Žurnalistikos vištos. Dizainerės Sandros Vilimaitės atvejis

Autorius: Blogeris Zeppelinusas Šaltinis: https://plus.google.com/u/0/11... 2015-03-07 03:48:04, skaitė 6710, komentavo 1

Žurnalistikos vištos. Dizainerės Sandros Vilimaitės atvejis

Kai manai, jog didieji portalai pasiekė dugną, iš apačios kažkas pasibeldžia. 

Šį kartą tai buvo grafomanijos apsėsta dizainerė Sandra Vilimaitė. Rašinėjanti įvairiuose portaluose itin emocingus ir minimaliai intelektualius tekstus.


Foto iš Sandros Vilimaitės tinklapio - Vilimaite.lt

Kiekvienas, kam teko būti kaime, yra matęs sceną, kaip vištos bando skristi. Plasnoja sparnais, kudakuoja, šokinėja vietoje ir net pakyla virš žemės kokį metrą-kitą, bet...ir tiek. 

Vištos nėra sukurtos skraidyti, nors Dievulis joms ir davė sparnus. Likimas joms numatė kitokią paskirtį. Ir jokia višta negali to pakeisti.

Panašiai yra su žurnalistika. Tai, jog mergina moka rašyti, dar nereiškia, kad ji gali sukurti minimaliai prasmingus tekstus. Tam reikia sugebėjimų, kurie ne visiems duoti. 

Negavę šios Dievo dovanos, bet apsėsti grafomanijos lieja rašalą upeliais, peckelioja popierių tūkstančiais raidžių, lieja emocijas, bet...kaip ta višta - taip ir nepakyla virš žemės. Tik šokčioja ir kudakuoja.

Mielai Sandrai Dievulis nepagailėjo ūgio ir manekeniškos išvaizdos. Daugumai merginų to visiškai pakaktų, kad būti patenkinta likimu. 

Tačiau ji nutarė - nežinia kokiu pagrindu - kad gali būti žurnaliste. Ir pradėjo kurpti tekstus didiesiems portalams. Neturėdama minimalių darbo su informacija įgūdžių, jau nekalbant apie rimtesnį išsilavinimą ar platesnį akiratį.

Todėl tie tekstai daro komišką įspūdį. Kaip vištos bandymai skraidyti.

Deja, bet tai galioja ne tik mielosios Sandros, bet ir gausios naujosios kartos žurnalistų plejados atžvilgiu. 

Skaitant jų tekstus apima jausmas, kad papuolei į kažkokią vištidę. 

Daug emocingo kudakavimo, minimaliai - temos išmanymo, faktų žinojimo, gebėjimo juos vertinti bei daryti išvadas. Vien tik bandymai niekinti kitaip manančius ir šaipytis be jokio pagrindo.

---------------
P.S. Labiausiai nemėgstu, kuomet kažkokie gudročiai mano, jog užsimezgusį pokalbį galima nutraukti parašant kvailą atsakymą ir momentaliai užblokuojant pašnekovą. 

Idant tas neturėtų galimybės atsakyti.  Todėl tenka tęsti diskusiją savo aikštelėje ir kiek kitokiame formate.