetes 100-mečio eitynęs visus Tautą ir Tėvynę mylinčius Lietuvos piliečius ragina ne tik tautininkai, bet ir žinomos patriotinės visuomeninės organizacijos: „Vilniaus Forumas“, „Talka: kalbai ir tautai“, Lietuvos gynybinius pajėgumus padedančių stiprinti nevyriausybinių organizacijų koordinacinė taryba, Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga ir kitos.

Kovo 1 d. paskelbto visuomeninio „Vilniaus Forumo“ kreipimąsi į Lietuvos Respublikos piliečius dėl Kovo 11-osios eitynių rašoma: „Lietuvos valstybė buvo atkurta remiantis kelią į nepriklausomybę tiesusio Sąjūdžio idealais ir tikslais. Vėl išsikovota valstybė turėjo tapti saugiais ir tvirtais lietuvių tautos ir visų šiai valstybei ištikimų šalies piliečių namais. /…/ Tačiau šis tikslas nebuvo įgyvendintas. Lietuvos valstybė, kaip tautos namų ir bendrojo gėrio laiduotojos vizija, liko svajonė. Atėjo laikas ją prikelti ir pagaliau paversti tikrove. Tai įmanoma padaryti tik vėl, kaip Sąjūdžio laikais, sutelkus kolektyvinę tautos politinę valią. Artimiausias jos telkimo žingsnis galėtų ir privalėtų būti nacionalinė piliečių politinės valios manifestacija „Už kovo 11-osios Respublikos idealus“. Būtina prisiminti atkurtos Lietuvos valstybės idealą ir jį atspindėjusius Sąjūdžio programinius siekus“.

Pasak „Vilniaus Forumo“ atėjo laikas vienytis ir kelti esminius politinius reikalavimus už Kovo 11-osios Lietuvos valstybę. „Tikėdami, jog tai įmanoma, kviečiame surengti tikrai nacionalinę manifestaciją, kuri visiems mums primintų ir įpareigotų veikti drauge dėl vienintelio tikslo: IŠSAUGOTI LIETUVĄ“, – rašoma „Vilniaus Forumo“ kvietime į Kovo 11-osios eitynes.

Pritardamas„Vilniaus forumo“ viešam kreipimuisi, kad šių metų eitynės yra svarbus „parengiamasis žingsnis mokantis ir ruošiantis naujomis ir veiksmingesnėmis formomis ir būdais viešai reikšti mūsų – Lietuvos Respublikos piliečių ir tikrųjų jos šeimininkų – politinę valią ir idealus bei tikslus“, vienas iš eitynių rengėjų Lietuvių Tautininkų ir Respublikonų sąjungos pirmininkas Sakalas Gorodeckis išreiškė viltį, kad visų bendromis pastangomis šis pirmas naujas žingsnis bus žengtas būtent šiemet Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 100-aisiais metais.

Jau tradicinėmis tapusių patriotinių Kovo 11-osios eitynių ištakų reikia ieškoti jaunimo nepatenkinto Kovo 11-osios oficioziniais renginiais spontaniškose 2000-ųjų metų akcijose. Būtent tuomet Lietuvos Respublikos teisėsaugos tarnybų suskaičiuoti 46 asmenys su patriotinėmis dainomis pražygiavo Vilniaus Senamiesčio gatvėmis. 2001 m. šie ir kiti jaunuoliai išėjo į Gedimino prospektą ir nuo to laiko tai tapo nepertraukiama gyvybinga tradicija.

Iki 2008 metų Vilniaus, Lietuvos sostinės, valdžia Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo šventės viešai nešvęsdavo ir gatvės būdavo tuščias, o žmones praleisdavo gautą laisvadienį kaip kas išmanė. Eilę metų eitynių dalyviai buvo ir yra persekiojami už savo patriotinių jausmų pareiškimą viešumoje. Įsibaiminę statutinių Lietuvos valstybės tarnybų vadovai šalindavo savo kolegas iš savo gretų už dalyvavimą Kovo 11-osios eitynėse, nesant jokių formalių administracinių nuobaudų. Tik 2009 metais pirmą sykį buvo išduotas suderinimas („leidimas“) eitynėms, suteikiantis galimybę pasinaudoti Lietuvos piliečių konstitucine teise. Tačiau tai nereiškė, kad baigėsi šių eitynių idėjų ir jos dalyvių demonizavimas. Kilusi jaunimo patriotinių jausmų banga privertė Lietuvos valdžią ir politikus, įsitikinusius patriotizmo monopolio turėjimu, atsibusti ir rengti šventes viešumoje, kurios pradėjo žadinti ir versti žmones, kokių pažiūrų ir net orientacijų jie bebūtų, Kovo 11-ąją švęsti viešai.

2013 metais Vilniaus miesto valdžia vadovaujama tuometinio mero liberalo Artūro Zuoko nusigandusi patriotų pakilimo darė visas įmanomas kliūtis, organizuojant dirbtines lankytojų nesutraukusias atrakcijas Gedimino prospekte, tačiau tai tik dar labiau paskatino žmones išeiti į nesankcionuotas eitynes. Tą patį darė ir dabartinė Vilniaus miesto valdžia vadovaujama kito liberalo mero Remigijaus Šimašiaus švenčiant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį Vasario 16-ąją Vilniuje. Dėl to šiuo metu yra  pateiktas eitynių organizatorių ieškinys Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Jaunimui bręstant ir jungiantis įvairių patriotinių nuostatų žmonėms, jos kito ir plėtėsi, tačiau išlaikė savo pagrindinę idėja – Lietuva yra vieninteliai pasaulyje lietuvių tautos namai.

„Šiais metais prie tradicinių patriotinių eitynių pareiškė norą jungtis daug visuomenių judėjimų, organizacijų ir partijų atstovų. Dėkojame visiems  geros valios Lietuvos žmonėms, remiantiems patriotines eitynes, palaikome plačių nacionalinių eitynių, remiančių pamatines nepriklausomos valstybės ir  tautos suverenumo vertybes, idėją, ir kviečiame visus, kuriems brangi Tėvynė, Tauta ir Kovo 11-osios idealai, nepriklausomai nuo partinių skirtumų dalyvauti šiose patriotinėse eitynėse. Lietuvių vienybė yra retas reiškinys pasaulyje, dažniausiai sutinkamas tik lietuvių tarpe kalinčių Sibiro lageryje. Tačiau stebuklų būna ir neišvažiavus iš Tėvynes. Ir tai gąsdina bei neramina Lietuvos valstybės ir lietuvių tautos neprietelius Europoje siaučiant tikram tautų pavasariui“, – sakė S. Gorodeckis.

Į šių metų eitynes yra pakvieti ir Baltarusijos tautinių jėgų opozijos lyderiai, kurie nelengvomis sąlygomis ketina surengti Baltarusijos Liaudies Respublikos paskelbimo (įvykusio 1918 kovo 25 dieną) manifestaciją Minske.

Prašymą Vilniaus miesto savivaldybei eitynėms pateikė trys fiziniai asmenys: Mažvydas Jasinevičius, šių eitynių pradininkas, Jonas Burokas, Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos valdybos garbės pirmininkas ir S. Gorodeckis, Užupio Respublikos premjeras, Vilniaus bendruomenių asociacijos pirmininkas, Lietuvių tautininkų ir respublikonų sąjungos pirmininkas.

***

Kovo 11-osios eitynės 2017 m.: