Lašinių dieta

Autorius: Petras Dargis Šaltinis: http://petrasdargis.lt/rasinia... 2018-03-16 09:30:21, skaitė 870, komentavo 1

Lašinių dieta

Vakar visą dieną tašiau lašinius. Šviežiai rūkyti lašiniai yra pirmasis pasaulio stebuklas. Tušinuku ant balto popieriaus lapo apibrėžiau kontūrą, iš kurio matyti, kokio dydžio tas lašinys buvo vakar.

Ir dar surijau šalto rūkymo skumbrę. Tokią, kaip nuotraukoj. Skumbrė irgi gana riebi.

Kas atsitiko su mano svoriu, suvalgius šitiek stipraus maisto? Priaugau kelis kilogramus?

Ne, aš puse kilogramo net palengvėjau.

Jau daugelis metų gana sėkmingai kontroliuoju savo svorį. Kažkada dėl jo tyrėjau problemų, lipdamas laiptais net dusau. Vieną pavasarį apribojau kalorijas ir per kelis mėnesius numečiau apie 30 kilogramų. Po kurio laiko svoris vėl kiek pakilo, tada vėl numečiau, paskui vėl... Ir taip pamažu išmokau jį kontroliuoti. Dabar labai didelių svyravimų jau nebūna.

Kontroliuoti, tai pirmiausia - stebėti. Stebėdamas pamačiau įdomių dalykų. Nuo ko svoris kyla, nuo ko jis krenta?

Kartais moterytės manęs paklausia, kaip joms pavasariop vėl sulieknėti. Daug neklausinėjęs atsakau: atsisakyt bandelių, saldainių, pyragų, makaronų, apribokite bulvių. Žodžiu, venkite angliavandenių pertekliaus. Nutukęs žmogus - akivaizdi priklausomybė nuo angliavandenių, nėra ko ir teirautis.

O kaip riebalai? Juk riebalai - šitoks baisumas!

Štai jūs nuotraukoj matot visą baisumą. Riebalai ir baltymai. Ir nė gramo angliavandenių. Svoris nuo tokio "baisumo", nors valgiau sočiai, savęs nevaržydamas, nukrito pusę kilogramo. Tai kas čia baisaus?

Ne, aš jums nesiūlau misti vien lašiniais ir žuvimi. Žmogus - visaėdis gyvūnas, be žolės jam gali būti prastai. Aš ir pats visą laiką taip nesimaitinu. Tai - tik akivaizdus eksperimentas, daugelio sykių mano aptiktas faktas. Bet visada, kai reikia sumažinti svorį, aš apriboju angliavandenių, o kiaušinius, mėsą, žuvį, varškę, sviestą, lašinius kertu be apribojimų. Beje, jokio pavojaus svoriui nuo kopūstų, agurkų, svogūnų, porų, visokiausių žolelių. Juk ne cukrus, ne bulvės, ne pomidorai, ne makaronai, ne miltai, ne bandelės su šokoladu.

- Bet aš negaliu be saldainių ir be bandelių! - sako man viena moterytė.

O taip, suprantu! Aš ir pats kažkada negalėjau be alaus, be degtinės ir be cigarečių. Man atrodė, kad ir be tortukų - tai jau ne gyvenimas.

Užteks aiškinti, einu užkąsti, lašinių dar pusė gabalo likę.