Kovo 11-oji: pažeminta Lietuva (0)

Anonimusas
+ 14 - 0
Autorius: Kibirkštis
Šaltinis: http://kibirkstis.blogspot.lt/...
7536-03-12 (2018 m.), skaitė 613
0

Ką tik skambiausiomis fanfaromis nuskambėjus Lietuvos 100-mečio iškilmėms, su visomis buržuazinio elito bei jo aptarnaujančiojo personalo atstovų prakalbomis, netruko ateiti ir kita, ne mažiau svarbi oficiozo šventė – 1990-ųjų kovo 11-osios 28-metis. Diena bus sutikta eilės valdiškų renginių bei fašistuojančių nacionalistų eisenos, bendram fone iš Santariškių palatos skambant šios Lietuvos Patriarcho, V. Landsbergio žodžiams.

Kokia ir kieno ši Lietuva, aiškiai rodo visa pastarųjų dešimtmečių krašto raida: išvogta ir išardyta pramonė, o išdraskius kolūkius dar ir sužlugdytas neperstojamai tuštėjantis kaimas. Milijonas ekonominių bėglių, tūkstančių tūkstančiai savižudžių, minios bedarbių, pasimetusių, piktų ir pasiutusių jaunuolių, vienišų ir likimo valiai paliktų senolių. Trečdalis visuomenės – ant ar žemiau skurdo ribos, o kartu su tuo, sparčiai didėjantys kapitalistų pelnai ir bene didžiausia socialinė nelygybė Europos žemyne.

Ši Lietuva – tai siauros privilegijuota kasta tapusios valdančiosios klasės Lietuva. Ši klasė, išaugusi tiek iš buvusios tarybinės partinės, tiek ir sąjūdinės nomenklatūros bei šešėly besislėpusių spekuliantų atstovų, susikūrė valstybę, aptarnaujančią tiktai jos interesus, kad ir didžiosios visuomenės daugumos gyvybinių reikalų sąskaita. Rezultatas – vis labiau žvėrėjantis nomenklatūrinis kapitalizmas, stambių kapitalistinių ir valstybinių-biurokratinių parazitų simbiozė.

Tiesa, 1990-ųjų kovo 11-oji, tiesiai ėjusi prie 1991-ųjų privatizacijos įstatymo bei formaliai viską įteisinusios 1992-ųjų Konstitucijos, atėjo žadėdama visai ką kita – demokratiją, suverenitetą, nacionalinės kultūros suklestėjimą. Dauguma Sąjūdį bei link kovo 11-osios vedusius įvykius rėmusių piliečių nė nenumanė, kad visa tai baigsis turto perdalijimu ir Lietuvos grįžimu atgal į laukinio kapitalizmo gadynę.

Liaudį apgavo: vadinamoji „dainuojanti revoliucija“ tik maskavo TSRS ir TSKP viduje vykusią dramą, pasibaigusią buržuazine kontrrevoliucija ir nieko bendro su visiškai teisėtu liaudies sluoksnių nepasitenkinimu bei keltais reikalavimais neturėjusia kapitalizmo restauracija. Kaip sakoma, nuo vilko papulta ant meškos.

Simptomiška, kad didžioji visuomenės dauguma greitai nusivylė, 1990-ųjų chaoso pasėkoje išgyvendama skausmingas skurdo ir bendro nuosmukio pagirias. Nenuostabu, kad ilgainiui net tokie Sąjūdžio šaukliai, kaip V. Petkevičius, J. Marcinkevičius bei S. Geda, viešai pripažino apgailestaujantys dėl to, kas įvyko, suvokę, kad padaryta kraštui bei tautai pragaištinga klaida.

Švęsti šiandiena gali tik valdančioji klasė, per 28-erius metus be perstojo plėšusi ir išnaudojusi liaudį su savo pakalikais bei vis mąžtančiomis naivių nesusipratėlių miniomis. Liaudies sluoksniams – samdomojo darbo atstovams, „ant savęs“ dirbantiems smulkiesiems savininkams, kaip ir už Judo sidabrinius neparsidavusiai inteligentijos daliai, žodžiu darbo žmonėms, paprasčiausiai nėra ko švęsti.

Kovo 11-oji pažemino Lietuvą nuo kultūringiausios klestėjusios pramonės ir žemės ūkio šalies, iki apgailėtinos provincijos, Europoje pirmaujančios skurdu ir socialine degradacija, o socialistinio turinio bei nacionalinės formos kultūrą iškeitusią į dabarties išsigimimo estetine kvintesencija tapusį vamzdį ant Neries upės kranto.

