Per 300 Europos organizacijų susivienijo prieš Stambulo konvenciją

Autorius: ProPatria.lt Šaltinis: http://www.propatria.lt/2018/0... 2018-03-21 11:05:17, skaitė 573, komentavo 0

Per 300 Europos organizacijų susivienijo prieš Stambulo konvenciją

Per 300 Europos organizacijų susivienijo prieš Stambulo konvenciją

Š. m. kovo 19 d. Laisvos visuomenės institutas (toliau – LVI) 333 nevyriausybinių organizacijų iš 9 Europos Tarybos (toliau – ET) valstybių vardu kreipėsi į  ET generalinę sekretorę Stambulo konvencijos klausimams Bridget O’Loughlin, ET generalinį sekretorių Thorbjorną Jaglandą ir ET Ministrų komiteto pirmininką Andersą Samuelseną. Kreipimusi išreikštas susirūpinimas dėl neaiškių vadinamosios Stambulo konvencijos nuostatų.

Kovo 20 d. prie kreipimosi prisidėjo dar 17 Slovakijos nevyriausybinių organizacijų, todėl galima teigti, kad iš viso į Europos Tarybos atstovus kreipėsi 333 Europos NVO. Kai kurios iš minėtų Slovakijos organizacijų rūpinasi nuo smurto nukentėjusiomis moterimis. Jų manymu, Stambulo konvencija tik klaidina ir skaldo visuomenę. Ši tarptautinė sutartis nėra reikalinga, kad nukentėjusios moterys susilauktų efektyvios joms reikalingos pagalbos.

Kviečiame susipažinti su kovo 19 d. išsiųstu tekstu lietuvių arba anglų kalba.

Nevyriausybinės organizacijos raštu reagavo į kovo 7 d. B. O’Loughlin pranešimą, kuriame ji pabrėžė poreikį „išsklaidyti klaidingų nuostatų rūką Stambulo konvencijos atžvilgiu“. B. O’Loughlin teigimu, Stambulo konvencija šalims neprimeta gender ideologijos ir nedaro skirties tarp biologinės ir socialinės lyties.

Susivienijusios įvairių Europos šalių organizacijos nesutinka su minėtais B. O’Loughlin tvirtinimais, kurie tarptautinės teisės požiūriu neturi jokios teisinės galios. Rašte pastebima, kad Stambulo konvencijos socialinės lyties (gender) sąvoka skiriasi nuo lyčių lygybės, t. y. vyrų ir moterų lygybės, sampratos, randamos Europos Sąjungos sutartyse. Organizacijos pastebi, kad iš pačios Stambulo konvencijos ir Europos Komisijos pateikto „smurto dėl lyties“ aiškinimo akivaizdu, jog dokumento taikymo sritis apima ir įsipareigojimus dėl lyties tapatybės (gender identity), lyties raiškos (gender expression) ir seksualinės orientacijos. Pareiškėjų teigimu, smurtas dėl lyties tampa ypač jautria tema švietimo srityje, nes remiantis Stambulo konvencija mokymo medžiaga privalės atspindėti diskutuotiną socialinės lyties supratimą, apimantį lyties tapatybę ir lyties raišką.

Kreipimąsi pasirašiusios organizacijos siūlo du konkrečius būdus Stambulo konvencijos prieštaravimams išspręsti. Jos rekomenduoja inicijuoti Konvencijos peržiūrą, kad lytis (gender) ir su ja susijusios sąvokos būtų pakeistos „moterų ir vyrų lygybe“ ir įgalinti ratifikuojančias valstybes daryti išlygas dėl prieštaringų ir ideologinių Konvencijos dalių. Rašto autoriams atrodo, jog tai, kad Stambulo konvencija neleidžia ratifikuojančiomis šalims daryti išlygų kontroversiškiausiais Konvencijos klausimais (susijusiais su sąvoka gender) yra neteisinga bei nedera su demokratiniais valstybių bei ES principais.

LVI išsiųstus parašus organizacijos rinko savo iniciatyva. LVI direktorės Salomėjos Fernandez Montojo teigimu, parašai surinkti per dvi darbo dienas. „Per tokį trumpą laiką ne visos kalbintos organizacijos spėjo atsakyti. Tarp pasirašiusių organizacijų per keturiasdešimt yra iš Lietuvos, o kai kurios iš pasirašiusių asociacijų vienija po keliasdešimt organizacijų. Ir šiandien bendraminčiai iš kitų šalių ir mes patys gauname iniciatyvą palaikančių organizacijų pritarimų. Tokia reakcija rodo, kad klausimas yra jautrus ir labai reikšmingas, o piliečiai nori būti išgirsti“.

S. Fernandez Montojo pastebi, kad kai kurios šalys Stambulo konvenciją ratifikavo be platesnių diskusijų su visuomene. Tuo tarpu likusios šalys turėjo daugiau laiko įsigilinti į dokumentą ir pastebėjo, kad pastarųjų metų tendencijos Europos teisėje įtvirtinti mokslinio pagrindo neturinčios gender ideologijos nuostatas tik stiprėjo. „Ratifikuodamos Stambulo konvenciją valstybės turi aiškiai suprasti, kokius teisinius įsipareigojimus prisiima. Šiuo atveju valstybių teisėje bandoma įtvirtinti neaiškiai apibrėžtas socialinės lyties ir lyties tapatybės sąvokas, reikalavimus mokyklose „šviesti apie nestereotipinius lyčių vaidmenis“. Tai yra pasaulėžiūrinio pobūdžio ir diskutuotinos sąvokos, kurių primetimui nepritaria didžiulė dalis Lietuvos ir likusios Europos gyventojų“, – teigia S. Fernandez Montojo.