Visa tai mums pristatoma kaip „laisvė ir demokratija“, teoriškai grindžiama skambiais išvedžiojimais bei neskrupulingai perdirbta, stačiai suklastota Lietuvos ir pasaulio istorijos, ypač 20-ojo amžiaus procesų bei įvykių, versija. Šitai sudaro, viena vertus, blizgančią iškabą lietuviškos nomenklatūrinės buržuazijos diktatūrai pridengti. Kita vertus, tai yra puikus jos rankose esantis ideologinis apynasris, paliekantis liaudies mases dvasinės vergijos gniaužtuose.

Deja, tiesos ir šviesos dabartinėje mūsų valstybėje maža, bet melo kojos trumpos, užtat anksčiau ar vėliau griūsiąs ir į šias kojas įsirėmęs fasadas. Tuomet ir atsiversianti nauja galimybė Lietuvai, platiesiems liaudies sluoksniams, išeiti į tiesą ir šviesą. Tačiau tai nebus pasiekiama savaime, o reikalaus didžiausio pasišventimo, darbo ir kovos, Lietuvos darbo žmonėms susipratus, kad ši valstybė – tai ne jų valstybė, kad ši valdžia – tai ne jų valdžia, kad tiktai jie patys, ne koksai gelbėtojas iš šalies, galėsiantys įgyvendinti ilgamečius liaudies siekimus.

Šaltinis: SLF(m)

100% Plius 100% Plus
0% Minus 0% Minus
14   0
Komentarai: 0

Nebūtinas. Įrašyk, jeigu nori gauti pranešimą apie naujus komentarus prie šio straipsnio. Adresas niekur nebus rodomas.

Siųsti komentarą
VISI STRAIPSNIAILIETUVAPASAULISKAIMYNAISMAGUMAI
Vaikų grobikų išsaugojimo kaina – 3 ministrai ir suklaidinti mokytojai
Akimirkos iš Laisvosios Rusijos forumo, vykusio Vilniuje, prieigų
Guldydama vaiką šalia savęs mama kelia jam grėsmę, – tvirtina VTAT (3)
Algimantas Rusteika: Prieitas liepto galas
Profsąjungų organizuojamas mokytojų mitingas Vilniuje „Paskutinis skambutis“
Europos Taryba ragina Lietuvą atkurti Pakso teisę dalyvauti rinkimuose (1)
Lietuvai atėjo metas slėptis — nuo šalčių ir Rusijos dujų
Skambinimas varpeliais
Pilietinės organizacijos reikalauja panaikinti vaikų atiminėjimo įstatymą (1)
Mindaugas Puidokas: ,,Kodėl Šakalienės rėmėjai taip prieštarauja esminėms pataisoms vaiko teisių apsaugos srityje?"
Kreipimasis: 10 klausimų L. Kukuraičiui ir A. Jakavonienei (1)
Kęstutis. K.Urba: Svarbiausia gyvenimo pamoka
Alvydas Butkus. Tarptautinė migracija ir Seimo rezoliucija
Kas stumia lietuvius po guminėmis policijos kulkomis?
Vytautas Rubavičius. Kas ta „Kremliaus ranka“ ir kodėl ji „verčia“ Vyriausybę? (2)
Paremsime mokytojus, paremsime save! (1)
“Žaliųjų“ laidotuvės, arba kaip rusofobai valdžia dalinasi (4)
A. Daunys. Opozicija dabar ploja iš džiaugsmo, matydama, kaip Tapinas sėkmingai, žingsnis po žingsnio, perima vadovavimo pedagogų protestui vadeles (2)
K. Krivickas apie A. Tapino pseudo pagalbą mokytojams: "Darbas jo, Tapino, toks - bangas gaudyti visuomenines ir ant tų bangų vis prasiplaukti po biškį" (6)
Pasilikite sau po milijoną, o likusius teks atiduoti.
Algimantas Lebionka. Matrica: konservatorių partija su Žygimantu Pavilioniu, kaip "moteris" su peniu (1)
Pavojų šeimoms kelia Norvegijos išlaikytiniai (1)
Lietuvos savivaldos rinkimuose dalyvaus ir Rusijos piliečiai (1)
Kazimieras Garšva. Trečią kartą kuriama Vilniaus krašto autonomija (1)

Atsitiktiniai straipsniai


VISI STRAIPSNIAILIETUVAPASAULISKAIMYNAISMAGUMAI